Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui – antstoliui Mariui Lekečinskui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad išieškotojas O. S. niekada nemokėjo pareiškėjai alimentų, dėl ko, nuo 2017 m. birželio 1 d., pareiškėja visą tą laiką iki dabar būdama valstybės socialiai remtinas asmuo tik iš gaunamų socialinių pašalpų negalėjo be alimentų auginti dukros M. M. To pasekmėje buvo priversta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutikti su O. S. ieškiniu, perleisti jam iki pilnametystės auginti minėtą dukrą. Išieškotojas pats nevykdė pareigos mokėti išieškotojai alimentų ir nevykdė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimtos 2017 m. birželio 1 d. nutarties, 2017 m. gegužės 30 d. taikos sutarties ir 2017 m. rugsėjo 6 d. vykdomojo rašto. Pareiškėja nurodo, jog neprivalo vykdyti 2023 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto vykdomojo rašto.

Antstolis Marius Lekečinskas 2024 m. gegužės 15 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Patvarkyme antstolis nurodė, kad gavo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžiamas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Skundu prašoma nutraukti vykdomąją bylą. Skolininkė savo skunde nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos kodekso 629 straipsnyje nurodytų pagrindų nutraukti bylą, todėl antstolis atmetė skundą.

Civilinė byla pagal pareiškėjos skundą išnagrinėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apie civilinės bylos nagrinėjimo tvarką, vietą ir laiką buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, nustatyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 6 282 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 276 Eur periodinio išlaikymo teikimo.

CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Išieškotojo priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis raštas buvo skubaus vykdymo (CPK 152 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis, nenustatęs kliūčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negali būti priimtas vykdymui, pateiktą vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. Pareiškėja pateikė antstoliui skundą dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, prašo juos panaikinti. Antstolis skolininkės skundo netenkino ir jį persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Pareiškėja savo skundą grindžia iš esmės tuo, jog tuo metu, kai išlaikymą nepilnametei dukrai turėjo teikti išieškotojas O. S., jis nemokėjo minėto išlaikymo vaikui, dėl to pareiškėja neprivalo vykdyti 2023 m. vasario 24 d. vykdomojo rašto, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pažymėtina, jog viena iš būtinųjų vykdomojo dokumento priėmimo sąlygų – nustatymas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja apskritai nenurodė, jokių priežasčių dėl ko, vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog išieškotojas O. S. anksčiau galimai neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nesudaro pagrindo neteikti išlaikymo vaikui, pasikeitus jo gyvenamajai vietai ir išlaikymo lėšų tvarkytojui uzufrukto teise. Akcentuotina, jog išlaikymas yra teikiamas vaikui, o ne išieškotojui ar pareiškėjai.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Išieškotojui pateikus antstoliui vykdomąjį dokumentą ir nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, o skolininkei savo skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodžius, nėra pagrindo teigti, jog antstolis pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas.

Taip pat, byloje nėra nustatytas nei vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja.

Be to, skubaus vykdymo atveju, vykdomojo dokumento priėmimo klausimas turi būti išspręstas nedelsiant (CPK 651 straipsnio 1 dalis), tik nustatant akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, todėl skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 593 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.