Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomasolis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo ir 2022 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomasolis“ dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Specialistai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus, taip pat papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Pasak apeliantės, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu ir tinkamo prievolių pagal Sutartį įvykdymo įvertinimu, taip pat suteikiančias teisę sustabdyti neįvykdytų priešpriešinių prievolių įvykdymą tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

25. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.

26. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas. Pasak atsakovės, ieškinio priedai Nr. 5-11 (PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD18-975, PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD 18-980, atliktų darbų aktas už 2018 m. gruodžio mėn., pažyma apie atliktų darbų vertę už 2018 m. gruodžio mėn., UAB „Tomasolis“ 2020 m. kovo 8 d. mokėjimo pavedimas, klientų būklės aktas) nebuvo pateikti. Teigia, jog teismui neužtikrinus, kad ieškovės ieškinys atitiktų visus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, buvo pažeisti teisės į teisminę gynybą, teisingą bylos išnagrinėjimą, rungimosi principai, betarpiškumo principas ir kt.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie pradinio ieškinio pridėti ne visi ieškinyje išvardinti priedai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo abejoti dėl sprendime padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas priimdamas sprendimą vertino tik į bylą pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus bei pažymas apie atliktų darbų vertę objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai atsakovei buvo siunčiami 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 11 d., ir įteikti UAB „Tomasolis“ vadovui E. L. (1 tomas, b.l. 110-206, 209, 2 tomas, b.l. 3-4). Kadangi teismo sprendimas byloje priimtas tik 2022 m. vasario 18 d., akivaizdu, jog atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl pateiktų dokumentų. Apeliantė iš esmės neatskleidė nurodomų civilinio proceso principų pažeidimo turinio, minėtų aplinkybių tiesioginės įtakos teismo išvadų teisingumui ar pagrįstumui.

29. Pažymėtina, jog, kaip minėta, ieškovė pateikė ir teismas vertino ne tik prie ieškinio pateiktus, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu į bylą teiktus įrodymus (jų visumą). Be to, apeliantės motyvai, kuriais ginčijamas sprendimas nėra nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė iš esmės nenurodo jokių argumentų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose - atsakovės pasirašytuose 2019 m. spalio 15 d. bei 2020 m. sausio 17 d. skolų suderinimo aktuose - esančios informacijos teisingumą; neįrodinėjo, jog suderintas įsiskolinimas pagal kitus, nei nurodė ieškovė bei teismas, dokumentus; be to, laikosi pozicijos, kad ji įgyvendino CK 6.207 straipsnyje numatytą teisę, suteikiančią teisę sustabdyti savo neįvykdytų priešpriešinių prievolių vykdymą.

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

31. Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

32. Atsakovė iš esmės įrodinėjo savo teisę sulaikyti prievolės atsiskaityti vykdymą, jokių įrodymų, patvirtinančių susidariusio įsiskolinimo pagal ieškovės pateiktas sąskaitas (ir šalių suderinimo aktus) padengimą nepateikė. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo galimybių spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde cituojamas teiginys „Kaip matyti iš bylos medžiagos, ko neginčija ir pats atsakovas, Teismui su ieškiniu pateikti darbų priėmimo aktai (ieškinio priedai Nr. 6-11) yra atsakovo pasirašyti, jokių pretenzijų nėra pareikšta“ yra iš aprašomosios teismo sprendimo dalies (ieškovės UAB „Ulpas“ dubliko santraukos). Apeliantė, teigdama, kad jai dokumentai, kurių pagrindu tenkinamas ieškinys, nebuvo įteikti ir (ar) nebuvo sudaryta galimybė su jais susipažinti, konkrečių įrodymų, kuriais teismas rėmėsi sprendimo motyvuojamojoje dalyje, neįvardino.

35. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

36. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad užsakovę Orme investicijos rangos teisiniai santykiai siejo su generaliniu rangovu UAB „Specialistai“, jis rangos sutarčiai įvykdyti pasitelkė atsakovę UAB „Tomasolis“ (pagal 2017 m. liepos 4 d. statybos rangos sutartį, kuri 2019 m. vasario 22 d. buvo nutraukta), o šis dar vieną subrangovę UAB „Ulpas“ (pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 17/08/10-1), nustatė remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

37. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2019 m. vasario 22 d. UAB „Specialistai“ ir UAB „Tomasolis“ 2017 m. liepos 4 d. Statybos rangos sutarties Nutraukimas šalių susitarimu, kuriame atsispindi šių sutarties šalių statusas, sutarties dalykas, objektas. Duomenys apie objekto užsakovą (statytoją) UAB „Orme Investicijos“ yra nagrinėjamos bylos šalių sudarytoje sutartyje. Taigi paminėti įrodymai, šalių paaiškinimai, UAB „Specialistas“ atsiliepime išdėstytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismui laikyti nustatyta aplinkybę, kad 2017 m. liepos 4 d. generalinis rangovas UAB „Specialistai“ ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį, taip pat, kad užsakovę Orme investicijos rangos teisiniai santykiai siejo su generaliniu rangovu UAB „Specialistai“. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodžiusi apie proceso teisės pažeidimą, aplinkybės dėl teismo sprendime paminėtus subjektus siejusių teisinių santykių, atsakovė neginčija, nenurodo, jog objekto užsakovas, generalinis rangovas buvo kitas asmuo, kad pati apeliantė buvo generalinė rangovė ar pan. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su įrodymų nepakankamumu (2017 m. liepos 4 d. sutarties nepateikimu), atsižvelgiant į šiais įrodymais nustatytų aplinkybių reikšmę nagrinėjamam ginčui, atmestini kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Teisėjų kolegija neįžvelgia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

38. 2019 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Specialistai“ ir UAB „Ulpas“, nustatyta, kad kadangi statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Specialistai“ ir UAB „Tomasolis“ 2019 m. vasario 22 d. buvo nutraukta, o dalis darbų nebuvo užbaigti ir priduoti UAB „Specialistai“, šalys susitaria: užbaigti visus darbus, kurie buvo numatyti statybos rangos sutartyje Nr. 17/08/10-1, sudarytoje tarp UAB „Ulpas“ ir UAB „Tomasolis“ objekte Viešbutis, (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas), priduoti visus darbus, kurie buvo atlikti vykdant statybos rangos sutartį Nr. 17/08/10-1, bei perduoti visą turimą dokumentaciją, reikalingą priduodant objektą, atliktų darbų apimtyje (sutarties 1.2 punktas).

39. Apeliantė teigia, kad 2019 m. kovo 4 d. statybos rangos sutarties 2.1. punkte numatyta sąlyga, jog kaina nėra nustatoma, kadangi dalį darbų apmokėjo būtent atsakovė, tačiau šių argumentų nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokią įtaką jie turi teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog reikšmingos aplinkybės dėl atsakovės atsiskaitymo pagal ieškovės atsakovei išrašytas bei atsakovės pasirašytas sąskaitas faktūras, skolų suderinimo aktą (t. y. dokumentus, kurias ieškovė grindė savo reikalavimus). Minėti atsakovės teiginiai pernelyg abstraktūs, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį.

40. Apeliantė akcentuoja, jog ji tinkamai pasinaudojo savo teisių gynimo nuo pareikšto ieškinio būdu, teikdama atsiliepimą į ieškinį, o ne priešieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (perduoti dokumentaciją) nereiškė, išvados dėl atsakovės netinkamai pasirinkto teisių gynybos būdo nepadarė. Teismas analizavo atsakovės atsikirtimus, reikšmingus ginčo nagrinėjimui, todėl apeliantės pastebėjimai dėl pasirinkto teisių gynybos būdo neturi įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

41. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu ir tinkamu prievolių įvykdymu. Apeliantė akcentuoja, jog šalys susitarė ne tik dėl santechnikos darbų, tačiau ir kitų darbų, susijusių su statybos techninės dokumentacijos pateikimu, pildymu ir tvarkymu. Teigia, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusi sutarties pagrindu kylančias prievoles. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpiniams darbų priėmimo - perdavimo aktams priskyrė baigiamojo darbų priėmimo - perdavimo akto galią ir (ar) įtaką atsiskaitymo pareigos vykdymui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

42. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

43. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad Subrangovas iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos parengia bei Rangovui pateikia sutarties priede Nr. 4 nustatytos formos „Atliktų darbų aktą“ (aktas F2) darbams, kuriuos subrangovas tinkamai atliko per šį mėnesį, suderinimui. […] Rangovas per 5 dienas patikrina aktą F2 ir jį patvirtina arba, nustatęs, kad pateiktas aktas arba jame nurodyti darbai yra su trūkumais, netvirtina „Atliktų darbų akto“ ir pateikia subrangovui savo pastabas. Subrangovui pataisius „atliktų darbų aktą“ ir rangovui patvirtinus aktą F2, subrangovas per 1 darbo dieną įsipareigoja pateikti atitinkamą pažymą F3 ir sąskaitą faktūrą atliktiems ir akte F2 nurodytiems darbams (Sutarties 2.7.1 punktas). Techninis prižiūrėtojas ir Rangovas, gavę Atliktų darbų aktą, gali paprašyti iš subrangovo papildomų dokumentų ar duomenų, susijusių su Atliktų darbų akte išvardintais atliktais darbais, ir subrangovas turi nedelsdamas pateikti tokius dokumentus ar duomenis. Jei Subrangovas per 2 darbo dienas nuo rangovo ir techninio prižiūrėtojo prašymo gavimo dienos nepateikia prašomų dokumentų ar duomenų, terminas, per kurį rangovas ir techninis prižiūrėtojas privalo pasirašyti Atliktų darbų aktą arba pateikti atsisakymą pasirašyti Atliktų darbų aktą pratęsiamas tiek dienų, kiek sienų subrangovas vėlavo pateikti rangovo ir techninio prižiūrėtojo prašomus dokumentus ir/ar duomenis (Sutarties 2.7.2 punktas). Atliktų darbų akto pasirašymas nereiškia, kad rangovas ir techninis prižiūrėtojas darbus arba bet kurią jų dalį priėmė galutinai ir/ar kad rangovas ir techninis prižiūrėtojas negali ateityje reikšti pretenzijų dėl Atliktų darbų akte neišvardintų darbų trūkumų (Sutarties 2.7.4 punktas). Rangovas, skaičiuojant nuo dienos, kai rangovas ir techninis prižiūrėtojas pasirašė atitinkamo mėnesio Atliktų darbų aktą, pateikia rangovui tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir priimtą Atliktų darbų aktą. PVM sąskaita faktūra apmokama per 30 sienų nuo jos pateikimo dienos (Sutarties 2.7.6. punktas). Po subrangovo darbų užbaigimo subrangovas privalo savo sąskaita, rizika ir jėgomis parengti ir perduoti rangovui Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir visą techninę išpildomąją, baigiamąją dokumentaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, objekto statybai panaudotų medžiagų sertifikatais, subrangovo atestatais, subrangovo sertifikatais, atitikties deklaracijomis, garantiniais pažymėjimais ir pan. (Sutarties 8.2 punktas). Rangovas įsipareigoja Baigiamąjį atliktų darbų aktą patvirtinti per 7 kalendorines dienas nuo šio akto ir 8.2 punkte numatytų dokumentų gavimo dienos arba pateikti atsisakymą pasirašyti Baigiamąjį aktą, nurodydamas atsisakymo motyvus (Sutarties 8.3 punktas).

45. Pacituotos šalių sutarties nuostatos atsiskaitymą susiejo būtent su tarpinių darbų priėmimu. Atsiskaitymo pagrindas – sąskaitos faktūros, kurias ieškovė išrašė sutartyje nustatyta tvarka (apeliantė šios aplinkybės nekvestionuoja), o atsakovė jas pasirašė (priėmė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog aktus atsakovė pasirašė (darbus priėmė) be jokių išlygų, todėl sutiktina, kad atsakovei kilo pareiga juos apmokėti. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė atliko darbus, kurie turi paslėptų trūkumų.

46. Teigdama, jog teismas nepagrįstai tarpiniams darbų priėmimo – perdavimo aktams priskyrė baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto galią, atsakovė nepaneigė skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų šiuo klausimu. Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir visą techninę išpildomąją, baigiamąją dokumentaciją pagal Sutarties 8.2 punktą subrangovas privalėjo parengti ir perduoti po subrangovo darbų užbaigimo. Atsakovė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys vykdė sutartį iki 2019 m. vasario 22 d., ir kad pagal sutartį visi šalių sulygti darbai nebuvo atlikti. Teigdama, kad šalys sutartimi galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą ne nuo tarpinių darbų priėmimo – perdavimo aktų, o nuo baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, konkrečios tai nustatančios sutarties nuostatos apeliantė neįvardino.

47. Kita vertus, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

48. Apeliantė teiginių, kad nutraukiant sutartį generaliniam rangovui UAB „Specialistai“ nebuvo perduota (nebuvo aktuota) ieškovės sutarties pagrindu turėtų atlikti santechnikos darbų dalis, kurie nebuvo laikomi tinkamai atliktais dėl normatyvinės statybų dokumentacijos trūkumo (apeliacinio skundo 27 punktas), nepagrindė objektyviais duomenimis (atsakovė net nedetalizavo, jog tai tie darbai, už kuriuos atsiskaitymo reikalauja ieškovė).

49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad vertinant sutarties vykdymo tinkamumą, reikšmingi ne tik sutartyje aptarti santechnikos darbai, bet ir darbai, susiję su statybos techninės dokumentacijos pateikimu, pildymu ir tvarkymu. Tačiau nagrinėjamu atveju statybos techninės dokumentacijos neperdavimo atsakovui faktas negali būti vertinamas kaip pašalinantis atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Pažymėtina, kad:

49.1.Pirma, duomenų, kad techninės dokumentacijos pateikimo, parengimo darbai šalių įvertinti atskirai, nėra.

49.2. Antra, atsakovė ieškovės faktiškai atliktus darbus priėmė, jokių pastabų dėl netinkamo dokumentacijos pildymo aktuose nenurodė, PVM sąskaitas faktūras pasirašė, įrodymų, kad reikalavo pateikti/užpildyti dokumentus (priimdama darbus ar sutarties nutraukimo metu), nepateikė.

49.3.Trečia, atsakovės bei UAB „Specialistai“ (generalinio rangovo) sutartis buvo nutraukta, ir kaip minėta, 2019 m. kovo 4 d. UAB „Specialistai“ su ieškove sudarė statybos subrangos sutartį, kuria susitarta priduoti visus darbus, kurie buvo atlikti vykdant statybos rangos sutartį Nr. 17/08/10-1, bei perduoti visą turimą dokumentaciją, reikalingą priduodant objektą, atliktų darbų apimtyje; ieškovė taip pat įsipareigojo pateikti rangovui medžiagų, gaminių ir konstrukcijų sertifikatus, išpildomąją dokumentaciją, darbų vykdymo žurnalą ir kt. UAB „Specialistai“ atsiliepime nurodė, kad jokių ginčų tarp šios įmonės ir atsakovės dėl techninės dokumentacijos perdavimo nekilo; atsakovei nebuvo pateiktas joks reikalavimas dėl dokumentų ar specifikacijų perdavimo. Atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad dėl galimo dokumentų, kuriuos turėjo parengti/pateikti ieškovė, trūkumo generalinis rangovas (ar kitas subjektas) pareiškė jai atitinkamus reikalavimus (t. y. ir po sutarties nutraukimo siekia juos gauti iš atsakovės).

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad UAB „Specialistai“ atsiliepimas į ieškinį negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ar paneigiantis bet kokią su nagrinėjama byla susijusią informaciją ar duomenis, kadangi teismas vertino ne atsiliepime nurodytą trečiojo asmens vertinimą dėl ieškinio pagrįstumo, o tą informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su šia įmone. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įrodymai apie generalinio rangovo reikalavimus atsakovei (subrangovei) gali papildomai patvirtinti/paneigti atsakovės atsikirtimus dėl atsakovės teisės reikalauti iš savo subrangovės (ieškovės) įvykdyti prievoles, susijusias su dokumentacijos perdavimu.

51. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, atsakovės motyvai dėl atsiskaitymo prievolės vykdymo sustabdymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

52. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

53. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepagrindė poreikio bei teisės šiuo metu gauti (turėti) statinio, esančio (duomenys neskelbtini), normatyvinius statybos dokumentus, prievolės atsiskaityti už atliktus darbus sustabdymo pateisinti nėra pagrindo; šios prievolės įvykdymo sustabdymas nelaikytinas adekvačiu kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai.

54. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės motyvai, kad ji su ieškove neatsiskaitė būtent dėl nepateiktų dokumentų kelia pagrįstų abejonių. Kaip minėta, atsakovė nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų, kad PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo ir jų apmokėjimo termino metu ieškovei buvo reiškiami reikalavimai dėl dokumentacijos pateikimo. Taip pat nustatyta, kad ieškovei kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2019 m. spalio 15 d. šalys sudarė susitarimą - mokėjimo grafiką, pagal kurį atsakovė patvirtino, kad yra skolinga ieškovei 28 022,82 Eur sumą, kurią įsipareigojo sumokėti, mokant dalimis iki 2020 m. gegužės 30 d. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog susitarimas pasirašytas tik todėl, kad ieškovė žadėjo nedelsiant sutvarkyti bei pateikti visus pagal sutartį privalomus dokumentus, tačiau tokie ieškovės įsipareigojimai (kaip atsakovės atsiskaitymo sąlygos) susitarime neatsispindi.

55. Atsakovė klaidingai nurodo, jog ieškovė pateikė tik 2022 m. sausio 21 d. prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylos duomenimis ieškovės atstovas advokatas V. P. 2020 m. spalio 1 d. pateikė prašymą dėl 750 Er patirtų procesinių dokumentų paruošimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo, pridėjo tos pačios dienos 750 Eur sumos sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. VP 20-41 (ieškinio, dubliko parengimą, atstovavimą), taip pat šios sumos apmokėjimą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1027935 (1 tomas, b. l. 91-94); teismas šiuos dokumentus priėmė 2020 m. spalio 1 d. teismo posėdyje. Apeliantės teiginys, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, taip pat nepagrįstas.

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Taigi, patenkinęs ieškovės reikalavimus, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, teismas turėjo pagrindą minėtas ieškovės išlaidas priteisti iš atsakovės.

58. Kiti apeliacinio skundo dėl 2022 m. vasario 18 d. teismo sprendimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

59. Atsakovė UAB „Tomasolis“ pateikė apeliacinį skundą ir dėl 2022 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkino.

60. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

61. Skundžiamu papildomu sprendimu teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 18 d. sprendimu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal 2022 m. sausio 21 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. VP 22-06 klausimo bei atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

62. Pagal CK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63. Atsakovė, nesutikdama su papildomai iš jos priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, teigia, kad ieškovės atstovo prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų teismui buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą, kaip nepagrįstą.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei 600 Eur dydžio išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė 2022 m. sausio 21 d., o bylos nagrinėjimas iš esmės šioje byloje baigtas 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdyje (šią aplinkybę nurodo ir atsakovė apeliaciniame skunde). Teismas apie gautą ieškovės prašymą informavo teismo posėdyje protokoline nutartimi jį priėmė.

65. Apeliantė klaidingai nurodo, jog byloje pateiktas vienintelis ieškovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėta, kad priimdamas 2022 m. vasario 18 d. sprendimą teismas priteisė 750 Eur ieškovės patirtas išlaidas, dėl kurių priteisimo prašymas bei išlaidas patvirtinantys dokumentai į bylą pateikti 2020 m. spalio 1 d.

66. Taigi atsakovės argumentai, kad teismas papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 600 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti.

67. Nors apeliantė prašo panaikinti visą 2022 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą, tačiau argumentų dėl sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenurodė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

68. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti atsakovės apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (ir papildomas sprendimas) paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Atmetus atsakovės apeliacinius skundus, iš jos ieškovei priteistinos 500 Eur išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą (advokato V. P. 2022 m. balandžio 5 d. ieškovei UAB „Ulpas“ išrašyta 500 Eur sumos sąskaita už teisinę pagalbą Nr. VP 22-22, 2022 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1109809) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovei UAB ,,Ulpas“ (juridinio asmens kodas 249717970) iš atsakovės (apeliantės) UAB ,,Tomasolis“ (juridinio asmens kodas 302843415) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.