Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei E. M., D. S., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė E. M. 2018 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S3h-37835 atsisakė patenkinti pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, motyvuodama tuo, kad veiksmas areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – UAB „Azijos drakonas“ sutuoktinei L. S. mokamo darbo užmokesčio dalį atliktas anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjos ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme buvo priimtas 2018 m. birželio 13 d., t. y. tik po to, kai buvo areštuota skolininko sutuoktinės pajamų, gaunamų UAB „Azijos drakonas“, dalis. Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, o pagal teismų suformuotą praktiką tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis), todėl įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimui, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturės bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis), taigi, ir išieškojimas nebegalės būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba ateityje gautinas pareiškėjos pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais. Suformuota teismų praktika patvirtina, kad pirma turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo, ir tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, vykdomojoje byloje galės būti sprendžiami klausimai dėl pareiškėjai priteisto turto arešto panaikinimo. Santuoka tarp sutuoktinių nėra nutraukta, skolininko nei turtinė, nei finansinė padėtis taip pat nėra pasikeitusi, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti antstolės 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 27 d. atliktus veiksmus nepagrįstais ar neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/11/05164, užvesta Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. vykdomojo dokumento Nr. L2-1527-875/2011 pagrindu dėl 4 185,10 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Vykdymo eigoje antstolė 2018 m. gegužės 28 d. patikrinusi išieškojimo galimybes nustatė, kad skolininkas jokių asmeninių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Gyventojų registro duomenimis antstolė nustatė, kad skolininkas D. S. yra vedęs, jo sutuoktinė L. S. (vykd. b. t. 1, b. l. 194). Skolininko vardu sudarytų vedybų sutarčių viešuose registruose nėra įregistruota (vykd. b. t. 1, b. l. 196). Skolininkas turi santuokoje įgyto turto (transporto priemonė, žemės sklypą, esantį Mažeikių r., Strygalės k., kuriems taikytas turto areštas), kuris laikytinas bendra jungtine nuosavybė (vykd. b. t. 1, b. l. 11–12, 16, 97–98, 99, 100–101, 189–192, 193, 194, 197–199). Nei vykdomojoje byloje, nei pareiškime nėra duomenų, kad skolininko D. S. vardu būtų registruotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Skolininko sutuoktinė L. S. gauna pajamas iš darbinės veiklos UAB „Azijos drakonas“, kurios pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (vykd. b. t. 1, b. l. 195). Antstolė, nustačiusi minėtas aplinkybes, 2018 m. gegužės 28 d. priėmė turto arešto aktą Nr. Bh-25264, kuriuo taikė areštą skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui – sutuoktinei L. S. UAB „Azijos drakonas“ mokamam darbo užmokesčiui, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, nurodant, kad išskaičiuoto darbo užmokesčio dalis turi būti saugoma įmonėje UAB „Azijos drakonas“ iki atskiro antstolio patvarkymo (vykd. b. t. 2, b. l. 1–3). Be to, 2018 m. gegužės 28 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S3h-29341, kuriuo patvarkė areštuoti skolininko sutuoktinės L. S. gaunamą UAB „Azijos drakonas“ darbo užmokestį, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA; įpareigojo išsiųsti skolininkui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą; išaiškino, kad skolininkas gali ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. t. 2, b. l. 5–7). 2018 m. gegužės 28 d. turto arešto aktas Nr. Bh-25264 ir 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymas Nr. S3h-29341 buvo išsiųsti į skolininko sutuoktinės darbovietę UAB „Azijos drakonas“, skolininkui D. S., jo sutuoktinei pareiškėjai L. S. šie antstolio procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. birželio 1 d. (vykd. b. t. 2, b. l. 18). 2018 m. birželio 12 d. skolininko sutuoktinė L. S. pateikė antstolei prašymą, kuriuo prašė panaikinti darbo užmokesčiui taikomą areštą, jame nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose yra gautas jos ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3942-721/2018 dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei (vykd. b. t. 1, b. l. 35, 41–43). Antstolė 2018 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S3h-36324, kuriuo atsisakė tenkinti 2018 m. birželio 12 d. L. S. prašymą (vykd. b. t. 2, b. l. 45–47).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje

Pažymėtina, jog kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tokio turto nepakankant, išieškojimas gali būti vykdomas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatoma vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Taigi, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendroje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoją bendrą sutuoktinių turtą, pavyzdžiui skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo skolininkui per įstatyme numatytą terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio taikytas bendro turto areštas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2018 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S3h-29341 ir turto arešto aktą Nr. Bh-25264, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš darbo santykių ir pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio pagrindu padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiam turtui, be kita ko, priskiriamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Procesinės sutuoktinių pareigos, nustatytos prezumpcijoje dėl sutuoktinių turto režimo įrodinėjimo taisyklių, nepriskirtinos sutuoktinių turtinėms teisėms. Dalis sutuoktinių turtinių teisių yra susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kasacinis teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Tai, gi apibendrinant teismų praktiką pažymėtina, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Pažymėtina, kad CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.

Taigi, visų pirma turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo, ir tik įsiteisėjus teismo sprendimui vykdomojoje byloje galės būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjai priteisto turto arešto panaikinimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės pagrindu nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2018 m. birželio 13 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-3942-721/2018 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims UAB „SB lizingas“, AB „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo. Nėra duomenų, kad teismas būtų priėmęs sprendimą nutraukti pareiškėjos L. S. ir jos sutuoktinio D. S. santuoką, todėl pareiškėjos lėšoms, gaunamoms iš darbo santykių, yra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, kuris pasibaigs nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs skunde nurodytas aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą, atsižvelgęs į aptartus teisinius išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, aspektus, teismas daro išvadą, jog antstolė E. M. teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S3h-29341. Atsižvelgiant į tai, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510­­, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/11/05164 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.