Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12721-359/2024 pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (skolininkė) V. M. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir vykdomąją bylą nutraukti.

2. Pareiškėja nurodė, kad išieškotojas O. S. niekada nemokėjo pareiškėjai alimentų, todėl pareiškėja, nuo 2017 m. birželio 1 d. visą tą laiką iki dabar būdama valstybės socialiai remtinas asmuo, tik iš gaunamų socialinių pašalpų negalėjo be alimentų auginti nepilnametės dukters. To pasėkoje buvo priversta teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutikti su O. S. ieškiniu, perleisti jam iki pilnametystės auginti dukrą. Išieškotojas pats nevykdė pareigos mokėti išieškotojai alimentų ir nevykdė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1427-429/2017, priimtos 2017 m. birželio 1 d. nutarties, 2017 m. gegužės 30 d. taikos sutarties ir 2017 m. rugsėjo 6 d. vykdomojo rašto. Dėl to pareiškėja neprivalo vykdyti 2023 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto vykdomojo rašto.

3. Antstolis M. L. 2024 m. gegužės 15 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, skolininkė nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnyje nurodytų pagrindų nutraukti bylą, todėl antstolis skundą atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo skundą grindžia iš esmės tuo, jog tuo metu, kai išlaikymą nepilnametei dukrai turėjo teikti išieškotojas O. S., jis nemokėjo minėto išlaikymo vaikui, dėl to pareiškėja neprivalo vykdyti 2023 m. vasario 24 d. vykdomojo rašto, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja išvis nenurodė jokių priežasčių, dėl ko vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Ta aplinkybė, jog išieškotojas O. S. anksčiau galimai neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nesudaro pagrindo neteikti išlaikymo vaikui, pasikeitus jo gyvenamajai vietai ir išlaikymo lėšų tvarkytojui uzufrukto teise. Akcentuotina, jog išlaikymas yra teikiamas vaikui, o ne išieškotojui ar pareiškėjai.

6. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Išieškotojui pateikus antstoliui vykdomąjį dokumentą ir nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, o skolininkei savo skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodžius, nėra pagrindo teigti, jog antstolis pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat nenustatė nei vieno iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdomąją bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad skundžiama nutartis prieštarauja principui, jog visi asmenys yra lygūs, kas reiškia, jog jei daug metų nepilnametės dukters išlaikymo alimentų nemokėjo šios vykdomos bylos asmuo O. S., tai konstituciškai ir lygiateisiškai, pareiškėja taip pat turi tokias pačias teises ir laisves niekada nemokėti jokių alimentų dukters išlaikymui iki jos nepilnametystės. Tai reiškia, kad iš neteisėtų O. S. veiksmų, nemokant pareiškėjai, kaip socialiai remtinam asmeniui, sunkiai galėjusiai išlaikyti jų nepilnametę dukterį, negali kilti neteisėti padariniai vykdomojoje byloje, kurioje jos atžvilgiu yra pradėtas išieškojimas.

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio M. L. kontoroje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 282 Eur skolos, 276 Eur periodinio išlaikymo ir 159,04 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. M. išieškotojo O. S. naudai. Antstolis 2024 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S‑24-22-8783, 2024 m. balandžio 2 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-22-8805, kuriuo buvo apskaičiuota 152,04 Eur vykdymo išlaidų suma ir tą pačią dieną priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-22-8821. Pareiškėja (skolininkė) V. M., iš esmės nesutikdama su pirminiais vykdomaisiais veiksmais, kuriais buvo užvesta vykdomoji byla dėl skolos iš jos išieškojimo, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo, priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui ir atliekant kitus pirminius vykdomuosius veiksmus, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir jos skunde dėl antstolio veiksmų.

12. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

14. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑470‑798/2018).

15. Pareiškėja neginčija, kad ji nėra įvykdžiusi įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš jos, O. S. naudai, buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai. Byloje duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi O. S. naudai susidariusį išieškojimo įsiskolinimą taip pat nėra. Pareiškėja, nesutikdama su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir to pasėkoje atliktais kitais pirminiais antstolio veiksmais, teigia, kad ji turi teisę priteisto išlaikymo nepilnametei dukteriai nemokėti, kadangi išlaikymo, tokią pareigą anksčiau turėdamas, nemokėjo ir pats O. S.. Dėl to pareiškėja vertina, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būtų priimtas, o vykdomoji byla turi būti nutraukta.

16. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytos kliūtys, trukdančios priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Tačiau akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus ginčo vykdomojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių kliūčių nėra įvardinusi ir pati pareiškėja. Tuo tarpu vien pareiškėjos įvardinta aplinkybė, kad išieškotojas O. S. anksčiau galimai neteikė išlaikymo nepilnametei dukteriai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šiuo atveju nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu toks išlaikymas yra priteistas iš pačios pareiškėjos (skolininkės). Priešingu atveju, nenustačius kitų kliūčių, kurioms būtų pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, būtų paneigtas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

17. CPK 653 straipsnyje nurodyta, kad vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

18. Minėta, kad antstolis, 2024 m. kovo 30 d. priėmęs patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. balandžio 2 d. taip pat priėmė ir raginimą įvykdyti sprendimą, apskaičiavimo vykdymo išlaidas. Byloje nustačius, kad antstolis pagrįstai priėmė teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdymui, spręsti, kad kiti pirminiai vykdymo veiksmai, antstoliui surašant raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiuojant vykdymo išlaidas, buvo atlikti nepagrįstai, nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai, vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, tokių pagrindų nenurodo ir pati pareiškėja.

19. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos V. M. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.