Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su antstolės I. K. teikimu dėl nuteistajam D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-471-1035/2019, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas antstolės I. K. 2024 m. liepos 1 d. teikimas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl skolininkui D. P. teismo paskirtos baudos pakeitimo kita bausme. Teikime nurodoma, kad 2020 m. liepos 22 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl 800 Eur kriminalinės baudos išieškojimo, pagal kurį skolininkas yra D. P., o išieškotojas Valstybė. Iki 2024 m. liepos 1 d. bauda neišieškota. Priverstiniame baudos išieškojimo procese, patikrinus skolininko turtinę padėtį, surašytas išieškojimo negalimumo aktas. 2024 m. liepos 1 d. išieškojimo negalimumo akte nurodoma, kad patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, padaryti užklausimai į VSDFV, kredito įstaigas, nekilnojamojo turto kadastrą, transporto priemonių registrą, juridinių asmenų registrą ir nustatyta, kad skolininkas nedirba, skolininko vardu esančiose kredito įstaigų sąskaitose lėšų nėra, skolininko vardu kilnojamo ar nekilnojamo turto nerasta, kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nerasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimą atsisakytina priimti, jis grąžintinas antstolei I. K.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015).

Pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį bauda viešaisiais darbais gali būti pakeista nuteistojo sutikimu. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistas asmuo neišgali sumokėti baudos, turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos ar vengia ją mokėti.

Nagrinėjamu atveju antstolis pateikė teismui teikimą, kuriame iš esmės suformuluoti du alternatyvūs prašymai, t. y pakeisti baudą arba į laisvės apribojimo bausmę, arba į viešuosius darbus. Visgi, teismo vertinimu, antstolis kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą kreiptis į teismą teikimu, kuriame būtų nurodytas konkretus motyvuotas prašymas, apibrėžiantis aiškias bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, antstolio prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti antstolės I. K. 2024 m. liepos 1 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo kita bausme ir teikimą grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.