- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- e2-3942-721/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01244-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,SB lizingas“, AB ,,Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Ričardas Noreika
dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokatui Ričardui Noreikai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje atstovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims UAB ,,SB lizingas“, AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą, prašydama jos ir atsakovo D. S. santuoką nutraukti dėl ištuokos kaltu pripažįstant atsakovą; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nustatyti šalių vaikų A., E. ir P. S. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), nustatyti, kad atsakovas netrukdomai gali bendrauti su sūnumi ir dukromis telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jų auklėjime; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui P. ir dukroms A. bei E. periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės pasiūlymą, kreditorinį įsipareigojimą UAB ,,Lietuvos draudimas“ laikyti atsakovo asmenine prievole, o prievolę kreditoriui UAB ,,SB lizingas“ Po santuokos nutraukimo, prašo jai palikti S., o buvusiam sutuoktiniui S., pavardes ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, atlygį advokatui.
Ieškovė nurodė, jog santuoką su atsakovu sudarė 2009-11-28. Iki santuokos šalims 2007-05-15 gimė dukra A. S., o santuokos metu 2013-05-30 šalims gimė dukra E. S. ir 2014-05-28 sūnus P. S., kurie tebėra nepilnamečiai. Laikui bėgant tarp sutuoktinių vis dažniau kildavo nedideli konfliktai. Iš pradžių atsakovas rūpinosi šeima, dirbo, padėjo išlaikyti vaikus. Šiuo metu ieškovė viena pati augina nepilnamečius vaikus, ji dirba, bet jos pajamos yra minimalios. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, o vėliau sutuoktinis išvyko į užsienį, visiškai neremia šeimos materialiai, net jo asmeninės skolos išieškojimas yra nukreiptas į jos darbo užmokestį, todėl tolesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas. Šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė su atsakovu paskutiniais metais nebeveda bendro ūkio, ieškovė taikytis ir atkurti santuokos ryšių su sutuoktiniu nenori, termino susitaikyti prašo nenustatyti. Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaikų interesus, tėvo bendravimui su vaikais ji niekuomet neprieštaravo ir ateityje tikrai netrukdys jų bendravimui, jei tik atsakovas norės bendrauti su vaikais.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje iškeltus reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytasis motyvais.
Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jo motinai. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek ir per savo atstovus. Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes ir išlaikant šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, jokio pagrindo laikyti, jog atsakovo asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB ,,SB lizingas“ atsiliepimų į ieškinį taip pat nepateikė, jų atstovai į teismą neatvyko, todėl laikytina, kad jie neprieštaravo ieškovės prašymui santuokos metu su UAB ,,SB lizingas“ kredito sutartį pripažinti asmenine ieškovės prievole, o kreditorinį įsipareigojimą AB ,,Lietuvos draudimas“ asmenine atsakovo prievole.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje atstovė ieškinį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo palaikė. Ji nurodė, jog ieškovės santykiai su vaikais yra šilti ir pakankamai rūpestingi. Tokio amžiaus vaikų interesus pilnai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė santuoką 2009-11-28. Sutuoktiniai turi nepilnamečius vaikus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3,5700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2017-10-20 ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta 2013-05-07.
Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau prezumpcija yra nuginčijama, kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (pavyzdžiui, žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, santuokinę neištikimybę), arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK) 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra.
Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad realiai šalių santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Atsakovas neįrodinėjo, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Atsakovui išvykus į užsienį, jis atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpina, nebepalaiko santuokinių santykių su ieškove, neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. nevykdo sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Jis ne tik neprisiėmė atsakomybės už šeimos išsaugojimą, bet gyvenant kartu tarp šalių buvo susiklosčiusi netinkama bendram taikiam gyvenimui situacija, kurią apsprendė ir atsakovo ankstesnis alkoholio vartojimas. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami ieškovės veiksmai, todėl atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo D. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos
Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, pagal įstatymą nei vienas iš tėvų neturi prioriteto ar daugiau teisių vaikų atžvilgiu. Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma išskirtinai paisant vaikų interesų ir atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias jų harmoningą dvasinį, emocinį brendimą, tinkamą aplinką ir aprūpinimą dėl galių pilnaverčiai integruotis į visuomenės socialinį gyvenimą.
Šioje byloje akivaizdu, kad ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra. Visi trys šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovui išvykus į užsienį, auginami ir auklėjami Lietuvoje, jų pastovi gyvenamoji vieta buvo ir šiuo metu yra jų motinos (ieškovės) gyvenamoji vieta Mažeikių mieste. Mažeikiuose jie lanko ugdymo įstaigas. Vaikams gyvenant su motina užtikrinta jų buitis, priežiūra ir auklėjimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje teikia išvadą, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaikų buitiniais poreikiais, jų lavinimu, asmeniškai skiria jiems daug laiko ir dėmesio. Pabrėžtina, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Šalių šeimoje natūraliai susiklostė, kad vaikai nuo gimimo buvo prižiūrimi ir globojami motinos, jie prie motinos prisirišę, artimai su ja bendrauja, motina rūpinasi vaikais (ypač jų sveikata, laisvalaikiu ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui išvykus į užsienį, su ieškovė taip pat liko gyventi atsakovo nepilnametis brolis T. S., gimęs(duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta globa ir jo globėju skirtas atsakovas D. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečių A. S., E. S. ir P. S. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiku motina (ieškove) pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Siekiant, kad išaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui kas mėnesį po 200 eurų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie ieškovės darbo užmokestį matyti, kad ieškovės pajamos 2018 m. sausio – 2018 m. rugpjūčio mėnesiais yra 480 Eur vidutiniškai per mėnesį. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino kokios yra vaikų išlaikymo išlaidos maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokesčiams ugdymo įstaigose bei laisvalaikiui, būstui, jos sudaro apytiksliai po 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl lėšų stygiaus vaikai negalėtų lavinti gabumų ir polinkių, o jie yra sparčiai augantys ir visko besidominantys.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Atsakovas duomenų apie gaunamas reguliarias pajamas nepateikė. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, atsakovas privalo vaikams skirti tokio dydžio išlaikymą, kokį reikalauja ieškinyje ieškovė, ir toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes mažesnis išlaikymo dydis būtų siejamas tik su būtinaisiais vaikų poreikiais. Atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ar ieškoti geriau apmokamo darbo bei teikti vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo. Toks išlaikymo dydis proporcingas tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins realius ir protingus tokio amžiaus vaikų poreikius. Išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 08 d. iki vaikai sulauks pilnametystės. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas.
Priteistą išlaikymą, kaip vaikų turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, šiuo atveju – šalių vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu kas mėnesį mokamos periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina, šiuo sprendimu nustatytina atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovė siūlo tėvo D. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E., A. ir P. tvarką kas antrą šeštadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžinant juos į namus. Taip pat tėvas bendrauja su vaikais neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis. Atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tokia bendravimo su vaikais tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių, tėvų santykius, į tai, kad motina, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie jų sveikatos būklę, savijautą, laikytina atitinkančia vaikų interesus. Teismas, susipažinęs su ieškovės siūlomu vaikų bendravimo tvarkos variantu, mano, kad yra pagrindas papildyti bendravimo tvarką, nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką švenčių metu ir nustatyti, kad tėvas D. S. poriniais metais praleidžia su vaikais A., E. ir P. Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį ( gegužės 22 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius ( gegužės 15, 28, 30 d.), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 18 val.
Dėl santuokinio turto ir prievolių padalijimo
Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog dalintiną turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sudaro 3,5700 ha ploto žemės sklypas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2761 Eur vertės ir du lengvieji automobiliai Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė taip 100 Eur (vertės nurodytos pagal ieškovės pateiktus procesinius dokumentus). Minėtas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip L. S. ir D. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (įregistravimo pagrindas – 2011-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1M11-2687). Ginčo dėl jo įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra, todėl taikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcija ir žemės sklypas padalijamas šalims lygiomis dalimis, ieškovei ir atsakovui priteisiant natūra po ½ dalį minėto žemės sklypo. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog bendram turtui - automobiliui Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotas vartojimo kreditas, kurį pagal 2017-10-02 kredito sutartį Nr. C710960073 UAB ,,SB lizingas“ ji grąžina iš savo asmeninių lėšų, todėl ji įgyja teisę į minėtą automobilį. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui.
Kaip jau minėta, santuokos metu su UAB ,,SB lizingas“ ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C710960073, kurios pagrindu buvo suteiktas 2000 Eur kreditas. Kadangi kreditas buvo panaudotas automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, priteisiant šį automobilį ieškovei ir jai asmeniškai grąžinant kreditą, skolinė prievolė kreditoriui UAB ,,SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C710960073 pripažintina ieškovės L. S. asmenine prievole.
Iš atsakovo kreditoriaus AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 2011-10-20 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu buvo priteista 4185,10 Eur skola ir 5 proc. metinių palūkanų. Kadangi ši skola kreditoriui atsirado iki santuokos sudarymo, nutraukiant santuoką, ši prievolė laikytina asmenine atsakovo D. S. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Ieškovė iš viso patyrė 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus jos reikalavimus iš atsakovo D. S. ieškovei L. S. priteistina 860 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (600 x 12 mėn. x 3 % = 216 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2009 m. lapkričio 28 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 331, dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei palikti jos santuokinę pavardę – S..
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 08 d. iki vaikų pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja paskirti nepilnamečių vaikų motiną L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tėvo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
Tėvas D. S. bendrauja su vaikais A. S., E. S. ir P. S. kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą. Tėvas D. S. bendrauja su vaikais A. S., E. S., P. S. neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.Tėvas D. S. poriniais metais praleidžia su vaikais A. S., E. S., P. S. Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį (gegužės 22 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv.Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (gegužės 15, 28, 30 d.), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 18 val.
Padalinti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą ir priteisti:
- L. S. nuosavybės teise automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur; ½ dalį 3,5700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
- D. S. nuosavybės teise automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 100 Eur; ½ dalį 3,5700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti prievolę kreditoriui UAB ,,SB lizingas“ pagal 2017-10-02 vartojimo kredito sutartį Nr.C710960073 L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
Pripažinti kreditorinį reikalavimą UAB ,,Lietuvos draudimas“ pagal 2011-10-20 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1527-875/2011 asmenine D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas :
160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 860 Eur – ieškovei L. S.;
216 Lt (du šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas, apskundimas vykdymo nesustabdo.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.