Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naviger“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. Š., ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Naviger“ ir atsakovė R. V. 2017 m. lapkričio 7 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 3 550 Eur pardavė atsakovei automobilį Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-151-474/2019 nusprendė nutraukti 2017 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti R. V. iš UAB „Naviger“ 3 550 Eur už automobilį, 235,48 Eur nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 1 285 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat nusprendė įpareigoti R. V. grąžinti UAB „Naviger“ automobilį Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 7 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. ieškovė nėra grąžinusi atsakovei 3 550 Eur už automobilį, o atsakovė nėra perdavusi ieškovei automobilio Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė R. V. 2020 m. birželio 18 d. pardavė automobilį Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui už 1 000 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovei UAB „Naviger“ iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta J. Š.. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės R. V. 6 085,30 Eur kreditinis reikalavimas, atsiradęs neįvykdyto Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimo pagrindu.

4. Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neįvykdžius 2019 m. vasario 4 d. teismo sprendimo ir negrąžinus automobilio, ieškovė neteko turto, kurį realizavus bankroto proceso metu būtų buvę galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą, ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindas civilinei atsakomybei taikyti atsiranda tais atvejais, kai yra nustatomos šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visų paminėtų sąlygų visumą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė R. V. neįvykdė Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo dalies, pagal kurią ji buvo įpareigota grąžinti UAB „Naviger“ automobilį Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors teismo posėdyje atsakovė tvirtino, kad automobilio grąžinimas ieškovei priklausė nuo jos pačios pageidavimo, taip pat teigė, kad ieškovei neatsiėmus automobilio, ji turėjo teisę jį parduoti, tačiau šie atsakovės atsikirtimai nėra suderinami su teismo sprendimo privalomumo principu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo iš imperatyvios teisės normos kylančią pareigą grąžinti ieškovei automobilį. Nepagrįstais laikytini ir atsakovės atsikirtimai apie tai, jog automobilį ieškovei ji privalėjo grąžinti tik po to, kai ieškovė grąžins jai teismo priteistus pinigus, nes tokia teismo sprendimo vykdymo sąlyga 2019 m. vasario 4 d. sprendime nebuvo nustatyta. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad šalys būtų susitarusios dėl tokios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, iki bankroto bylos iškėlimo atlikusios priešpriešinių reikalavimų įskaitymus ar pan. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad po teismo sprendimo priėmimo su ieškovės atstovais ji apskritai nebendravo. Vadinasi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo dalies dėl automobilio grąžinimo ieškovei ir tai laikytina jos neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

7. Pažymėtina, kad atsakovei negrąžinus ieškovei automobilio ir jį perleidus kitiems asmenims, ieškovė neteko turto, t. y transporto priemonės, kuri jai turėjo būti perduota teismo sprendimo pagrindu. Ieškovės turto netekimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nors ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės R. V. 6 085,30 Eur kreditinis reikalavimas, atsiradęs neįvykdyto Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimo pagrindu, t. y. ieškovė nėra grąžinusi atsakovei pinigų už automobilį, tačiau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo priešpriešinių reikalavimų įskaitymas šiuo atveju nėra galimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje nėra pateikta įrodymų apie šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovė R. V. bankroto byloje 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškė 6 085,30 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris atitinka Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimu priteistas sumas ir apskaičiuotas procesines palūkanas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikšdama kreditorinį reikalavimą, atsakovė savo reikalavimo nesumažino už automobilio pardavimą 2020 m. birželio 18 d. gauta 1 000 Eur suma, šios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo. Visa tai rodo, kad iki bankroto bylos iškėlimo jokie priešpriešinių reikalavimų įskaitymai tarp šalių nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė jai padarytos žalos faktą, t. y. turto (automobilio) netekimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

8. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje ieškovės atstovo teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė žalos dydį skaičiuoja pagal 2017 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą automobilio kainą. Kitaip tariant, ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškovei negrąžintos transporto priemonės vertė atitinka kainą, už kurią atsakovė šį automobilį įsigijo 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. 3 550 Eur. Teismas su tokiu žalos dydžiu nesutinka.

9. Visų pirma, 2017 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Tai leidžia teigti, jog sutarties sudarymo metu automobilio kainą šalys nustatė darydamos prielaidą, kad automobilis neturi kokybės trūkumų ir yra tinkamos būklės naudoti jį pagal paskirtį. Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendime konstatuota, kad atsakovės įsigyta transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų, nustatyti defektai sudarė teismui pagrindą nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi automobilio kokybės trūkumai buvo esminė priežastis, lėmusi pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, nėra pagrindo išvadai, kad tuo metu automobilio reali vertė atitiko šalių sutartyje nurodytą kainą. Antra, ieškovė nepateikė įrodymų, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. kovo 7 d., įmonė ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų dėl automobilio susigrąžinimo (inicijavo priverstinį vykdymo procesą per antstolį ar pan.). Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, visą tą laiką automobilis stovėjo nenaudojamas jos kieme iki 2020 m. birželio 18 d., kol buvo parduotas. Akivaizdu, kad ši aplinkybė taip pat lėmė jo vertės sumažėjimą ir šios pasekmės tenka taip pat ir ieškovei. Trečia, atsakovė pateikė įrodymus, kad 2020 m. birželio 18 d. automobilis parduotas už 1 000 Eur. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad tai buvo didžiausia jai pasiūlyta kaina, nes 1 100 Eur pirkėjas mokėti atsisakė, o kiti automobiliu besidomėję asmenys apskritai siūlė tik 800 Eur. Ieškovė nepateikė šias atsakovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovei neperduoto automobilio Dodge Caliber, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nebuvo didesnė nei kaina, už kurią ši transporto priemonė 2020 m. birželio 18 d. buvo parduota, t. y. 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma laikytina ieškovei padarytos žalos dydžiu ir priteistina iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje nėra pateikta įrodymų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovės priteistinas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Naviger“ iš atsakovės R. V. 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. sausio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. V. 23 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.