Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-445-1042/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-30
Bylos Nr.
e2A-445-1042/2024
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00167-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-445-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00167-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.19.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovės) R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1081-1142/2024 pagal ieškovės bankrutuojančios (šiuo metu likviduojamos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „N.“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „N.“ prašė priteisti iš atsakovės R. V. 3 550 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 3 550 Eur pardavė atsakovei automobilį „D. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vėliau paaiškėjusių automobilio defektų atsakovė kreipėsi į teismą. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu nutraukė 2017 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo atsakovę ieškovei grąžinti automobilį. Teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau automobilis nebuvo grąžintas ieškovei. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės 6 085,30 Eur kreditinis reikalavimas. Teigė, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo dėl automobilio grąžinimo ieškovei buvo padaryta turtinė žala.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. V. prašė ieškinį atmesti. Tvirtino, kad ieškovė BUAB „N.“ pinigų pagal teismo sprendimą negrąžino, todėl bankroto byloje buvo patvirtintas jos kreditinis reikalavimas. Pažymėjo, kad jai buvo rizikinga laikyti šį automobilį, todėl 2020 m. birželio 18 d. už 1000 Eur ji pardavė automobilį. Gautus pinigus pasiliko sau, tačiau bankroto byloje savo reikalavimo nesumažino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės BUAB „N.“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „N.“ iš atsakovės R. V. 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo dalies dėl automobilio grąžinimo ieškovei ir tai laikytina jos neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Pažymėjo, kad atsakovei negrąžinus ieškovei automobilio ir jį perleidus kitiems asmenims, ieškovė neteko turto, t. y transporto priemonės. Sprendė, kad ieškovei neperduoto automobilio „D. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nebuvo didesnė nei kaina, už kurią ši transporto priemonė 2020 m. birželio 18 d. buvo parduota, t. y. 1 000 Eur. Teismo vertinimu, ši suma laikytina ieškovei padarytos žalos dydžiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) R. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pažeidė teisingumo bei sąžiningumo principus. Teigė, kad ji nevengė įvykdyti teismo sprendimo, o ieškovė su ja visiškai nebendradarbiavo ir įmonė neturi turto ieškovės kreditoriniams reikalavimas patenkinti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „N.“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė nedėjo pastangų įvykdyti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-151-474/2019. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės bankroto byloje patenkinus apeliantės finansinį reikalavimą, atsakovė nepagrįstai praturtėtų, nes jai liktų ir transporto priemonė (piniginės lėšos 1000 Eur už parduotą transporto priemonę) ir dar būtų įvykdytas Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliantė (atsakovė) skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo taisyklių ir teisingumo bei sąžiningumo principų pažeidimų klausimus. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau teigė, kad pati ieškovė su ja nebendradarbiavo.

10. Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-151-474/2019 iš dalies tenkino ieškovės R. V. ieškinį atsakovei UAB „N.“, trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos atlyginimo ir nutraukė 2017 m. lapkričio 7 d. tarp R. V. ir UAB „N.“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Priteisė iš atsakovės UAB „N.“ 3550 Eur už automobilį, 235,48 Eur nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas bei įpareigojo ieškovę R. V. grąžinti UAB „N.“ automobilį „D. C.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)

11. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Šia norma nustatyta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims ir jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015).

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati atsakovė nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. automobilį pardavė, o ne perdavė BUAB „N.“.

13. Be to, iš BUAB „N.“ bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apeliantė papildomai pateikė nemokumo administratorei prašymą patvirtinti jos kreditorinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikšdama kreditorinį reikalavimą, atsakovė savo reikalavimo nesumažino už automobilio pardavimą 2020 m. birželio 18 d. gauta 1 000 Eur suma.

14. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus ir pažymi, kad pati apeliantė ne tik pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą, bet ir elgėsi nesąžiningai realizuodama jei nepriklausantį turtą.

15. Teismas pažymi, kad apeliantės skundo teiginiai dėl jos kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybių BUAB „N.“ bankroto byloje neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nemokumo (bankroto) procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas ir kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, todėl teisinis reglamentavimas nesuteikia kreditoriams galimybių savo nuožiūra tenkinti savo finansinius reikalavimus iš įmonės turto. Apeliantei pardavus ieškovei priklausiusį automobilį ir taip tenkinus dalį savo finansinio reikalavimo, apeliantei buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų įmonės kreditorių atžvilgiu.

16. Atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės skundo teiginiai, kad BUAB „N.“ nepateikė duomenų, parodančių, jog apeliantė vengė įvykdyti teismo sprendimą. Minėta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-151-474/2019 įpareigojo būtent ieškovę R. V. grąžinti automobilį UAB „N.“, todėl būtent apeliantei kilo pareiga perduoti jos valdytą transporto priemonę arba kreiptis į BUAB „N.“ dėl transporto priemonės priėmimo-perdavimo. Taigi, būtent apeliantei teko našta įrodyti aplinkybes dėl teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.

17. Teismas sprendžia, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

18. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti apeliacinio skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

19. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei vadovavosi aktualia teismų praktika.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas