Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4453-344/2018 pagal pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei E. M., D. S., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl antstolės atsisakymo panaikinti areštą, taikomą pareiškėjos darbo užmokesčiui, teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėja L. S., atstovaujama advokato padėjėjo A. V., 2018 m. birželio 12 d. kreipėsi į antstolės E. M. kontorą su prašymu panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota L. S. įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) mokamo atlyginimo dalis, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.Antstolė E. M. 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko sutuoktinės L. S. atstovo, advokato padėjėjo, A. V. 2018 m. birželio 12 d. prašymą. 2018 m. liepos 4 d. pareiškėja L. S., atstovaujama advokato padėjėjo A. V., kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su skundu dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl 2018 m. birželio 27 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti 2018 m. birželio 12 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundu buvo prašoma panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota pareiškėjai UAB „Azijos drakonas“ mokamo atlyginimo dalis, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose iškėlus pareiškėjos ir jos sutuoktinio (skolininko) santuokos nutraukimo bylą, pareiškėjos darbo užmokestis nebėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir antstolė nebegali daryti išskaitų iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.67 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad skolininko D. S. prievolė kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atsirado iki santuokos sudarymo momento, todėl ši prievolė yra asmeninė skolininko prievolė ir nutraukus santuoką ją vienasmeniškai vykdys skolininkas. Taip pat pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės taikomą išieškojimą vykdymo procese iš pareiškėjos L. S. darbo užmokesčio iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės priimtas sprendimas dėl pateikto skundo. Pareiškėja nurodė, kad antstolei areštavus jos darbo užmokesčio dalį ir darant išskaitas asmeninei skolininko prievolei dengti, ji nebegali išlaikyti nepilnamečių vaikų.Antstolė E. M. 2018 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, motyvuodama tuo, kad veiksmas areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – UAB (duomenys neskelbtini) sutuoktinei L. S. mokamo darbo užmokesčio dalį atliktas anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pažymima, kad jei sutuoktinių prievolės yra asmeninės, jos vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies (CK 3.112 straipsnis). Skolininkas D. S. jokių asmeninių pajamų ir jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl skola gali būti išieškoma iš bendro turto skolininkui priklausančios dalies, o tam būtina CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi skolininko sutuoktinė gauna pajamas iš darbinės veiklos, todėl antstolei buvo pakankamas įstatyminis pagrindas areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir pasiūlyti skolininkui pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininko nei turtinė, nei finansinė padėtis nėra pasikeitusi, nes santuoka tarp sutuoktinių dar nėra nutraukta ir tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturės bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų, dėl 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymo panaikinimo.Teismas pažymėjo, kad CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokiam turtui, be kita ko, priskiriamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu.Iškėlus santuokos nutraukimo bylą (CK 3.67 straipsnio 1 dalis) šeimos bendras turtinis režimas pasibaigė ir pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis nebėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Kasacinio teismo praktikoje aiškiai pasisakyta, jog santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momento.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1527-875/2011, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko D. S. kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ 4 153,82 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 31,28 Eur žyminio mokesčio. 2011 m. gruodžio 1 d. antstolės E. M. kontoroje patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vykdyti 2011 m. spalio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas (užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).2018 m. gegužės 28 d. antstolė E. M. priėmė patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės turto, pajamų arešto ir pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (1) areštavo skolininko sutuoktinės L. S. gaunamą darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; (2) išsiuntė skolininkui D. S. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą; (3) informavo skolininką, kad jis gali ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. <...>.Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis Turto arešto aktų registre 2018 m. gegužės 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas areštas L. S. piniginėm lėšom, t. y. areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei L. S. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Vertė: 5 618,65 Eur.Pareiškėja L. S., atstovaujama advokato padėjėjo A. V., 2018 m. birželio 12 d. kreipėsi į antstolės E. M. kontorą su prašymu panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuota L. S. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) mokamo atlyginimo dalis, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Nurodė, kad D. S. prievolė kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ atsirado iki santuokos sudarymo momento, todėl pagal CK 3.110 straipsnio nuostatas iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamas sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Be to, L. S. pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, kuriuo taip pat prašoma kreditorinį reikalavimą UAB „Lietuvos draudimas“ pagal teismo įsakymą Nr. L2-1527-875/2011 pripažinti asmenine D. S. prievole. Nurodė, kad sutuoktinių turto režimas jau nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo yra taikomos kitos teisinės pasekmės, egzistuoja turto atskirumo principas, t. y. pareiškėjos gaunamas atlyginimas nebėra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir išieškojimas iš L. S. gaunamo darbo užmokesčio, šiuo atveju, nebėra galimas. Prašyme pažymima, kad L. S. viena iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo sutuoktinis D. S. jokia forma neprisideda.Antstolė E. M. 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skolininko sutuoktinės L. S. atstovo, advokato padėjėjo, A. V. 2018 m. birželio 12 d. prašymą. Nurodė, kad antstolei nustačius, kad skolininkas D. S. jokių asmeninių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tačiau jo sutuoktinės vardu yra registruotas žemės sklypas ir ji gauna pajamų ir darbinės veiklos, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2018 m. gegužės 28 d. parengtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko sutuoktinės turto, pajamų arešto ir pateikti antstolei susitikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, skola galėtų būti išieškoma iš bendro turto skolininkui priklausančios dalies, tačiau tam būtina CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Neturint duomenų, kad santuoka tarp D. S. ir L. S. nutraukta, skolininko sutuoktinės lėšoms, gaunamoms iš darbo santykių, turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, kuris pasibaigs tik nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmeninių sutuoktinių prievolių

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamu atveju skolininko D. S. prievolė pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1527-875/2011 laikytina asmenine sutuoktinio prievole, todėl pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o jo nesant į sutuoktinio dalį bendrame turte. Sprendžiant iš vykdomosios bylos medžiagos D. S. jokių asmeninių pajamų ir jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl skola gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto skolininkui priklausančios dalies.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš vykdomoje byloje turimų duomenų, L. S. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, laikytinos bendrąją sutuoktinių nuosavybe. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė E. M. pagrįstai 2018 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės turto, pajamų arešto ir pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Be to nurodė, kad teismas nesivadovavo Kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013. Kaip minėta pareiškėja į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2018 m. birželio 8 d. Konkrečiu atveju sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas dėl 2018 m. gegužės 28 d. priimto patvarkymo teisėtumo. Bei pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi įvertintos bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės minėto patvarkymo priėmimui bei teismo išvadų pagrįstumas.

Dėl bendro turtinio režimo pasibaigimo pagrindų

Pagrindinis apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad iškėlus santuokos nutraukimo bylą (CK 3.67 straipsnio 1 dalis) šeimos bendras turtinis režimas pasibaigė ir apeliantės gaunamas darbo užmokestis nebėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo duomenų, kad D. S. ir L. S. santuoka būtų nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas jų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į bylos duomenis, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo spręsti priešingai, t. y., kad apeliantės gaunamas darbo užmokestis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LITEKO duomenimis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3942-721/2018 pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims UAB ,,SB lizingas“, AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. L. S. ieškinį tenkino, tuo pačiu asmenine D. S. prievole pripažino kreditorinį reikalavimą UAB ,,Lietuvos draudimas“ pagal 2011 m. spalio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1527-875/2011. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Minėtoje apeliantės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 kasacinis teismas nurodė, kad CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kasacinis teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį. Taigi, nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Iš esmės tuo pačiu pažymėtina, kad nors pareiškėja ir vadovaujasi minėta kasacinio teismo nutartimi, faktinės minėtos civilinės bylos iš konkrečios bylos aplinkybės skiriasi. Apeliaciniam teismui nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliantės argumentų nes iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip jau buvo minėta, vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nebuvo nustatyta, taip pat bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis), todėl išieškojimas negalėjo ir nebuvo nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. išieškojimas nebuvo nukreiptas į areštuotą apeliantės darbo užmokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S3h-29341.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą ir įvertinęs byloje turimus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė procesinės teisės normų, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4453-344/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.