Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui D. S., atsakovei Ž. P., jos ir atsakovo A. P. atstovui advokatui Muradui Bakanui, vertėjai D. S., 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje dalyvaujant ir 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei M. S., nedalyvaujant atsakovams A. P., S. A., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarei Silvai Jonaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. P., A. P., M. S., S. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarei Silvai Jonaitienei, dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, jos laikymo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

10.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Ž. P., A. P., įregistravimo pagrindas: 2020 m. vasario 4 d. mainų sutartis; ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmeninės nuosavybės teise priklauso L. J., įregistravimo pagrindas: 2019 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (1 t., b. l. 19, 53-54; 2 t., b. l. 16);

10.3. 2020 m. vasario 13 d. įgaliojimu V. A. įgaliojo M. S. parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (2 t., b. l. 103);

10.5. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmeninės nuosavybės teise priklauso E. R., įregistravimo pagrindas: 2020 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 29-31);

10.6. 2020 m. kovo 10 d. pranešimu Ž. P. pranešė L. J., kad 2020 m. vasario 4 d. mainų sutartimi įsigijo ½ dalį esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dabar jos yra bendrasavininkės ir pageidauja aptarti visus su butu susijusius klausimus ir priimti abiem palankius sprendimus (1 t., b. l. 34, 87);

10.7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovė Ž. P. pirko ir pardavė nekilnojamuosius daiktus (1 t., b. l. 38-51);

10.8. į bylą pateikti pranešimai patvirtina, kad 2020 m. kovo 20 d. mirus V. A., jo palikimą priėmė M. S. ir S. A. (1 t., b. l. 63-65);

10.9. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Ž. P. pateikė L. J. Siūlymą kilusį ginčą spręsti taikiai, iš kurio turinio matyti, jog Ž. P. nesinaudoja jai priklausančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalimi, negali patekti į butą, todėl, siekiant išvengti galimų ginčų ateityje dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, siūlo L. J. tapti viso minimo buto savininke, nuperkant iš Ž. P. ½ dalį buto už 13000 Eur sumą (1 t., b. l. 85);

10.10. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad E. R. yra Ž. P. sesuo (2 t., b. l. 59).

Dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

12. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme ribos yra ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas. Tai reiškia, kad įgyvendindama CPK nustatytą dispozytivumo principą, ieškovė, reikšdama patikslintą ieškinį atsakovams, pati pasirenka, kokias savo pažeistas materialiąsias teises ir teisėtus interesus ji gins teisme, taip pat pasirenka gynimo būdą ir apimtį, o teismas yra saistomas šio ieškovės pasirinkimo ir nustatytų ginčo ribų. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad prašo pripažinti apsimestine pradinio atsakovo V. A. ir atsakovų Ž. P., A. P. 2020 m. vasario 4 d. sudarytą Mainų sutartį Nr. 651, t. y. šalių ginčas grindžiamas CK 1.87 straipsnio nuostatomis. Teismo posėdyje ieškovė išsakė nuomonę, kad V. A. 2020 m. vasario 4 d. mainų nutarties sudarymo metu dėl savo blogos sveikatos būklės, kurią sąlygojo turimą onkologinė liga, buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, t. y. ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimą bando įrodinėti aplinkybėmis, sietinomis su CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas, į bylą šalių teikti įrodymai tiesiogiai susiję su CK 1.87 straipsnio nuostatomis, dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo teismas plačiau nepasisako, nes šių nuostatų taikymas nesusijęs su patikslinto ieškinio pagrindu ir dalyku bei išeitų už patikslinto ieškinio ribų, pažeistų atsakovų teisę gintis nuo patikslintame ieškinyje suformuluoto reikalavimo ir ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių.

Dėl Mainų sutarties pripažinimo apsimestine

13. Byloje ginčijama 2020 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto mainų sutartis, ieškovei L. J. teigiant, kad ji pridengia pirkimo – pardavimo sandorį. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 str. 1 d.). Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015). Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Nors sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, kartu atkreiptinas dėmesys, kad turto savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių teisės, nurodytos CK 4.79 straipsnyje, įtvirtinančiame pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Vadinasi, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir ją įgyvendindamas savininkas turi paisyti tam tikrų draudimų, todėl savininko teisių įgyvendinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimas, nes savininkas, šias teises įgyvendindamas, įgyja ir tam tikrų pareigų.

14. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu.

15. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kasacinio teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. mainų sutarties (toliau tekste – Mainų sutartis) šalis V. A. mirė 2996-3009-1010:0007, todėl vertinant, ar Mainų sutartis buvo apsimestinė ir ja siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, itin reikšmingi, svarbūs tampa mirusiojo sutuoktinės atsakovės M. S. pateikti duomenys.

20. Atsakovė Ž. P. patvirtino, kad V. A. apžiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suprato, jog butui reikia kapitalinio remonto: keisti duris, vamzdynus, grindis ir kt. Pati M. S. teigė, jog buto remontą V. A. būtų daręs gautais iš Mainų sutarties pinigais, tačiau dalį šių pinigų būtų skyręs gydymui, būtų likę laidotuvėms ir jai pačiai. Įvertinus, kad kapitalinis net ir nedidelio buto, šiuo atveju 15.28 kv. m bendro ploto, remontas reikalauja nemažų finansinių išteklių, kaip abejotini ir neadekvatūs, nelogiški vertintini atsakovės M. S. teiginiai, jog iš Mainų sutarties gautą 9500 Eur sumą V. A. buvo nusprendęs panaudoti ir įsigyto buto remontui, ir gydymui, ir laidotuvėms, ir palikęs dalį pačiai M. S.. Juo labiau, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė M. S. nurodė, jog pinigus, kuriuos V. A. buvo gavęs iš Mainų sutarties, jis išleido gydymui, vaistams, todėl jokių pinigų nebeturėjo, tad reikėjo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Abejotina, kad asmuo, sergantis onkologine liga, dedantis visas pastangas ir finansinius išteklius gydymui, tuo pačiu ruošiasi remontuoti butą, į jį investuoti nemažus pinigus, kurie neaišku kada sugrįš jam nuomos teisinių santykių pagrindu. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių V. A. ketinimus, veiksmus pradėti įsigyto buto remonto darbus, taip pat veiksmus, įgyvendinant savo, kaip buto savininko, teises ir pareigas, pavyzdžiui sutarčių su paslaugų būstui teikėjais sudarymą, t. y. į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. A. buvo reikalingas Mainų sutartimi įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

21. Mainų sutartis, kuria V. A. asmeninei nuosavybėn įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudaryta 2020 m. vasario 4 d., o buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. A. pardavė E. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudaryta 2020 m. vasario 14 d., t. y. laiko tarpas nuo buto įsigijimo iki jo pardavimo yra pakankamai trumpas, tik 10 dienų. V. A. prašymas notarui dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo datuotas dar anksčiau – 2020 m. vasario 10 d. Šios sprendimo 21 punkte nurodytos sandorių sudarymo aplinkybės sutvirtina teismo įsitikinimą dėl apsimestinio Mainų sutarties pobūdžio. Atsakovės teiginiai, jog V. A. nusprendė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet, kai pasidarė tyrimus ir sužinojo, kad viskas dėl sveikatos yra labai blogai ir jam liko nebeilgai gyventi, vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog reikėjo parduoti butą dėl to, kad V. A. išleido visus iš Mainų sutarties gautus pinigus gydymui, vaistams, todėl jokių pinigų nebeturėjo, o teisme duotais paaiškinimais atsakovė teigė, jog buto pardavimo priežastis buvo po atliktų tyrimų gauta negatyvi informacija, t. y. atsakovė nurodė dvi skirtingas priežastis butui parduoti. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kokiam gydymui, kokiems vaistams per tokį trumpą kelių dienų laikotarpį buvo išleista visa iš Mainų sutarties gauta 9500 Eur suma.

23. Kaip nelogiški ir neįtikinantys vertintini atsakovės Ž. P. paaiškinimai, jog turėtą prastesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ji išmainė į ½ dalį geresnio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, net nemačiusi ir neapžiūrėjusi mainomo būsto būklės, tik pagal buto planą, nes buvo aktualu įgyti buto dalį be remonto, kadangi remontą gali padaryti jos sutuoktinis. Jau buto dalies įgijimas esant kitam bendrasavininkui, atsisakančiam bendradarbiauti su įgijėju, patvirtina egzistuojantį bendrasavininkų konfliktą, papildomas laiko, finansų sąnaudas sprendžiant šį konfliktą. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų buto (duomenys neskelbtini) gatvėje vertingumą, įgijimo kainos patrauklumą, kuris kompensuotų atsakovams nepatogumus, susijusius su ieškovės, kaip bendrasavininkės, priešiškumu. Pati atsakovė patvirtino, kad buto dalį įsigijo už vidutinę rinkos kainą. Teismo nuomone, nors ir žinodamas buto išplanavimą, tačiau rūpestingas, atidus, turto įgijėjas norės apžiūrėti įgyjamą būstą, jo individualias savybes, trūkumus ir išsiaiškinti, už ką moka pinigus turto perleidėjui.

24. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų Ž. P., A. P. ketinimai, tikslai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Atsiliepime jie nurodo, kad buto dalį jie įsigijo kaip investiciją dukteriai, tačiau taip pat nurodo, jog siūlė ieškovei įsigyti jiems priklausančią ½ dalį buto už 13000 Eur, taip pat atsakovai siūlė ieškovei patys nupirkti jai priklausančią ½ dalį buto už tą pačią 13000 Eur sumą. Teismo posėdžiuose atsakovai laikėsi pozicijos, jog nusistatys su ieškove naudojimosi butu tvarką, pasidalins kambarius ir remontuos jiems priklausančią buto dalį.

25. Atsakovė Ž. P. patvirtino, kad perka ir parduoda nekilnojamuosius daiktus, t. y. verčiasi nekilnojamuoju turtu, taigi, tikėtina, kad atsakovai, įsigydami buto dalį (duomenys neskelbtini), turėjo verslo interesų nekilnojamojo turto srityje. Atsakovų versliškumą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai apie įgyjamus ir perleidžiamus nekilnojamuosius daiktus (1 t., b. l. 38-51). Pavyzdžiui, atsakovai 2007 m. birželio 4 d. mainų sutartimi Nr. 5219 iš S. M. įsigijimo 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusios 53/100 dalys buto priklausė B. M., tačiau 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3934 atsakovai pardavė 47/100 dalis minimo buto tam pačiam B. M. (1 t., b. l. 42-44). Tikėtina, kad atsakovai žinojo turto pardavimo, siekiant apeiti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą bendraturčio pareigą raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitam bendraturčiui apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, schemą ir ja pasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad V. A. 2020 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkėjai E. R., kuri yra atsakovės Ž. P. sesuo. Apklausta liudytoja E. R. patvirtino, kad ji ir anksčiau yra pirkusi bei pardavusi nekilnojamuosius daiktus. Šiame punkte nustatytos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad Mainų sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovės teises, įtvirtintas CK 4.79 straipsnyje.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015).

27. Atsižvelgiant į šio sprendimo 26 punkte aptartą kasacinio teismo jurisprudenciją dėl nekilnojamojo daikto efektyvesnio valdymo esant mažesniam bendrasavininkų skaičiui, spręstina, kad tolimesnis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, naudojimas, valdymas, kai yra trys bendrasavininkai (ieškovei ir atsakovams), konfliktinę situaciją tik gilintų, nes būtų sprendžiami bendrasavininkų ginčai dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, remonto ir kitų su buto naudojimosi tvarka susijusių reikalų išsprendimu.

28. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

29. Atsižvelgiant į šio sprendimo 13-28 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nustatytas faktines aplinkybes dėl Mainų sutarties bei 2020 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, darytina išvada, kad ginčijamos Mainų sutarties turinys bei pasekmės patvirtina jos apsimestinumą, V. A. valia pasiekti galutinį tikslą – gauti pinigus už perleistą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalį – apėmė tiek Mainų sutartį, tiek ir 2020 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o siekis sudaryti Mainų sutartimi gauto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pardavimo sandorį kilo ne po Mainų sutarties sudarymo, o prieš jo sudarymą, todėl Mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas V. A. turint tikslą perleisti jam nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tokiu būdu, kad jos negalėtų nupirkti ieškovė, pasinaudodama bendraturčio teise, bei gauti už perleistą turtą pinigus, kas ir buvo atlikta. Mainų sutartis sudaryta siekiant pridengti kitą – buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pripažinus Mainų sutartį apsimestine, ji laikytina nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo

30. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisų ir pareigų perkėlimo specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis. Pirmenybės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, bet teisė jį įsigyti pirmiau už kitus. Suteikus pirmenybę sąžiningo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai buvo perleistas turtas, interesams ir neperkėlus jo teisų bei pareigų pagal sutartį pirmenybės teisės turėtojui, pastarojo galimybės apginti pažeistą teisę pasunkėtų. Įstatymų leidėjas nustatė tam tikrą sąžiningų asmenų interesų apsaugos priemonę. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per gana trumpą trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

31. Šio sprendimo 29 punkte buvo konstatuota, kad Mainų sutartis yra apsimestinė ir laikytina nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovės, kaip bendrasavininkės, pirmenybės teisė įsigyti kito bendraturčio parduodamą bendrosios nuosavybės dalį buvo pažeista. Byloje nėra šalių ginčo dėl esminių nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (dalykas, kaina, sutarties forma ir kt.) egzistavimo, taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nepraleido trijų mėnesių termino pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš jos priteisti atsakovams Ž. P., A. P. 13000 Eur sumą, sumokant šią pinigų sumą atsakovams per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš Siūlymo kilusį ginčą spręsti taikiai matyti, kad atsakovė Ž. P. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pasiūlė ieškovei L. J. tapti viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininke, nuperkant iš Ž. P. ½ dalį buto už 13000 Eur sumą (1 t., b. l. 85). Spręstina, kad ½ dalies minimo buto įkainojimas atitinka tiek ieškovės, tiek ir atsakovų valią, be to, pačią atsakovę Ž. P. tenkino ginčo su ieškove sprendimo būdas, jog ieškovė nupirktų iš atsakovų ½ aptariamo buto dalį. Atsakovai neginčijo ieškovės nurodyto 60 dienų termino nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovams Ž. P., A. P. 13000 Eur sumą, nenurodė aplinkybių ir neteikė į bylą jas patvirtinančių įrodymų, jog ieškovės nurodytas 60 dienų terminas yra nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovų interesus, todėl spręstina, kad byloje nėra šalių ginčo dėl 60 dienų termino.

32. Atsižvelgiant į sprendimo 30, 31 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus ir perkelti ieškovei ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkėjos teises ir pareigas, įpareigojant ją sumokėti atsakovams Ž. P., A. P. 13000 Eur sumą, kurią gavo buvęs bendrasavininkas V. A.. Ieškovei nustatytinas terminas sumokėti 13000 Eur sumą atsakovams Ž. P., A. P. per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

33. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 2331 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 331 Eur žyminis mokestis ir 2000 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidedančios iš advokato suteiktų teisinių paslaugų susipažįstant su bylos medžiaga, rengiant ir teikiant teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, pasirengiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 62-64; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas). Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, jog advokatas teikė teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, patyrė laiko sąnaudas susipažįstant su bylos medžiaga, spręstina, kad ieškovės patirtos 2000 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, teismo įsitikinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti ieškovės patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Ieškovės patirtos 2331 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).

34. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems iš ieškovės nepriteistinos.

35. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

36. 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 100 Eur avansą galimoms liudytojos E. R. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, ieškovė teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai (2 t., b. l. 124, 125). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja E. R. nepateikė teismui prašymo atlyginti jos atvykimo į teismo posėdį išlaidas, ieškovei grąžintinas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas avansas.

37. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, paliktinos galioti iki ieškovei nustatytino termino per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams Ž. P., A. P. 13000 Eur sumą (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti apsimestine V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 4 d. sudarytą Mainų sutartį Nr. 651 bei šią Mainų sutartį Nr. 651 laikyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.

Perkelti pagal 2020 m. vasario 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įpareigojant L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 13000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) sumą per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 582,75 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 582,75 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 582,75 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš S. A., gim. 1991-02-19, 582,75 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą, įmokėtą 2021-04-23, dokumento Nr. 04231217, į teismo depozitinę sąskaitą pagal 2021-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-89-1003/2021.

2020 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovams Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sueis ieškovei nustatytas terminas per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovams Ž. P., A. P. 13000 Eur sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.