- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-234-496/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė
sekretoriaujant Gabrielei Petrylei, Agnei Ridikaitei (paskelbimo metu)
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Klimašauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovei R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. A. 2024-07-12 teismui pateiktu ieškiniu prašo: nustatyti nepilnametės dukros D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko mama ieškove R. A., pagal ieškovės gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnametei dukrai D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. A.; priteisti iš atsakovo A. R. ieškovės R. A. naudai 975 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki šio ieškinio parengimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo A. R. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. R. pagal ieškos pasiūlytą variantą.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad po nepilnametės dukros gimimo ieškovė ir atsakovas kartu dar gyveno kartu, tačiau šalių santykiai ėmė prastėti ir ieškovė 2023 m. lapkričio 15 d. buvo priversta išsikraustyti iš bendrų šalių namų (duomenys neskelbtini). Ieškovė išsikėlė kartu su šalių nepilnamete dukra. Ieškovė kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi ten mokėsi, o šiuo metu su nepilnamete dukra gyvena gimtojoje (duomenys neskelbtini). Šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas su nepilnamete dukra beveik nebendrauja. Iš pradžių atsakovas retkarčiais atvykdavo pas ieškovę į (duomenys neskelbtini) ir bendraudavo su nepilnamete dukra. Ieškovė skatindavo atsakovą megzti ryšį su savo dukra, todėl yra leidusi atsakovui pasilikti jos namuose 2-3 dienas, kad bendrautų ir užmegztų ryšį su dukra. Nepaisant to, nuo 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovas su nepilnamete dukra bendravo ne daugiau nei 14 dienų, o nuo 2024 m. kovo mėnesio apskritai savo dukros nelanko ir ja nesidomi. Todėl ryšys tarp atsakovo ir dukros nėra susiformavęs. Atsakovas taip pat savo nepilnametei dukrai beveik neteikia išlaikymo. Nuo 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo pervedęs dukros išlaikymui tik 1200 Eur ir jokiais kitokiais būdais prie mergaitės išlaikymo neprisidėjo bei neketina prisidėti. Vėliau, maždaug 2024 m. sausio mėnesį, šalys mėgino susitarti taikiai. Atsakovas atsiuntė taikos sutarties projektą, tačiau ieškovė su juo nesutiko, nes taikos sutarties projektas visiškai neatitiko dukros interesų. Atsakovas siekė su dukra bendrauti su nakvynėmis, taip pat 30 dienų laikotarpiui su mergaite atostogauti, nors nepilnametė dukra neturi užmezgusi absoliučiai jokio ryšio su atsakovu dėl to, kad jį mato itin retai. Atsakovas siekė bendrauti telefonu su mergaite neribotai, nors mergaitė yra mažo amžiaus ir dar beveik nekalba. Taikos sutarties projekte nurodytas 250 Eur išlaikymo dydis visiškai neatitinka nepilnametės dukros interesų, kadangi nepatenkintų net minimalių jos poreikių. Ieškovei nesutikus su atsakovo pasiūlytu taikos sutarties projektu, atsakovas užblokavo ieškovės telefono numerį ir visas socialinių tinklų paskyras bei vėliau apskritai nustojo bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametę dukrą augina jos mama, o atsakovas dukrą lankė retai, pastaruoju metu apskritai nelanko, prašo nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, bendravimo tvarką su atsakovu, priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepimu į ieškinį neprieštarauja, kad jo dukters D. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina R. A.. Taip pat atsakovas sutinka su ieškinyje ieškovės prašomu 290 Eur išmokos nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu. Pažymėjo, kad atsakovas pagal savo finansines galimybes visada materialiai išlaikė savo dukrą D. R.. Atsakovas nesutinka su ieškinyje numatoma bendravimo su dukra tvarka ir nurodo, kad nuo tos dienos, kai nebevedė su ieškove bendro ūkio ir pradėjo gyventi skyriumi, jis sąžiningai vykdė savo pareigas matytis su dukra D. R.. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalies argumentai
Atsakovas A. R. patikslintu priešieškiniu prašo: nepilnametės dukros D. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina R. A., pagal ieškovės gyvenamąją vietą; priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai D. R. po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. A.; reikalavimą iš jo priteisti ieškovės naudai 975 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki ieškinio parengimo dienos, atmesti; nustatyti tokią A. R. bendravimo su dukra D. R. tvarką:
1.1. Atsakovo A. R. bendravimo su dukra tvarka iki dukrai D. R. sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini): 1.1.1. Kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį A. R. turi teisę praleisti laiką su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 15:00 val. iki 16:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Apie ketinimą praleisti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį A. R. turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.1.2. A. R. turi teisę atsižvelgdamas į vaiko užimtumo ir poilsio režimą bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį ir sekmadienį - laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 11:30 val.; 1.1.3. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas: 1.1.3.1. Sausio 1 diena - Naujieji metai; 1.1.3.2. Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 1.1.3.3. Pirmoji Šv. Velykų diena; 1.1.3.4. Birželio 24 d. - Joninės; 1.1.3.5. Rugpjūčio 15 d. - Žolinės; 1.1.3.6. Lapkričio 2 d. - Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės; 1.1.3.7. Gruodžio 25 d. - Pirmoji Šv. Kalėdų diena; 1.1.4. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: 1.1.4.1. Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; 1.1.4.2. Antroji Šv. Velykų diena; 1.1.4.3. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena; 1.1.4.4. Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena; 1.1.4.5. Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena; 1.1.4.6. Gruodžio 26 d. - Antroji Šv. Kalėdų diena; 1.1.5. Jei A. R. ketina praleisti su dukra šventinę dieną, tuomet turi pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 15:00 val. iki 16:00 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Apie ketinimą praleisti su dukra šventinę dieną atsakovas turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.1.6. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 15:00 val. iki 16:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Tuo atveju jei atsakovas ketintų su dukra praleisti Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų bendravimo grafikas, priklausytų tėvui. Apie ketinimą praleisti su dukra Tėvo dieną atsakovas turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.1.7. R. A. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Motinos dieną. Tuo atveju jei Ieškovė ketintų su dukra praleisti Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų bendravimo grafikas, priklausytų motinai. Apie ketinimą praleisti su dukra Motinos dieną Ieškovė turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas A. R.; 1.1.8. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą su gimtadieniu telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis, arba dalyvauti dukros gimtadienio šventėje. Apie tai ar dalyvaus dukros gimtadienio šventėje A. R. turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.1.9. R. A. gali išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų esant raštiškam A. R. sutikimui; 1.1.10. Jeigu dėl objektyvių priežasčių - ligos, laidotuvių, švenčių į kurias negali atvykti nepilnametis vaikas, t. y. įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo A. R. valios - A. R. negali pasimatyti su nepilnamete dukra nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai R. A. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios A. R. galėtų nebendrauti su nepilnamete dukra; 1.1.11. Jeigu dėl objektyvių priežasčių - ligos, laidotuvių, švenčių į kurias negali atvykti nepilnametis vaikas, t. y. įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios - šalių nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su A. R.; 1.1.12. Šalių nepilnametės dukros ligos atveju A. R. ir sergančios dukros bendravimas nukeliamas iki nepilnametė dukra galutinai pasveiks; 1.1.13. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra; 1.1.14. Pasikeitus R. A. gyvenamajai vietai, ieškovė privalo apie tai el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti A. R. ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo; 1.1.15. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
1.2. Atsakovo A. R. bendravimo su dukra tvarka, kai dukrai D. R. sueis treji metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini): 1.2.1. A. R. turi teisę bendrauti be R. A. priežiūros su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 09:00 val. iki 10:00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Apie ketinimą bendrauti be R. A. priežiūros su dukra kas antrą savaitgalį A. R. turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.2.2. A. R. gali netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant vaiko dienos ir poilsio rėžimo; 1.2.3. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas: 1.2.3.1. Sausio 1 diena - Naujieji metai; 1.2.3.2. Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; 1.2.3.3. Pirmoji Šv. Velykų diena; 1.2.3.4. Birželio 24 d. - Joninės; 1.2.3.5. Rugpjūčio 15 d. - Žolinės; 1.2.3.6. Gruodžio 24 d. - Šv. Kūčios; 1.2.3.7. Gruodžio 25 d. - Pirmoji Šv. Kalėdų diena; 1.2.4. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas: 1.2.4.1. Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; 1.2.4.2. Antroji Šv. Velykų diena; 1.2.4.3. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena; 1.2.4.4. Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena; 1.2.4.5. Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena; 1.2.4.6. Lapkričio 2 d. - Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės; 1.2.4.7. Gruodžio 26 d. - Antroji Šv. Kalėdų diena; 1.2.5. Jei A. R. ketina praleisti su dukra šventinę dieną, tuomet turi pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 09:00 val. iki 10:00 val. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 17:00 val. iki 18:00 val. Apie ketinimą praleisti su dukra šventinę dieną atsakovas turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.2.6. A. R. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną. Tuo atveju jei Atsakovas ketintų su dukra praleisti Tėvo dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų bendravimo grafikas, priklausytų tėvui. Apie ketinimą praleisti su dukra Tėvo dieną atsakovas turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.2.7. R. A. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Motinos dieną. Tuo atveju jei Ieškovė ketintų su dukra praleisti Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų bendravimo grafikas, priklausytų motinai. Apie ketinimą praleisti su dukra Motinos dieną ieškovė turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas A. R.; 1.2.8. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą su gimtadieniu telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis, arba dalyvauti dukros gimtadienio šventėje. Apie tai ar dalyvaus dukros gimtadienio šventėje A. R. turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.2.9. Iki dukrai D. R. pradėjus lankyti mokyklą, A. R. turi teisę praleisti be R. A. priežiūros su dukra ne mažiau pusę vaiko atostogų, lyginiais metais: 1.2.9.1. Vaiko žiemos (Kalėdų) atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.9.2. Vaiko pavasario (Vėlykų) atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.9.3. Vaiko vasaros atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
1.2.10. Iki dukrai D. R. pradėjus lankyti mokyklą, A. R. turi teisę praleisti be R. A. priežiūros su dukra ne mažiau pusę vaiko atostogų, nelyginiais metais: 1.2.10.1. Vaiko žiemos (Kalėdų) atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.10.2. Vaiko pavasario (Vėlykų) atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.10.3. Vaiko vasaros atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų;
1.2.11. Dukrai D. R. pradėjus lankyti mokyklą, A. R. turi teisę praleisti be R. A. priežiūros su dukra ne mažiau pusę vaiko atostogų, lyginiais metais: 1.2.11.1. Vaiko rudens atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.11.2. Vaiko žiemos (Kalėdų) atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.11.3. Vaiko žiemos atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.11.4. Vaiko pavasario (Vėlykų) atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.11.5. Vaiko vasaros atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
1.2.12. Dukrai D. R. pradėjus lankyti mokyklą, A. R. turi teisę praleisti be R. A. priežiūros su dukra ne mažiau pusę vaiko atostogų, nelyginiais metais: 1.2.12.1. Vaiko rudens atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.12.2. Vaiko žiemos (Kalėdų) atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.12.3. Vaiko žiemos atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.12.4. Vaiko pavasario (Vėlykų) atostogų metu A. R. priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 1.2.12.5. Vaiko vasaros atostogų metu A. R. priklauso antroji pusė vaiko atostogų; 1.2.13. Jei A. R. ketina praleisti su dukra vaiko atostogas, tuomet A. R. pirmoje pusėje vaiko atostogų pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą dukros atostogų dieną nuo 09:00 val. iki 10:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą praėjus pusei vaiko atostogų nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Antroje pusėje vaiko atostogų atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos praėjus pusei vaiko atostogų nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę vaiko atostogų dieną nuo 17:00 val. iki 18:00 val. Apie ketinimą praleisti su dukra dukros atostogas atsakovas turi informuoti el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle prieš tris dienas R. A.; 1.2.14. Jeigu atostogų dienas sudaro nelyginis dienų skaičius, papildomą atostogų dieną su dukra praleidžia R. A.; 1.2.15. Tiek A. R., tiek R. A., turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti vaizdo skambučiais vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje (nepriklausomai nuo to, ar bendraujama atostogų, šventinėmis dienomis, ar įprastu bendravimo grafiku), apie numatomą skambutį pranešant iš anksto. Jeigu kita šalis nurodo, jog nepilnametė dukra neturės galimybės nurodytu metu bendrauti vaizdo skambučiu, turi pateikti tai patvirtinančius duomenis ir pasiūlyti kitą tos pačios dienos laiką, kuriuo kitas iš tėvų turėtų teisę bendrauti su nepilnamete dukra vaizdo skambučiu; 1.2.16. A. R. gali išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų esant raštiškam R. A. sutikimui; 1.2.17. R. A. gali išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų esant raštiškam A. R. sutikimui; 1.2.18. Jeigu dėl objektyvių priežasčių - ligos, laidotuvių, švenčių į kurias negali atvykti nepilnametis vaikas, t. y. įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo A. R. valios - A. R. negali pasimatyti su nepilnamete dukra nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai R. A. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios A. R. galėtų nebendrauti su nepilnamete dukra; 1.2.19. Jeigu dėl objektyvių priežasčių - ligos, laidotuvių, švenčių į kurias negali atvykti nepilnametis vaikas, t. y. įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios - šalių nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su A. R.; 1.2.20. Abu tėvai nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoja kitą iš tėvų, pas kurį tuo metu vaiko nėra, apie vaiko susirgimą, traumas, nelaimingus atsitikimus, reikšmingus incidentus namuose ir/ar mokymosi/ugdymosi įstaigose; 1.2.21. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu ji slaugoma, taip pat nuo to, ar yra stacionarioje gydymo įstaigoje; 1.2.22. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra; 1.2.23. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo; 1.2.24. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.
Nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo su dukra D. R. tvarką iki 3 mėn., pagal kurią du kartus per mėnesį jis galėtų matytis su dukra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajone patalpose (vaiko kambaryje), Skyriaus darbo laiku, taip pat dalyvaujant vaiko motinai R. A., kuri du kartus per mėnesį pristatytų dukrą į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajone patalpas (vaiko kambarį).
Patikslinto priešieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad dukra gyvena su savo motina R. A., šiuo metu dukra prie savo motinos yra labiau prisirišusi, todėl sutinka, jog šiuo metu geriausius dukros interesus atitinka jo dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Jis yra sveikas, darbingas bei dirbantis asmuo, neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus ir turi finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Sutinka teikti ieškovės prašomo 290 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovė nurodė, kad nuo 2024 m. liepos 17 d. jis atliko tik du bankinius pavedimus po 290 Eur ir susidariusio įsiskolinimo taip ir nepadengė. Pažymi, kad pagal savo finansines galimybes dukrai D. R. teikia išlaikymą ir šis ieškovės argumentas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. 2025 m. vasario 7 d. ieškovei pervedė 310 Eur įsiskolinimo sumą (pavedimai pridedami). Be to, nuo to laiko, kai kartu negyvena su ieškove ir dukra, dukrai pirko drabužius ir kitus jai reikalingus daiktus. Turi būti laikoma, kad jis susidariusį įsiskolinimą už dukros išlaikymą ieškovei sumokėjo ir jis neturi būti priteistas. Nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nes ieškovė prašydama teismo priimti jos siūlomą bendravimo tvarką sąmoningai siekia atitolinti nepilnamečio vaiko bendravimą su juo, t. y. vaiko tėčiu, o ne atkurti jo ryšį su dukra. Dukros jis nematė nuo 2024 m. kovo ar balandžio mėnesio. Ieškovė su juo beveik nebendrauja dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku. Dėl to nutolo jo ir dukros tarpusavio ryšys. Kadangi teismas turi teisę savo iniciatyva nustatyti laikinąją jo bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką, siekiant atkurti ryšį su dukra, Teismo prašo nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo su dukra tvarką iki 3 mėnesių.
Atsiliepimas
Ieškovė R. A. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad iš dalies nesutinka su atsakovo priešieškiniu. Atsakovas pervedė 700 Eur ir tokiu būdu skolos sumą sumažino iki 275 Eur. Atsakovas nurodo, kad ši suma turėtų būti mažintina 48 Eur suma, kadangi atsakovas nepilnametei dukrai pirko kombinezoną. Ieškovei nėra žinoma, ar pateiktame kvite tikrai nurodytas kombinezonas, kurį atsakovas pirko dukrai, kadangi atsakovas turi ir kitų nepilnamečių vaikų. Vis dėlto, atsakovas buvo nupirkęs dukrai kombinezoną, tačiau jo dydis netiko, todėl realiai jo panaudoti nebuvo galima. Atsakovas jį nupirko net nepasitaręs su ieškove dėl dydžio ar kitų niuansų. Be to, įstatymas nenumato išlaikymo priteisimo daiktais (drabužiais), priešingu atveju vietoje priteistų sumų tėvas galėtų pirkti vaikui daiktus, nors tai nei pagal įstatymą, nei pagal kasacinio teismo praktiką nebūtų laikoma tinkamu išlaikymo teikimu, kai tarp tėvų kyla nesutarimas dėl išlaikymo ir jo dydžio. Atsakovas savo priešieškinyje nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neva siekiama atitolinti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimą. Su tokiu teiginiu ieškovė nesutinka. Primintina, kad nuo tada, kai šalys nustojo gyventi kartu, atsakovas tik epizodiškai bendravo su nepilnamete dukra, o nuo 2024 metų kovo iki gruodžio mėnesio atsakovas apskritai net nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad neva tam neturėjo laiko, nes turėjo kitų reikalų, tuo tarpu 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tam kliudė ieškovė, kuri neva ieškodavo priežasčių, dėl ko atsakovas neva negali pasimatyti su dukra. Vis dėlto, atsakovas nenurodė ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad būtų egzistavusios objektyvios priežastys, trukdžiusios jam bendrauti su dukra, jis taip pat nesikreipė į Tarnybą dėl vaiko teisių pažeidimų tariamai neleidžiant jam bendrauti su dukra. Atsakovui tokių priežasčių nenurodžius laikytina, kad atsakovas pats savo kaltais veiksmais beveik nutraukė savo ryšį su dukra, dėl to dabar atsirado poreikis tokį ryšį atkurti. Atsakovas pats nesirūpino, nepilnamete dukra, neteikė ir neteikia jai išlaikymo (išskyrus kelis bankinius pavedimus) ir net nemėgino inicijuoti bendravimą su dukra, nors tam nebuvo jokių kliūčių. Ieškovei nei seniau, nei dabar nesudaro kliūčių atsakovui bent jau minimaliai bendrauti su nepilnamete dukra. Būtent ieškovė kreipėsi į teismą ne tik dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas nesiėmė jokios iniciatyvos, o priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateikė tik praėjus pusei metų nuo šios civilinės bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teismo prašo tenkinti iš dalies atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei R. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo:
1.1. iki nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 (trys) metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką: 1.2.1. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 15.00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 1.2.2. Lyginiais metais nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu pirmąją šv. Kalėdų dieną, pirmąją šv. Velykų dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.; 1.2.3. Nelyginiais metais nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu antrąją šv. Kalėdų dieną, antrąją šv. Velykų dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.; 1.2.4. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu kiekvienų metų Tėvo dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.; 1.2.5. Apie tai, ar atvyks pasiimti nepilnametės dukros atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu, įskaitant, bet neapsiribojant SMS žinute, žinute socialiniame tinkle, ne vėliau nei likus 3 (trims) dienoms iki dienos, kai numatytas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra, priešingu atveju ieškovė neprivalo laukti atsakovo nustatytu laiku ir perduoti nepilnametę dukrą; 1.2.6. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute, žinute socialiniame tinkle; 1.2.7. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta pasiimti į jos gyvenamąją vietą, nėra kompensuojamos.
1.3. Po to, kai nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 (trys) metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką: 1.3.1. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; 1.3.2. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu per nelyginių metų šv. Kalėdas, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šv. Kalėdų dieną 11.00 val. ir nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 18.00 val.; 1.3.3. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu per nelyginių metų šv. Velykas, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 11.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 18.00 val.; 1.3.4. Nepilnametė dukra bendrauja su atsakovu kiekvienų metų Tėvo dieną nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; 1.3.5. Nepilnametė dukra bendrauja su ieškove kiekvienų metų Motinos dieną nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo; 1.3.6. Atsakovas su nepilnamete dukra leidžia atostogas ne daugiau kaip 3 (tris) kartus per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 7 (septynias) dienas. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su nepilnamete dukra, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su nepilnametės dukros atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose; 1.3.7. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute arba žinute socialiniame tinkle; 1.3.8. Nepilnametės dukros bet koks išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui galimas tik esant raštiškam ieškovės sutikimui. Apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų trumpesniam laikui atsakovas privalo informuoti Ieškovę, nurodant šalį, į kurią vykstamą, ir išvykimo laikotarpį; 1.3.9. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta pasiimti į jos gyvenamąją vietą, nėra kompensuojamos.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. A. savo ieškinį palaikė jame ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šioje byloje didžiausias ginčas kyla dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovė paaiškino, kad D. R. gimė (duomenys neskelbtini). Po jos gimimo su atsakovu kartu gyveno iki 2023 m. lapkričio 15 dienos, po to atsakovas su dukra bendravo retai, trumpai, o atskirais laikotarpiais visiškai nebendravo. Ieškovė nurodė, kad dukra prie jos yra labai prisirišusi, jos nuo gimimo gyvena kartu, todėl prašo D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Dėl išlaikymo ginčo nėra. Išlaikymo įsiskolinimas nėra visiškai padengtas. Vasario mėnesį ji iš atsakovo gavo 600 Eur, vėliau dar 90 Eur įsiskolinimo, todėl likęs įsiskolinimas 285 Eur. Bet ji tiksliai nežino, ar liko įsiskolinimas 275 ar 285 Eur. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovė nurodė, kad ji yra linkusi tartis su atsakovu, koreguoti bendravimo tvarką. Ji skatina tėvo bendravimą su dukra. Pradžiai atsakovas turi atkurti ryšį su dukra, nes kol kas mergaitės požiūris į tėtį yra sudėtingas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ja ir dukra buvo susitikęs gruodžio mėnesį 15-ai minučių darželio teritorijoje ir mergaitė pradėjo verkti, kai tėtis bandė ją paliesti. Dukrai reikia laiko apsiprasti su suaugusiais asmenimis. Kitą kartą bendraujant žaidimų kambaryje 2 valandas, ieškovei visą laiką reikėjo būti šalia mergaitės. Ieškovė nurodė leidžianti tėčiui bendrauti su dukra vaizdo skambučiais, bet dukra ne visą laiką nori tokio bendravimo, kartais atsakovui paskambinus, dukra nori užsiimti savo veikla. Ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką ji pakoregavo, atsižvelgdama į pasikeitusį vaiko miegojimo laiką ir į atsakovo priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Pastaruoju metu dukra darželyje miega maždaug nuo 12 iki 14 ar 15 valandos. Ieškovė mano, kad ilgesnis nei 7 dienų dukros bendravimas su tėvu per atostogas būtų vaikui per ilgas tiek nematyti mamos. Ji nesutinka kompensuoti atsakovui dienų, kai jis neatvažiuotų bendrauti su dukra, siekdama, kad jis nepiktnaudžiautų ir galėtų nukelti bendravimą dėl nesvarbių priežasčių. Ieškovė tikisi, kad taikoma atvejo vadyba padės jiems išspręsti bendravimo su dukra problemas. Ji pati prašė socialinės darbuotojos pagalbos, nes jai yra sunku bendrauti su atsakovu. Prašo tenkinti jos ieškinį ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal pakoreguotą jos pasiūlymą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad šalių dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta tik su mama, nes ieškovė visapusiškai užtikrina dukros poreikius, jų tarpusavio ryšys yra labai stiprus. O atsakovas negyvena su dukra jau apie pusantrų metų. Nors atsakovas išsakė tam tikras abejones dėl mamos rūpinimosi dukra, tačiau jo abejonės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Dėl išlaikymo tarp šalių ginčo nėra. Likusį išlaikymo įsiskolinimą ieškovė nuodo 285 Eur, nors jis atsiliepime buvo nurodęs 275 Eur. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad drabužio nupirkimu negali būti mažinamas išlaikymas. Reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pareiškė pati ieškovė, nes ji nori, kad atsakovas bendrautų su dukra, o šis ilgai nebendravo. Atstovas nurodė, kad ieškovė bendravimo tvarką nori nustatyti aiškią ir konkrečią. Jei būtų nustatytas vaiko pasiėmimo laikas nuo 15 iki 16 val., leistų piktnaudžiauti. Netyčinis pavėlavimas nebūtų nieko blogo ir tai nieko nekeistų. Geriau, kad vaikas per didžiąsias šventes bendrautų su abiem tėvais. Atstovas abejoja, ar reikia nustatyti atskirą bendravimo tvarką per valstybines šventes, nes tai nėra šeimos šventės, ypač – per religines šventes – pvz.: vėlines, žolinę. Iki vaikui sueis treji metai, jam sunku sukoncentruoti dėmesį vaizdo skambučiais, negalima nustatyti tokių pokalbių konkretų laiką. Pirmiausia atsakovui reikia atkurti ryšį su dukra, turi būti bent šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis. Reikia atsižvelgti į pagalbos planą. Atsakovas turi suprasti, kad bendravimas su vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Atsakovo siūlymas jam bendrauti su dukra pusę vasaros atostogų, tai būtų 1,5 mėnesio. Toks laikas vaikui būtų per ilgas nematyti mamos. Atstovas prašo tenkinti ieškovės ieškinį su pakoreguotu jos siūlymu dėl bendravimo tvarkos (atsiliepime į priešieškinį), priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Prašo atsakovui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį, nes jis du kartus prieš pat teismo posėdį pateikė procesinius dokumentus ir dėl to buvo nukenti teismo posėdžiai, bei nebeatsakė dėl taikos sutarties sudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. teismo posėdyje palaikė savo patikslintą priešieškinį. Prašė jį tenkinti priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad dėl dukros gyvenamosios vietos su mama jis sutinka, dėl išlaikymo po 290 Eur jis taip pat sutinka, pats taip siūlo. Likęs išlaikymo įsiskolinimas bus apmokėtas. Jis visada norėjo bendrauti su dukra, bet ieškovė apsunkina jų bendravimą. Jis nesusikalba su ieškove dėl bendravimo vietos ir kt. Pokalbius vaizdo skambučiais pavyksta suorganizuoti, jie trunka nuo 5 iki 15 minučių. Dukros dėmesys kartais nutrūksta. Jam esą grasino prie jo darbovietės atvykę asmenys dėl R. A.. Po to jis nebenori bendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, kad šiuo metu dar nėra ryšio tarp jo su dukra. Jis mano, kad šiuo metu geriausia būtų bendrauti su dukra vaiko teisių apsaugos skyriuje, tam skirtame kambaryje. Jis supranta, kad kol kas su juo dukra viena nevažiuotų. Reikia, kad ji įgytų pasitikėjimą. Kol kas jis su dukra negali bendrauti be ieškovės. O tam reikia pastangų ir vietos. Pereinamuoju laikotarpiu galėtų bendrauti kelias valandas kur nors netoli dukros gyvenamosios vietos - žaidimų kambaryje, kavinėje ar kur kitur. Žaidimų kambaryje dukra jau leido jam pagauti ją, nučiuožusią, leido pabučiuoti į kaktą, jie žaidžia užsidengdami, atsidengdami. Darbo dienomis jam sunku būtų bendrauti su dukra. Nori laiko intervalo, kada paims dukrą bendravimui, nes atstumas nuo jo gyvenamosios vietos 150 km. Jis nenori ieškovei nurodyti bendravimo su dukra vietą, kad ji netrukdytų. Atsakovas prašo teismo priimti tokį sprendimą, kuris būtų geriausias vaikui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad iki šios išvados parengimo dienos Tarnyba nėra gavusi pranešimų apie galimai pažeidžiamas D. R. teises. Ieškovė rūpinasi šalių nepilnamete dukra, siekia sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina tinkamą vaiko ugdymo procesą. Skyriaus specialistų apsilankymo ieškovės namuose metu, pastebėtas šiltas šalių dukters ir ieškovės tarpusavio ryšys. Atsakovas neprieštarauja, jog jo ir ieškovės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, nei ieškovės, nei atsakovo reikalavimai dėl atsakovo ir šalių vaiko tarpusavio bendravimo, maksimalia apimtimi neatitinka geriausių D. R. interesų. Atsakovo prašoma nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka iš dalies atitinka jo dukters interesus. Tarnyba ir jos teritoriniai skyriai, įgyvendindami vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja neturtinio pobūdžio teismo sprendimų, priimtų dėl vaiko, vykdymo procese; bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais. Todėl neatmestina aplinkybė, jog atsakovui atvykus į skyrių susitikti su dukra, fiziškai nebūtų galimybės jo su dukra įleisti į vaiko kambarį. Tokiu atveju nebūtų turiningas vaiko ir tėvo bendravimas Tarnybos patalpose, t. y. pastato koridoriuje. Kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, todėl tais atvejais, kai byloje kyla klausimas dėl pereinamojo laikotarpio bendravimui su vaiku nustatymo pasitelkiant psichologus ar kitus specialistus ar dėl bendravimo su vaiku vietos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra motyvuotas savarankiškai megzti ir puoselėti tarpusavio ryšį su šalių dukra, Tarnybos vertinimu, jog atitiktų šalių dukters interesus, jeigu atsakovas, bendraudamas su dukra pereinamuoju laikotarpiu, pasitelktų psichologo pagalbą. Šiam specialistui įvertinus, jog atsakovas yra pasirengęs bendrauti su vaiku savarankiškai, jo ir dukters susitikimai galėtų vykti neutralioje vietoje, šitaip šalių dukrai sudarant realią galimybę bendraujant su tėvu plėsti akiratį, vystyti socialinius įgūdžius, plėtoti ją supančios aplinkos pažinimą. Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė preliminarų vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašą. Tarnyba neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl dukters poreikių apimties. Tik asmuo (šiuo atveju motina), nuolat gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvieną dieną tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Ieškovė siekia, jog būtų patenkinti pagrindiniai jos nepilnametės dukters poreikiai, nuolat bendrauja su vaiku, jį prižiūri. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės D. R. teises ir teisėtus interesus.
Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadą joje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su mama ir prašomas priteisti išlaikymo dydis atsitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo savaitgaliais, per Kalėdų ir Velykų šventes - vaiko interesus labiau atitinka ieškovės pasiūlymas, dėl bendravimo per kitas šventes – vaiko interesus labiau atitinka atsakovo pasiūlymas, pridedant ieškovės siūlomas valandas. Jei Motinos diena sutampa su vaiko gimtadieniu, tai bendravimas turėtų būti išimtinai su motina. Pereinamasis laikotarpis bendravimui su tėvu yra būtinas ir jis turėtų baigtis tada, kai tėvas sukurs stiprų ryšį su dukra, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš gimimo įrašo matyti, kad D. R. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Vaiko mama yra ieškovė R. A., tėvas - atsakovas A. R.. Šalys kartu nebegyva nuo 2023 m. lapkričio 15 d.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi šalių nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove R. A.. Bylos duomenimis, šalių dukra faktiškai gyvena su motina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Ieškovė R. A. ieškiniu prašo nustatyti dukros D. R. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, kad dukra nuo gimimo ir šalims gyvenant atskirai (nuo 2023 m. lapkričio 15 d.) nepertraukiamai gyvena kartu su ja, dukra yra labai prisirišusi prie jos ir pati ieškovė turi stiprų emocinį ryšį su dukra.
Atsakovas A. R. patikslintu priešieškiniu ir teismo posėdyje su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, neprieštaravo, kad mažametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnametės D. R. gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena su mama R. A.. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nėra užfiksuotų pranešimų apie galimai pažeidžiamas D. R. teises, nėra gauta nusiskundimų dėl ieškovės netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Ieškovė bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, domisi kaip vaikui sekasi, rūpinasi ar nieko netrūksta. Tarnybos specialistai apsilankymo ieškovės namuose metu, pastebėjo šiltą šalių dukters ir ieškovės tarpusavio ryšį, todėl pateikė išvadą, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tokią pat išvadą šiuo klausimu bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ir Tarnybos atstovė. Dėl mažo amžiaus Tarnyba neišklausė vaiko D. R. nuomonės. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnametės D. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CK 3.174 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra yra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl laikytina, kad jai tenka didesnė išlaidų, skirtų vaiko poreikių patenkinimui, dalis.
Teikdama ieškinį ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 290 Eur per mėnesį. Ieškovė bylos užvedimo metu nedirbo, gavo išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kitų pajamų negavo, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirba.
Žemesnės instancijos teismas
Teikdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir patikslintą priešieškinį atsakovas A. R. nurodė, jog sutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma. Nurodė, nors jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jis yra dirbantis, todėl turi finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai.
Išvadą teikianti institucija išvadoje pasisakė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės D. R. teises ir teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl vaikui atsakovo teiktino išlaikymo dydžio, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma, atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę, yra protingo dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei būtina jo patenkinimui bei yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas nutaria ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. R. šalių sutartą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 290 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024 m. liepos 12 d. - iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y., teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (2008 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.
Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 15 d. išlaikymą vaikui teikė epizodiškai. Iš viso iki ieškinio padavimo teismui dienos jis yra pervedęs ieškovei tik 1 200 Eur sumą, nors priklausė pervesti 2175 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas 975 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovas teikdamas patikslintą priešieškinį nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo jį atmesti, kadangi teikė išlaikymą pagal finansines galimybes, pirko dukrai tiek drabužius, tiek kitus dukrai reikalingus daiktus, bet visų čekių nėra išsaugojęs, 2023 m. gruodžio 5 d. pirko kombinezoną už 48 Eur, todėl turi būti laikoma, kad jis susidariusį įsiskolinimą už dukros išlaikymą yra sumokėjęs. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui bus padengtas, ginčo nėra.
Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą faktinio šalių gyvenimo skyrium momentą – 2023 m. lapkričio 15 d. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2024 m. liepos 12 dieną. Išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti už laikotarpį nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2023 m. lapkričio 15 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovei nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios yra sumokėjęs bendrą 700 Eur sumą (2024 m. vasario 28 d. – 100 Eur, 2024 m. kovo 1 d. – 200 Eur, 2024 m. kovo 1 d. – 100 Eur, 2024 m. kovo 1 d. – 100 Eur, 2024 m. kovo 2 d. – 50 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 50 Eur ir 2024 m. kovo 19 d. 100 Eur). Kadangi paskirtyje nėra nurodyta už kokį mėnesį mokamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, todėl laikytina, jog buvo dengiamas išlaikymo įsiskolinimas.
Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas papildomai per pakankamai ilgą laikotarpį rūpinosi savo dukros poreikiais, t. y. pirko dukrai reikalingus daiktus ir pan., atsakovas į bylą nepateikė. Išskyrus tik vieną kartą 2023 m. gruodžio 5 d. pirko kombinezoną už 48 Eur. Pagal pateiktą kvitą matyti, kad tuo metu buvo perkamos dvi prekės (prekė Nr. 1 – 34 Eur, prekė Nr. 2 -14 Eur), atsakovas nei patikslintame priešieškinyje nei teismo posėdžio metu neįrodė, konkrečią pirkto kombinezono sumą, bei ieškovė nurodė, kad dukrai netiko nupirkto kombinezono dydis, todėl nors šis rūbas buvo pirktas laikotarpyje kai šalys gyveno skyrium, ši suma į suteikto išlaikymo įsiskolinimą neįskaitoma. Taip pat, atsakovas pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymą 50 Eur sumai, automobilio kėdutės įsigijimui. Kadangi ši suma buvo pervesta iki šalių apsigyvenimo skyrium, ji taip pat į išlaikymo įsiskolinimo sumą neįskaitytina.
Ieškovei pripažįstant, kad atsakovas iki kreipimąsi į teismą jai pervedė 1200 Eur sumą ir atsiliepime į ieškinį nurodant, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 275 Eur, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai buvo reikalingas analogiškas, kaip ir priteisiamas 290 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. liepos 12 d., gyvendamas skyrium nuo nepilnametės dukros, teikė jai reguliarų ir pakankamą išlaikymą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkinamas, priteisiant iš atsakovo nepilnametei D. R. likusį išlaikymo įsiskolinimą - 275 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. liepos 12 d. (CK 3.200 straipsnis).
Priteisus iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Nagrinėjamu atveju byloje pagrindiniai ginčai tarp šalių kyla dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Ieškovė teismo prašo nustatyti jos atsiliepime į patikslintą priešieškinį išdėstytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Atsakovas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko ir teismo prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką išdėstytą patikslintame priešieškinyje.
Kaip jau buvo minėta, šalys turi vieną nepilnametę dukrą D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
D. R. yra mažametė ir savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu išsakyti negali.
Pabrėžtina, kad šalių ir jų dukros santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo dukros ateitį, abu privalo vengti konfliktinių tarpusavio santykių, dukrą auklėti ir ja rūpintis abipusiu sutarimu.
Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal taikomą atvejo vadybos procesą, kuriuo metu nustatytos tėvui (atsakovui) A. R. sąlygos susitikti su vaiku: po vaiko pietų miego ir vakarienės apie 17 val. 2025 m. balandžio 25 d., 2025 m. gegužės 2 d., 2025 m. gegužės 16 d., 2025 m. gegužės 30 d., 2025 m. birželio 13 d., 2025 m. birželio 27 d., 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 25 d., t. y. iš anksto susiderinus du kartus per mėnesį, tenkina abi šalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad po atvejo vadybos proceso būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį atsakovas turi dėti visas pastangas atkurti ir sustiprinti ryšį su vaiku. Ieškovė ir atsakovas iš esmės neprieštarauja pereinamojo laikotarpio nustatymui. Teismas konstatuoja, kad mažesnio nei dviejų metų vaiko ilgas nesimatymas su tėvu stipriai apsunkina dabartinį vaiko bendravimą su tėvu. Vaiko ir tėvo ryšiui pereinamuoju laikotarpiu atkurti būtina mamos, prie kurios vaikas yra įpratęs, pagalba, psichologo pagalba vaikui ir jo tėvui, bei socialinių darbuotojų, bendraujančių su šeima pagalba.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pereinamojo laikotarpio, kurio metu vaikui ir vienam iš tėvų teikiama psichologo pagalba, nustatymas prieš įsigaliojant teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai pripažįstama tinkama ir efektyvia priemone sprendžiant ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos tais atvejais, kai pats vaikas išreiškia nenorą bendrauti su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl atsižvelgiant į šalių supratimą nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki maksimalios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kurį atsakovas su vaiku turės bendrauti dalyvaujant mamai ir/ar psichologui ir/ar socialiniam darbuotojui, kol bus atkurtas ryšys su dukra.
Nustatant pereinamojo laikotarpio terminą pirmiausiai pabrėžtina, kad pereinamojo laikotarpio tikslas – atkurti ir sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį, o šio tikslo pasiekimas priklauso ne nuo tiksliai apibrėžto termino, o nuo ieškovo pastangų ir jo bei vaiko individualių savybių siekiant jų suartėjimo. Kasacinis teismas tokioje situacijoje pabrėžia, kad kai nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas, o laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, bendravimo tvarka su vaiku per psichologą turi trukti iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką analogiškoje byloje, teismas ir šiuo atveju nustato atsakovui pereinamojo laikotarpio minimalią bendravimo su vaiku tvarką per psichologą, dalyvaujant mamai ar socialinei darbuotojai tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo ir kitų asmenų dalyvavimas nėra būtinas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su dukra galės pradėti bendrauti pagal šiuo teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
Teismo posėdžio metu atsakovo požiūris į ryšio su vaiku atkūrimą buvo logiškas, jis nurodė, kad kantriai, iš lėto sieks užmegzti ryšį su dukra ir tik po to sieks vienas pasiimti ir išsivežti dukrą iš mamos gyvenamosios vietos, todėl teismas nustato neilgą, papildomą 3 mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą, pasibaigus vadybos procesui.
Nepagrįstai ribojamos vaiko teisės bendrauti su kitu iš tėvų, jei ribojimui nėra pagrįsto pagrindo, gali būti laikomi netinkamu tėvų valdžios naudojimu, už kurį įstatymai numato civilinės ir administracinės atsakomybės priemones. Galiausiai, abu tėvai, priimdami sprendimą dėl galimybės pereiti prie maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, privalo atsižvelgti į pagalbą teikusio psichologo nuomonę šiuo klausimu, nes šio specialisto nuomonė ne tik šalims, bet ir teismui būtų svarus argumentas, jeigu tarp tėvų kiltų ginčas dėl to, kada turėtų baigtis pereinamasis laikotarpis.
Dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovė ir atsakovas pateikė gana panašius pasiūlymus, tik numatydami kitai šaliai daugiau pareigų. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgia į abiejų šalių pasiūlymus, juos tarpusavyje derina, atsižvelgiant į šalių ir mažamečio vaiko interesus.
Kiekvienas punktas detaliai nėra motyvuojamas, tačiau bendrai teismas nurodo, kad nustatoma konkreti vaiko paėmimo ir grąžinimo valanda, siekiant sumažinti neapibrėžtumą ir užtikrinti, kad vaikui nereikėtų ilgai laukti tėvo atvykimo. Atsiradus nenumatytoms kliūtims, šalys turi bendrauti tarpusavyje ir informuoti kitą šalį. Pagal atsakovo pasiūlytą tvarką yra nustatomas bendravimas ne tik per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas, tačiau ir per kitas valstybines šventes, nes jos yra nedarbo dienos ir siekiama nustatyti maksimalų vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu.
Teismas vertina, kad atsakovo pasiūlymas dėl bendravimo su vaiku per atostogas yra pernelyg detalus ir ypač vasaros atostogų metu – pusė atostogų (1,5 mėnesio) yra pernelyg ilgas laiko tarpas mažam vaikui būti atskirai nuo mamos, su kuria gyvena nuo gimimo.
Teismo vertinimu informavimo pareiga yra svarbi, todėl tenkinamas ieškovės pasiūlymas įtraukti atsakovo pareigą informuoti apie vaiko buvimo vietą bendravimo su tėvu metu.
Atsakovo siūlomas neribotas bendravimas su vaiku telefonu ir ryšio priemonėmis nuo 3 metų yra kiek per ankstyvas, nes tikėtina 3 matų vaikas dar gali nesugebėti pats pasijungti vaizdo skambutį ar kitas ryšio priemones. Neribotas bendravimas ryšio priemonėmis gali būti nustatomas tik tada, kai vaikas turės savo ryšio priemones, pats gebės susisiekti su tėvu ar pats gebės tinkamai atsiliepti į atsakovo vaizdo skambučius ar kitą bendravimą.
Teismas pažymi, kad nors bendravimo tvarka nustatoma detali, tačiau vaiko tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti atskirai gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą vaiko gyvenime.
Nors atsakovas teigia, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra, tačiau tokius jo teiginius teismas vertina nepagrįstais, nes ieškovė pirma ieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, bei ji teismo posėdžių metu siūlė atsakovui bendrauti su dukra prie darželio, pati dukrą vežė į žaidimų kambarį. Ieškovė taip pat organizuoja vaiko bendravimą su tėvu vaizdo skambučiais, nors ,įvertinant mažą vaiko amžių, tai padaryti nėra lengva.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
2024 m. liepos 17 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinos gyvenamosios vietos nustatymas – panaikintina nuo sprendimo įsiteisėjimo, laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui po 290 Eur panaikintina nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
Ieškovės atstovas prašo paskirti atsakovui A. R. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 (penkiasdešimt) procentų iš šios baudos skiriant ieškovei R. A.. Prašymą motyvuoja tuo, kad prieš pat 2024-11-12 turėjusį įvykti parengiamąjį teismo posėdį atsakovas ieškovei atsiuntė pasiūlymą bylą užbaigti taikiai su parengtu taikos sutarties projektu, o į ieškovės atstovo elektroninį laišką nebeatsakė. 2024-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad jau nebenori tartis taikiai. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl Atsakovo ketinimų bylą užbaigti taikos sutartimi. 2024-12-16 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ketina teikti priešieškinį, o priešieškinį pateikė tik 2025-01-21, kai priėmus priešieškinį jau nebuvo pakankamai laiko atsiliepimui iki 2025-01-30 teismo posėdžio pateikti. Be to, atsakovas 2025-02-24 pateikė patikslintą priešieškinį, dėl to 2025-02-27 teismo posėdžio metu negalima buvo užbaigti bylos nagrinėjimą.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Teismas vertina, kad atsakovo A. R. elgesys nebuvo nukreiptas į greitą bylos išnagrinėjimą, tačiau negalima vertinti, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu atsakovas siūlė itin konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, kurią tikslinio pateikdamas patikslintą priešieškinį. Tačiau patikslintas priešieškinis buvo pateiktas reaguojant į institucijos pateiktą išvadą ir atsižvelgus į rekomendacijas. Be to, atsakovas nėra teisininkas, kuris žinotų greičiausius bylos sprendimo būdus ir galimų procesinių dokumentų reikšmę. Todėl teismas mano, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą ir skirti atsakovui baudą pagal CPK 95 straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį, patyrė 2686,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose de?l civilinėse bylose priteistino užmokesc?io už advokato teikiama? teisine? pagalba? (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto dydžio.
Ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas 100 proc., tačiau teismas laiko, kad dalyje dėl teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ieškinys ir priešieškinis tenkintini 50 proc. Ieškovė už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos bendravimo tvarkos nustatymo yra sumokėjusi 220 Eur. Šie jos reikalavimai tenkinami visiškai ir iš dalies, todėl jai priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo 165 Eur. Atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas iš dalies, todėl jam iš ieškovės priteistina 55 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atlikus tarpusavio užskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2238,50 Eur iš patirtų 2686,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2686,20 :3 = 895,4 Eur x 2,5 tenkinto reikalavimo). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2338,50 Eur.
Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 78 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (290 Eur x 12 = 3480 Eur; 3480 x 3 proc. x 75 proc. = 78,30 Eur ) ir minimalaus dydžio 22 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (275 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso 100 Eur. Ieškovės naudai...... bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui ... bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo dukrai D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 290 Eur (du šimtu devyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. liepos 12 d. iki vaiko pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikui turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.
Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą ieškovės R. A. naudai.
Nustatyti, kad R. A. dukrai D. R. skirtas lėšas tvarko išimtinai vaiko interesais uzufrukto teisėmis.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra D. R., gimusia (duomenys neskelbtini), pagal taikomą atvejo vadybos procesą, dalyvaujant mamai R. A. po vaiko pietų miego ir vakarienės nuo 17 val.: 2025 m. balandžio 25 d., 2025 m. gegužės 2 d., 2025 m. gegužės 16 d., 2025 m. gegužės 30 d., 2025 m. birželio 13 d., 2025 m. birželio 27 d., 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 25 d.
Nustatyti pereinamojo laikotarpio atsakovo A. R. bendravimo su dukra D. R. tvarką, 1.1 punkto grafiku, 3 mėnesius pasibaigus vadybos procesui, susitikimų su dukra metu atsakovas pasitelkia R. A., psichologo arba socialinio darbuotojo pagalbą.
Nustatyti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo dukros D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:
1.1. iki nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 (trys) metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką:
1.1.1. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra lyginių savaičių šeštadieniais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 15.00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;
1.1.2. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;
1.1.3. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas:
- Sausio 1 diena - Naujieji metai;
- Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
- Birželio 24 d. - Joninės;
- Rugpjūčio 15 d. - Žolinės;
- Lapkričio 2 d. - Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės;
nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;
1.1.4. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas:
- Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
- Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena;
- Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena;
nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;
1.1.5. Apie tai, ar atvyks pasiimti nepilnametę dukrą atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu, įskaitant, bet neapsiribojant SMS žinute, žinute socialiniame tinkle, ne vėliau nei likus 3 (trims) dienoms iki dienos, kai numatytas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra, priešingu atveju ieškovė neprivalo laukti atsakovo nustatytu laiku ir perduoti nepilnametę dukrą;
1.1.6. R. A. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstytų kitų punktų bendravimo grafikas;
1.1.7. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute, žinute socialiniame tinkle;
1.1.8. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą gimtadienio dieną telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis;
1.1.9. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta jos pasiimti į jos gyvenamąją vietą, yra kompensuojamos tik išimtiniais (pvz.: ligos, nelaimių, nelaimingų atsitikimų) atvejais, raštu pateikus ieškovei įrodymus apie išimtines aplinkybes;
1.1.10. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, laidotuvių ar kitų įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios ) šalių nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su A. R.;
1.1.11. Šalių nepilnametės dukros ligos atveju A. R. ir sergančios dukros bendravimas nukeliamas iki nepilnametė dukra galutinai pasveiks;
1.1.12. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra;
1.1.13. A. R. turi teisę atsižvelgdamas į vaiko užimtumo ir poilsio režimą bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį - laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 11:30 val.; bei trečiadienį nuo 19:00 iki 19:30 val.
1.2. Po to, kai nepilnametei dukrai D. R. sueis 3 (trys) metai amžiaus, nustatyti tokią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamete dukra D. R. tvarką:
1.2.1. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir parvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.;
1.2.2. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų lyginių metų šventines dienas:
- Sausio 1 diena - Naujieji metai;
- Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
- Pirmoji Šv. Velykų diena;
- Birželio 24 d. - Joninės;
- Rugpjūčio 15 d. - Žolinės;
- Gruodžio 24 d. - Šv. Kūčios;
- Gruodžio 25 d. - Pirmoji Šv. Kalėdų diena;
1.2.3. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų nelyginių metų šventines dienas:
- Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
- Antroji Šv. Velykų diena;
- Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena;
- Liepos 6 d. - Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės) diena;
- Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena;
- Lapkričio 2 d. - Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės;
- Gruodžio 26 d. - Antroji Šv. Kalėdų diena;
A. R. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10:00 val. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val. Kai bendravimas trunka dvi dienas (lapkričio 1-2d., gruodžio 24-25 d.) atsakovas turi grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą dieną 18:00 val. ;
1.2.4. Atsakovas A. R. bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų metų Tėvo dieną, nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo, nepilnametę dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.;
1.2.5. Nepilnametė dukra bendrauja su ieškove kiekvienų metų Motinos dieną, nepaisant bendravimo tvarkoje numatyto eiliškumo;
1.2.6. A. R. gali bendrauti su dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį - laikotarpiu nuo 11:00 val. iki 11:30 val.; bei trečiadienį nuo 19:00 val. iki 19:30 val. Kai nepilnametė dukra galės pati savarankiškai (be mamos pagalbos) bendrauti telefonu ir kitomis ryčio priemonėmis, atsakovas A. R. galės netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ir visomis nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norus ir nepažeidžiant vaiko užimtumo ir poilsio rėžimo;
1.2.7. Atsakovas su nepilnamete dukra leidžia atostogas ne daugiau kaip 4 (keturis) kartus per metus, atostogos nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 7 (septynias) dienas. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su nepilnamete dukra, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su nepilnametės dukros atostogų grafiku jos mokymosi įstaigose;
1.2.8. A. R. ir R. A. turi teisę du kartus per savaitę su nepilnamete dukra bendrauti vaizdo skambučiais, vaikui esant kito iš tėvų priežiūroje atostogų metu, apie numatomą skambutį pranešant iš anksto. Kai vaikas gebės bendrauti vaizdo skambučiais savarankiškai, toks bendravimas ribojamas tik vaiko nenoru bendrauti, bei atsižvelgiant į vaiko užimtum ir poilsio režimą.
1.2.9. Atsakovas privalo pateikti ieškovei informaciją apie savo ir nepilnametės dukros buvimo vietą, jeigu atsakovui bendraujant su nepilnamete dukra ieškovė to paprašo raštu, įskaitant, bet neapsiribojant, SMS žinute arba žinute socialiniame tinkle;
1.2.10. Nepilnametės dukros bet koks išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui galimas tik esant raštiškam kito tėvo sutikimui. Apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų trumpesniam laikui ieškovė privalo informuoti atsakovą, atsakovas privalo informuoti ieškovę, nurodant šalį, į kurią vykstamą, ir išvykimo laikotarpį;
1.2.11. A. R. turi teisę, pasveikinti nepilnametę dukrą gimtadienio dieną telefonu ar nuotolinio ryšio priemonėmis;
1.2.12. Tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bet atsakovas neatvyksta pasiimti į jos gyvenamąją vietą, yra kompensuojamos tik išimtiniais (pvz.: ligos, nelaimių, nelaimingų atsitikimų) atvejais, raštu pateikus ieškovei įrodymus apie išimtines aplinkybes;
1.2.13. Jeigu dėl objektyvių priežasčių ( ligos, laidotuvių, kitų įvykių, kurių laikas nepriklauso nuo R. A. valios) nepilnametė dukra negali pasimatyti su A. R. nustatytu laiku, R. A. privalo nedelsiant el. paštu ar SMS žinute, ar žinute socialiniame tinkle informuoti apie tai A. R. ir suderinti kitą susitikimo su dukra laiką. Kelionės ar išvykos nėra laikoma objektyvia priežastimi, dėl kurios nepilnametė dukra negalėtų pasimatyti su tėvu;
1.2.14. Šalių nepilnametės dukros ligos atveju A. R. ir sergančios dukros bendravimas nukeliamas iki nepilnametė dukra galutinai pasveiks;
1.2.15. Jeigu A. R. vėluoja atvykti pasimatyti su dukra ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja R. A. apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su vaiku iš gyvenamosios vietos ir leisti laiką su vaiku savo nuožiūra.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko D. R. laikinos gyvenamosios vietos nustatymą – panaikinti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui D. R. po 290 Eur – panaikinti nuo sprendimo priėmimo.
Netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui A. R. pagal CPK 95 straipsnį.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 338,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 50ct.) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.