- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2313-673/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24086-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 2015-12-30 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (su sūnumi sumušė buvusią sutuoktinę) - 12 mėn. laisvės apribojimu; 2016-05-09 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto; bausmę atliko 2016-07-14;
2) 2017-10-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (sumušė motiną) - 60 parų areštu; bausmę atliko 2018-01-19;
3) 2019-12-04 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai, sumušė motiną ir tėvą) - 60 parų areštu; bausmę atliko 2020-09-21, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu tėvui),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. liepos 17 d. apie 23.30 val., V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą savo šeimos nariui – tėvui V. M., į nosį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje savo tėvui kumščiu sudavė į nosį, supranta, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą. Taip pasielgė supykęs kai sužinojo, jog girtas tėvas iš namų išvarė tris kartu su jais gyvenusius jo mirusio brolio nepilnamečius vaikus. Gailisi. Sutiktų gydytis dėl alkoholio ir „Minesota“ programoje stacionariai.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiojo, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
BPC apie įvykį pranešė neprisistatęs asmuo nurodydamas, kad bute yra mušama moteris (b. l. 15).
Tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusysis nurodė, kad smurtą jo atžvilgiu pavartojo kaltinamasis. Nukentėjusiajam nustatytas 1,95 promilių girtumas; ant nukentėjusiojo veido buvo matyti kraujas, krauju išteptos rankos (b. l. 25-27, 30, 31).
Kaltinamajam nustatytas neblaivumas – 2,76 promilės (b. l. 30).
Nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad sūnus V. M. kumščius sudavė jam į nosį, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 41-42).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nefiksuota, tačiau jam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ir be sužalojimo požymių (b. l. 58-59).
Liudytoja O. M. patvirtino, kad tarp neblaivių sūnaus ir sutuoktinio kilo konfliktas, ji išbėgo iš namų, o grįžusi pamatė, kad sutuoktiniui iš nosies bėga kraujas, jis jai pasakė, kad sūnus jam kumščiu sudavė į nosį (b. l. 52-63).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 23.30 val., V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą savo šeimos nariui – tėvui V. M., į nosį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sūnus, jie laikytini artimais giminaičiais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo tėvo atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą artimo giminaičio – tėvo atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiojo sūnus, smurtavo tėvo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą; patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, nepaneigia ir teismo medicinos specialisto išvada.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta ir sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas tėvui).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, kita byloje esanti medžiaga, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiojo ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už iš esmės tą pačią nusikalstamą veiką teisiamas jau ketvirtą kartą, išvadų nepadarė, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, vėl smurtavo prieš tėvą, teistumas neišnykęs, kas rodo, jog ir toliau smurtaudamas jis savo elgesio kritiškai nevertina, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi ketvirtą kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis išvyko iš namų, tai yra nesiėmė priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – atsiprašyti nukentėjusiojo, pasirūpinti jo sveikata ir pan., be to, sulaikytas mušęs tėvą, policijos pareigūnams kaltinamasis pirmos apklausos metu kaltu neprisipažino. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo savijautos.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip negalimo pateisinti pykčio, prieš senyvo amžiaus tėvą, kuris patyrė fizinį skausmą; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 3 kartus, visus kartus už smurtavimą, tame tarpe ir prieš tėvus, ypač daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas.
Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusius teistumus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajam vienu smurtiniu veiksmu sukelta nebuvo, į nukentėjusiojo prašymą neskirti kaltinamajam realios bausmės, į kaltinamojo norą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę dar pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga ir paties kaltinamojo pripažinimas, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2021-07-18 02.30 val. iki 2021-07-19 14.24 val. (2 dienas/paras). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium, tačiau kaltinamajam neatvykus į posėdžius, kardomosios priemonės kaltinamajam buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška, o faktiškai sulaikytam ir suimtam kaltinamajam suėmimas buvo paliktas galioti 1 mėn. ir 10 d., skaičiuojant nuo 2021-08-12.
Kadangi kaltinamajam skirtinos galutinės terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas šiuo nuosprendžiu atidedamas, kardomoji priemonė suėmimas turi būti panaikinta, kaltinamąjį paleidžiant teisiamojo posėdžio salėje.
Panaikinus suėmimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už smurto veiksmus artimoje aplinkoje, byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, nustatant įpareigojimo gyvenimo skyrium terminą ir sąlygas (BPK 119-121 str. (5 d.), 125, 126 str., 132¹ str.).
Proceso išlaidos.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą - 252,00 Eur (2021-09-15 pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6127), atsižvelgiant į tai, kad byla į teismą buvo perduota siekiant ją išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, į tai, kad proceso eigoje kaltinamasis buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas turėjo būti užtikrintas, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui – tėvui), ir nuteisti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2-5 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti V. M.:
1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);
3) kaltinamojo sutikimu - gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų stacionariai „Minesota“ programoje, gydantis visą gydymosi kursą, pradedant gydytis per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant Probacijos tarnybą tarpininkauti dėl gydymosi pradėjimo;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – V. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-07-18 02.30 val. iki 2021-07-19 14.24 val. (2 dienas/paras, 1:1) ir laikiname sulaikyme/suėmime išbūtą laiką nuo 2021-08-12 iki nuosprendžio paskelbimo 2021-09-15 (1:1).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį paleisti teisiamojo posėdžio salėje.
Kaltinamajam nuo 2021-09-15 paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu ir kaltinamąjį įpareigoti: 1) nesiartinti prie nukentėjusiojo (-siosios) V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau nukentėjusysis), arčiau nei 20 metrų atstumu; 2) gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo; 3) bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, SMS ar per kitus asmenis, kt.) su nukentėjusiuoju; 4) nesilankyti vietose (nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose tuo metu būna nukentėjusysis. Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
252,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendžio kopiją dėl to, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių nukentėjusiojo ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, neturintys tėvo, kuris miręs, galimai gyvena trys nepilnamečiai vaikai, išsiųsti ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).