Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate 2022 m. gegužės 3 d. užregistruotas L. R. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 22.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, restorane „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojo muzika, restorane buvo garsiai skambinama pianinu, žmonės esantys lauke restorano teritorijoje garsiai šūkavo. Ji policijos pareigūnų nekvietė, tačiau pati išėjusi į lauką nufilmavo prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ esančius žmones, kurie šūkavo. Po kiek laiko išėjo restorano direktorė L. F., kuri ją filmavo, po to pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl ji filmuoja, nors triukšmas baigėsi, kad ji neturi ką veikti, nes jie netriukšmauja. Išėjęs L. F. vyras liepė jai eiti namo, pasakė, kad ji neturi teisės filmuoti, nes čia negyvena. L. F. kelis kartus ją išvadino melage, ir rusišku keiksmažodžiu iš „b“ raidės. L. F. ir M. F. buvo neblaivūs ir agresyviai nusiteikę. Jai grįžus į butą, toliau iš restorano garsiai sklido muzika, dainavimas, skambinimas pianinu, kuris aptilo pravažiavus policijos automobiliui, po to vėl garsiai grojo iki 1.00 val. nakties. Dėl restorano triukšmo buvo sutrikdyta jos ramybė ir poilsis. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė skaitmeninę laikmeną, kurioje užfiksuoti trys vaizdo įrašai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja, kartodama iš esmės tuos pačius argumentus ir nurodydama tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodžiusi apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad skundžiama nutartis ir Institucijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 488 straipsnio 1 dalį, būtų panaikinti. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, peržiūrėjęs visus pareiškėjos pateiktus aptariamo įvykio vaizdo įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą pripažindamas, jog Institucijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo labai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus pareiškėjos skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

12. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.

13. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – šauksmą, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitokius triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, bet koks triukšmo šaltinis, trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį yra būtina abiejų sąlygų visuma.

14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas padarė išvadą, jog bylos įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad 2022 m. balandžio 23 d. nuo 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini)-3, Klaipėdoje, restorane „(duomenys neskelbtini)“ grojo garsi muzika, buvo triukšmaujama, garsiai grojama pianinu, ir tuo buvo trikdoma viešoji rimtis ir tvarka, o byloje nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos pareiškime ir vėlesniuose skunduose nurodomas aplinkybes. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pagrįstais apylinkės teismo motyvais ir daro išvadą, jog priešingai nei mano apeliantė, aptariamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti L. F., M. F. ir (ar) kitų asmenų veiksmuose esant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje, požymių.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepakankamai išanalizavo pareiškėjos pateiktus vaizdo įrašus ir rėmėsi tik L. F. ir M. F. neteisingais parodymais, tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esančius pareiškėjos pateiktus vaizdo įrašus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vaizdo įrašus apžiūrėjo ir aprašė itin išsamiai, nepraleisdamas jokių svarbių detalių ir padarė šių įrašų turinį atitinkančias išvadas. Be to, minėti vaizdo įrašai nesuteikia pagrindo abejoti L. F. ir M. F. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų teisingumu.

16. Spręsdamas ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš bylos įrodymų visumos yra akivaizdu, jog tarp restorano „(duomenys neskelbtini)“ vadovės L. F. bei jos vyro M. F. ir pareiškėjos L. R. yra susiklostę įtempti, konfliktiški ir priešiški santykiai. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad iki aptariamo įvykio nebuvo bendravusi su L. F. ir M. F. ar kitais restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantys įsiteisėję 2021 m. – 2022 m. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai neginčijamai patvirtina, jog jau kelerius metus pareiškėja nuolat siekia inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną restorano „(duomenys neskelbtini)“ vadovei L. F. ir jos vyrui M. F. dėl vienokių ar kitokių su jų valdomo restorano veikla susijusių administracinių nusižengimų. Tokias aplinkybes apylinkės teismo posėdyje nurodė ir L. F. bei M. F. (b. l. 42–43). Kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, sprendžiant, ar dėl pareiškėjos ir L. F. bei M. F. konflikto įvykio metu objektyviai buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, atsižvelgiama į konkrečias tiriamo įvykio metu nustatytas aplinkybes.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde (kaip ir skunde apylinkės teismui) nurodo, jog 2022 m. balandžio 23 d. jokio pareiškėjos konflikto su L. F. ir jos vyru M. F. nebuvo, jie išėję iš restorano, būdami neblaivūs, buvo konflikto iniciatoriai, reiškė pareiškėjai nepagrįstas pretenzijas, ją išvadino melage, vartojo necenzūrinį žodį „blet“ viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, ir tuo siekė ne tik pažeminti ją, bet ir demonstravo visuomenėje galiojančio įprasto ir pagarbaus elgesio normų nepaisymą. Nors byloje esančių vaizdo įrašų turinys patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie tai, kad L. F. pavartojo minėtą necenzūrinį žodį, taip pat pavadino pareiškėją „melage“, tačiau L. F. apklausiama pirmosios instancijos patvirtino, kad ji ištarė žodžius „melagė“ bei žodį iš „b“ raidės, bet paaiškino, jog taip buvo tik išreikšta jos emocija, kadangi pareiškėja jau trejus metus nuolatos filmuoja tiek restorano žmones, tiek juos pačius. Žodžiai nebuvo nukreipti į pačią pareiškėją L. R. (b. l. 42–43). Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad L. F. prieš pareiškėją pavartojo kitus necenzūrinius ir (ar) nepagarbius žodžius.

18. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra šių L. F. pavartotų žodžių kontekstas. Pažymėtina, kad nors pareiškėja teigia, jog filmuodama fiksavo daromus pažeidimus (triukšmą), tačiau iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad juose apskritai nebuvo užfiksuota jokio triukšmo ar kitų daromų pažeidimų, o tik lauke esančiame restorano paviljone po stogeliu stovintys negarsiai tarpusavyje bendraujantys žmonės (restorano lankytojai), kurie pareiškėjos klausė, kodėl ji juos filmuoja ir prašė jos nustoti tai daryti. Po to iš restorano išėjusi L. F. taip pat teiravosi, kodėl pareiškėja filmuoja restorano klientus ir patį restoraną, tačiau pareiškėja su ja bendravo akivaizdžiai nedraugiškai, jos teigimu, dėl restorano keliamo triukšmo, kuris trukdo jai ilsėtis (kaip jau minėta, joks triukšmas šiuo atveju objektyviai nebuvo užfiksuotas). Nors pareiškėjos veiksmai viešoje vietoje filmuojant restoraną ir jo paviljone esančius asmenis nėra neteisėti, tačiau pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju filmuodama ji fiksavo daromus pažeidimus. Tokia jos pozicija yra pagrįsta tik pačios pareiškėjos subjektyviu susiklosčiusios situacijos vertinimu. Po to L. F. ne kartą prašė pareiškėjos nustoti filmuoti, tačiau ji to nepadarė. Tik pareiškėjos ir L. F. pokalbio pabaigoje L. F., grįždama į restorano vidų, pavadino pareiškėją melage ir pavartojo necenzūrinį žodį „blet“, tačiau yra akivaizdu, jog šis žodis iš tiesų buvo pavartotas išreikšti emocijai (kilus pateisinamam susierzinimui) dėl pareiškėjos veiksmų (filmavimo), o ne apibūdinti pačiai pareiškėjai. Taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašus negalima teigti, jog pareiškėją būtų necenzūriniais žodžiais išvadinęs ir (ar) viešąją rimtį trikdęs M. F., kuris nors ir pavadino pareiškėją melage, tačiau nekėlė balso ir tai taip pat padarė susierzinęs dėl jos filmavimo bei reiškiamų kaltinimų dėl restorano neva keliamo triukšmo.

19. Apeliantės teiginiai, jog L. F. ir M. F. aptariamo įvykio metu buvo neblaivūs, yra visiškai nepagrįsti, nes jų neblaivumas šioje byloje niekaip nebuvo nustatinėjamas, o iš vaizdo įrašuose užfiksuotų jų išvaizdos, elgesio ir kalbėsenos nėra pagrindo daryti išvados, kad jie galėjo būti neblaivūs. Be to, nors įvykis vyko vienoje iš pagrindinių Klaipėdos senamiesčio gatvių, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, tuo metu gatvėje praeivių buvo vos keli ir jie buvo atokiai, kitoje gatvės pusėje, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jie apskritai būtų galėję girdėti vykusį pokalbį. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl L. F. ir M. F. pareiškėjai pasakytų žodžių ar pareiškėjos bei L. F. ir M. F. tarpusavio pokalbio buvo sutrikdyta konflikte nedalyvavusių žmonių rimtis. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog L. F., M. F. ir (ar) kiti asmenys savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir ją pažeidė, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

20. Spręsdamas ar buvo padarytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad juose jokių muzikos grojimo, šūkavimo, garsiai grojančio pianino ar kitų viešąją rimtį trikdančių garsų neužfiksuota. Iš vaizdo įrašų matyti, kad, kaip jau minėta šios nutarties 18 punkte, lauke, prie restorano esančiame paviljone, stovi nedidelis būrelis žmonių, kurie tarpusavyje negarsiai bendrauja, jokių šūkavimų nesigirdi. Prie pareiškėjos prieina vaikinas su mergina ir pareiškėjos teiraujasi, kodėl ji juos filmuoja, pareiškėja asmenims aiškina, kad ji filmuoja triukšmą, o ne juos. Taigi vaizdo įrašuose nesigirdi jokio sklindančio triukšmo iš restorano ir (ar) sklindančio triukšmo nuo žmonių, esančių lauke prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų šaltinių. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo kviečiami, o kitų asmenų, šioje byloje galinčių patvirtinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes apie keliamą triukšmą, nėra. Apeliantės teiginių, kad jai nustojus filmuoti ir nuėjus namo iš restorano ir toliau sklido triukšmas, taip pat nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jie laikytini deklaratyviais ir atmestini.

21. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos L. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.