Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam O. U. (O. U.) ir jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės bei nuteistojo O. U. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) keturiasdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. birželio 8 d. imtinai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

O. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. birželio 8 d. imtinai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones:

1) Automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su jos užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su jos užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini);

3) M. L. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Pro, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini);

4) O. U. mobilaus ryšio telefoną „iPhone SE (D49AP)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele: (duomenys neskelbtini).

Iš M. L. ir O. U. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinė) naudai lygiomis dalimis priteista 524,41 Eur, t. y. po 262,21 Eur iš kiekvieno, išlaidų už transporto priemonių transportavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. U., neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 28 d., per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ O. U. pasiūlius jam (M. L.) užsidirbti neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, jis (M. L.) iš Suomijos Respublikos, Rovaniemi miesto lėktuvu atvyko į Lenkijos Respubliką, Varšuvos miestą, kur O. U. pastarajam už minėtą nusikalstamą veiką pažadėjo ne mažiau, kaip 1 000 Eur dydžio piniginį atlygį.

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, O. U. parūpinus transporto priemones – automobilius „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Lenkijos Respublikoje) ir „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Lenkijos Respublikoje) bei gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, jis (M. L.) automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) nuvyko į Rygos miestą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką Latvijos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024 m. rugsėjo 9 d. jis (M. L.) per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ iš O. U. gavęs vietos koordinates ir nurodymą – vykti į minėtą vietą ir iš ten paimti 4 asmenis, kuriuos reikės gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį, jis (M. L.), vykdydamas šį nurodymą, tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmė Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – Pakistano Respublikos pilietį S. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos N. N. N. (tėvo vardas K. U.), gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos pilietį Q. H., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį H. F., gim. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai juos gabeno automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje), tiksliai nenustatytoje vietoje per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 20.18 val. iki 22.45 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pats O. U. tuo pat metu, jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) – važiuodamas priekyje stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, kol neteisėtai gabenami užsieniečiai iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo nugabenti į Lenkijos Respubliką.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką Latvijos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 14 d. jis (M. L.) per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ iš O. U. gavęs vietos koordinates ir nurodymą vykti į minėtą vietą iš ten paimti 2 asmenis, kuriuos reikės gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį, jis (M. L.), įvykdydamas šį nurodymą, tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmė Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – Irano Islamo Respublikos pilietę F. D., gim. (duomenys neskelbtini). ir Irano Islamo Respublikos pilietį M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai juos gabeno automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje), tiksliai nenustatytoje vietoje per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 21.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 01.09 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pats O. U. tuo pat metu jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) – važiuodamas priekyje stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, kol neteisėtai gabenami užsieniečiai iš Latvijos Respublikos, per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo nugabenti į Lenkijos Respubliką.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką Latvijos Respublikoje, Rygos mieste tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 28 d. jis (M. L.) per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ iš O. U. gavęs vietos koordinates ir nurodymą vykti į minėtą vietą iš ten paimti 4 asmenis, jis (M. L.), įvykdydamas šį nurodymą, tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmė Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčias užsienietes – keturias Somalio pilietes: H. O. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ iš O. U. gavo nurodymą jas gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį bei koordinates, į kur pastarasis automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) turi gabenti minėtas užsienietes.

1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (M. L.) tiksliai nenustatytoje vietoje per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčias užsienietes – keturias Somalio pilietes: H. O. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), o pats O. U. tuo pat metu jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) –važiuodamas priekyje, stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, iki 2024 m. rugsėjo mėn. 28 d., apie 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), jis (M. L.) ir minėti jo gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnų, o O. U. 2024 m. rugsėjo 28 dieną apie 22.40 val. Kėdainių r. kelyje (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) už tai, kad jis padėjo pagaminti netikrą dokumentą ir laikė žinomai netikrą dokumentą o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne anksčiau, kaip 2022 metų sausio mėn., būdamas Lenkijos Respublikoje, Zelena Gura mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui per socialinio tinklo programėlę „Tik Tok“ pateikė priemones žinomai netikram dokumentui pagaminti – savo nuotrauką ir asmens duomenis bei parašo pavyzdį, žinodamas, kad šios priemonės bus panaudotos netikram Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimui pagaminti, ir tokiu būdu padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai išduotą jo – M. L. vardu ir tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne anksčiau kaip 2022 metų sausio mėn. Lenkijos Respublikoje, Vroclavo mieste, iš nenustatyto asmens už 500 Eur iš anksto sutartą atlygį gavęs minėtą netikrą dokumentą, laikė jį su savimi, kol šis žinomai netikras dokumentas 2024 m. rugsėjo 29 d., 04.37 val. (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas iš jo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams atliekant jo asmens kratą.

3. O. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 292 straipsnio 3 dalį, už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, būdamas iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su M. L. parengė neteisėto nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje planą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo ir ją organizavo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 8 d., per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ pasiūlė M. L. užsidirbti neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius.

3.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2024 m. rugsėjo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Lenkijos Respublikoje Varšuvos mieste, oro uoste pasitiko iš Suomijos Respublikos, Rovaniemi miesto atskridusį M. L. ir pastarajam už minėtą nusikalstamą veiką pažadėjo ne mažesnį nei 1 000 Eur dydžio piniginį atlygį.

3.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, parūpinęs transporto priemones – automobilius „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Lenkijos Respublikoje) ir „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas Lenkijos Respublikoje) bei gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, nurodė M. L. automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) vykti į Rygos miestą.

3.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2024 m. rugsėjo 9 d. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ M. L. atsiuntė vietos koordinates ir nurodė vykti į minėtą vietą ir iš ten paimti 4 asmenis. M. L. įvykdžius šį nurodymą ir tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmus Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – Pakistano Respublikos pilietį S. A. U., (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos N. N. N. (tėvo vardas K. U.), gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos pilietį Q. H., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį H. F., gim. (duomenys neskelbtini), per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ nurodė, kad juos reikės gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį ir M. L. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ siuntė koordinates, į kur pastarasis automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) turi gabenti minėtus užsieniečius.

3.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. tiksliai nenustatytoje vietoje, per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 20.18 val. iki 22.45 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – Pakistano Respublikos pilietį S. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos N. N. N. (tėvo vardas K. U.), gim. (duomenys neskelbtini), Pakistano Respublikos pilietį Q. H., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį H. F., gim. (duomenys neskelbtini), jis pats (O. U.), tuo pat metu, jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) – važiuodamas priekyje stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, kol neteisėtai gabenami užsieniečiai iš Latvijos Respublikos, per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo nugabenti į Lenkijos Respubliką.

3.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024 m. rugsėjo 14 d. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ M. L. atsiuntė vietos koordinates ir nurodė vykti į minėtą vietą ir iš ten paimti 2 asmenis. M. L. įvykdžius šį nurodymą ir tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmus Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius – Irano Islamo Respublikos pilietę F. D., (duomenys neskelbtini) ir Irano Islamo Respublikos pilietį M. P., gim. (duomenys neskelbtini), per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ nurodė, kad juos reiks gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį ir M. L. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ siuntė koordinates, į kur pastarasis automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) turi gabenti minėtus užsieniečius.

3.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. tiksliai nenustatytoje vietoje per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 21.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. 01.09 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčias užsieniečius – Irano Islamo Respublikos pilietę F. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir Irano Islamo Respublikos pilietį M. P., gim. (duomenys neskelbtini), jis pats (O. U.), tuo pat metu, jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) – važiuodamas priekyje stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, kol neteisėtai gabenami užsieniečiai iš Latvijos Respublikos, per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo nugabenti į Lenkijos Respubliką.

3.7. Tęsdamas nusikalstamą veiką Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 28 d. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ M. L. atsiuntė vietos koordinates ir nurodė vykti į minėtą vietą ir iš ten paimti 4 asmenis. M. L. įvykdžius šį nurodymą ir tiksliai nenustatytoje vietoje Latvijos Respublikoje paėmus Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčias užsienietes – keturias Somalio pilietes: H. O. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ nurodė, kad jas reiks gabenti į Lenkijos – Vokietijos Respublikų pasienį ir M. L. per socialinio tinklo programėlę „Telegram“ siuntė koordinates, į kur pastarasis automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) turi gabenti minėtas užsienietes.

3.8. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L. tiksliai nenustatytoje vietoje per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenant Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčias užsienietes – keturias Somalio pilietes: H. O. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. C., gim. (duomenys neskelbtini), F. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), jis pats (O. U.), tuo pat metu, jį lydėjo automobiliu „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotu Lenkijos Respublikoje) – važiuodamas priekyje stebėjo kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilių sustabdymo, patikrinimo bei sulaikymo, iki 2024 m. rugsėjo mėn. 28 d., apie 22.30 val., kuomet (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), M. L. ir minėti jo gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnų, o jis (O. U.) 2024 m. rugsėjo 28 dieną apie 22.40 val. Kėdainių r. kelyje (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl bausmės

6.15. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog O. U. buvo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos organizatoriumi, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskyrė nuteistajam pernelyg griežtą bausmę.

6.22. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principui, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

6.23. Nagrinėjamu atveju O. U. teismo pripažinimas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės grindžiamas prielaidomis, o nusikalstamos veikos nustatymas remiantis prielaidomis nėra pakankamas pripažinti asmenį kaltu, padarius nurodytą nusikalstamą veiką. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima kategoriškai konstatuoti, kad O. U. savo tyčiniais veiksmais, veikdamas kartu su M. L. organizavo neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną ir teritoriją.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. L., jo gynėjos advokatės E. Norkienės, nuteistojo O. U. gynėjo advokato J. Bogdanovo apeliaciniai skundai atmetami.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas parinkti ir paskirti atsižvelgus į visas reikšmingas BK bendrojoje dalyje numatytas taisykles, proceso išlaidos paskirstytos ir priteistos tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 103, 105 straipsnių reikalavimų.

Dėl nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės E. Norkienės skundų

9. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja skunduose neginčija nusikalstamų veikų, numatytų BK 292 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių M. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ir vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl M. L. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos bausmės, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo bei proceso išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi M. L. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai yra pateikti dėl bausmės skyrimo, apeliantų argumentai susiję, todėl dėl šių skundų teisėjų kolegija pasisakys bendrai.

10. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam M. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė savo rūšimi ir dydžiu teisingas, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančias bausmes, teisingai jas subendrino. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, rūšinį pavojingumą, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniuose skunduose teigia nuteistasis ir jo gynėja. Apeliantui paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

16. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė galimybės nuteistajam skirti straipsnių sankcijose numatytų švelnesnių bausmės rūšių, nesususių su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu, parinkimo galimybės, tačiau nepaisant šio trūkumo, kiti nuosprendyje išdėstyti motyvai, kolegijos nuomone, patvirtina arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių paskyrimo nuteistajam pagrįstumą. Už padarytas nusikalstamas veikas parinkti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija pagrindo nemato. Kaip ir nemato pagrindo sutrumpinti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo terminą, kuris nagrinėjamu atveju yra vieneri metai.

19. Nors gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į M. L. pajamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje objektyvių duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį nėra. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad M. L. betarpiškai iki nusikalstamų veikų įvykdymo nedirbo. Gyvenant Lenkijoje jo darbinis užimtumas buvo trumpalaikis. Pats nuteistasis parodė, kad sprendimą įsitraukti į sunkios nusikalstamos veikos darymą priėmė tikėdamas užsidirbti, nes pragyvenimui trūko lėšų, Suomijoje, kurioje prieglobsčio prašytojo teisėmis gyveno iki nusikaltimų padarymo, jis pragyveno iš 500 eurų dydžio pašalpos, kurios užtenka tik dviem savaitėms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bausmės rūšies negali lemti vien asmens turtinė padėtis, o laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingos bausmės – baudos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-579/2022). Tačiau vertinant aplinkybę dėl nuteistojo ribotos galimybės atlikti finansinę bausmę kartu su kitomis, tiek nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek ir nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, yra pagrindas spręsti, kad nuteistajam M. L. pagrįstai parinktos kitos bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas.

20. Taigi, įvertinus nuteistojo M. L. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę dėl sunkios nusikalstamos veikos sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo rūšimi ar terminu yra aiškiai per griežtos.

24. Aptartas BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, leidžia daryti išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo pasikeitus šios normos redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XLII skyriuje, padarymo, akivaizdu, kad BK 75 straipsnio 3 dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį, todėl jo atžvilgiu galėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 3 dalies 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija. M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, tačiau be BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatytų formalių pagrindų, svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas sunkios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos tęstinį pobūdį, nuteistojo aktyvų vaidmenį, į tai, kad dalis nusikalstamo sumanymo buvo įvykdyta, o nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik pareigūnų dėka, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo ir jo gynėjos skunduose nurodomos aplinkybės dėl visiško kaltės pripažinimo, nuoširdaus gailėjimosi, duomenų apie teistumą ir baustumą administracine tvarka nebuvimo, buvo įvertintos skiriant nuteistajam artimesnį minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas M. L. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nenustatytas.

26. Sprendžiant dėl apeliacinių skundų prašymo švelninti paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes, ar jas pakeisti švelnesnėmis savo rūšimi finansinėmis bausmėmis – baudomis, taip pat vertinant prašymą atidėti paskirtosios galutinės subendrintos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad M. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę jau yra atlikęs ir išvykęs į užsienį, tikėtina Suomiją, kurioje pagal jo žodžius registravosi Ukrainiečių pabėgėlių centre.

Dėl BK 72 straipsnio (turto konfiskavimas) taikymo

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto – BK uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato – konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios priemonės tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus nuteistąjį M. L. kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymu buvo nustatyta, kad jo mobiliojo ryšio telefonas buvo tiesiogiai naudojamas nusikaltimui padaryti, nes juo buvo komunikuojama su bendrininku, derinamas užsieniečių paėmimo ir gabenimo maršrutas, į jį kaltinamajam buvo duodami nurodymai ir siunčiamos vietovių koordinatės. Todėl telefonas, kaip nusikaltimo įrankis ir priemonė, konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Akivaizdu, kad nepanaudojus mobiliojo ryšio telefono, nevienkartinio kvalifikuoto neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną ir teritoriją nusikalstama veika nebūtų padaryta, arba būtų labai apsunkintas jos įvykdymas, tad teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas turtas skundžiamu nuosprendžiu buvo konfiskuotas pagrįstai.

30. Tačiau įvertinus tai, kad mobiliajame įrenginyje yra ir asmeninio pobūdžio informacija, kuri nėra susijusi su M. L. padaryta nusikalstama veika, leistina jam iš mobilaus ryšio telefono „iPhone Pro, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto M. L. asmens kratos metu 2024 m. rugsėjo 29 d. (t. 5, b. l. 100–102), 2024 m. gruodžio 17 d. perduoto saugoti į Pagėgių pasienio rinktinę Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, pagal pakvitavimą Nr. B009701 (t. 2, b. l. 128–131), persikelti jam svarbią asmeninę informaciją į kitą įrenginį. Informacijos iškėlimas (kopijų darymas) į kitą laikmeną bei dėl to patiriamų darbo ir medžiagų sąnaudų apmokėjimas vykdytinas Institucijos nustatyta tvarka

Dėl proceso išlaidų paskirstymo

31. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų yra priteistos proceso išlaidos dėl transporto priemonių transportavimo. Gynėjos vertinimu, išlaidos solidariai priteistos nepagrįstai, kadangi kitas nuteistasis O. U., atlikdamas ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, neturės galimybės atlyginti solidariai priteistų išlaidų, todėl ši piniginė našta bus nukreipta tik M. L.. Šis apeliacinio skundo prašymas taip pat nėra pagrįstas.

32. Byloje buvo gauta VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus pažyma dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistųjų. Iš prašymo ir jį patvirtinančių dokumentų (t. 8, b. l. 1–11) matyti, kad sulaikytų transporto priemonių „Ford Focus“ ir „Renault Megane“ transportavimo išlaidos sudaro 524,41 Eur sumą – 251,92 Eur dėl automobilio „Renault Megane“ transportavimo ir 272,49 Eur dėl automobilio „Ford Focus“ transportavimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas sprendė, kad prašymas yra pagrįstas, nes sulaikyti automobiliai buvo transportuojami į jų laikymo vietą ir šios paslaugos kainavo prašomą priteisti sumą. Teismas šias išlaidas iš kaltinamųjų M. L. ir O. U. priteisė lygiomis dalimis, t. y. po 262,21 Eur iš kiekvieno VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės naudai.

33. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos remiantis ne solidariosios, o dalinės atsakomybės principu. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šios taisyklės laikėsi, priteisė proceso išlaidas lygiomis dalimis. Vertinant tai, kad nuteistieji nusikalstamą veiką įvykdė bendrais veiksmais ir pastangomis, kiekvienam iš bendrininkų turint savo vaidmenį, toks teismo sprendimas visiškai pagrįstas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė proceso išlaidas solidariai iš abiejų nuteistųjų ir kad visų išlaidų atlyginimo našta teks tik vienam nuteistajam, nėra pagrįstas. Atkreipiamas gynėjos dėmesys į tai, kad dalinės atsakomybės atveju kiekvienas skolininkas privalo įvykdyti tik savo prievolės dalį. Taigi keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų gynėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo O. U. gynėjo apeliacinio skundo

34. Skunde nuteistojo O. U. gynėjas advokatas J. Bogdanovas nesutinka, kad nuteistasis O. U. organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną ir jos teritorija, kad tai jis darė dėl savanaudiškų paskatų. Gynėjas nurodo, kad veiksmai, kuriuos atliko O. U., turėtų būti kvalifikuojami kaip vykdytojo, veikusio bendrai su kitu nuteistuoju M. L., kadangi netinkamai ir šališkai išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad O. U. parengė nusikalstamos veikos planą, vadovavo ir organizavo šią nusikalstamą veiką, kad veikė iš savanaudiškų paskatų. Gynėjo vertinimu, O. U. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, arba 2 dalį, kaip nusikaltimo vykdytojo. Taip pat skundu prašoma, perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal BK 292 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį – baudą ir įskaityti laiką, nuteistojo išbūtą sulaikyme ir suėmime; neperkvalifikavus veikos, prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir/arba visiškai ar iš dalies atidėti bausmės vykdymą.

35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo O. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam O. U. veiksmų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis, nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 3 dalį. Atlikti nusikalstami veiksmai, kuriuos teismas kvalifikavo kaip nusikalstamos veikos organizavimo veiksmus, įrodyti iš dalies paties O. U. parodymais, kito nuteistojo M. L. parodymais, kitų objektų (telekomunikacinių įvykių išklotinių) apžiūros protokolų, daiktų (nuteistųjų mobilių telefonų) apžiūros protokolų duomenimis, pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl automobilių ir telefonų judėjimo, telefonuose užfiksuotos informacijos sutapimo nurodytomis aplinkybėmis ir kita bylos medžiaga. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog visi šie byloje surinkti ir aptarti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, teismo buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią išvadas dėl nuteistojo O. U. kaltės ir jo veiksmų teisinio vertinimo. Nors nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos tokios teismo išvados, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kadangi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia ir nerodo teismo šališkumo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-14-1073/2020).

Dėl O. U. veiksmų kvalifikavimo

37. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad O. U. susitarė su M. L. vykdyti neteisėtą užsieniečių gabenimą iš Latvijos Respublikos į Vokietiją per Lietuvos Respubliką, ir kad tokie gabenimai buvo atlikti: M. L., pasiūlius O. U., gavęs O. U. atsiųstas koordinates bei nurodymą vykti paimti asmenis, Latvijos Respublikoje į savo naudojamą automobilį 2024 m. rugsėjo 9 d. paėmė keturis asmenis – Pakistano ir Afganistano piliečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, 2024 m. rugsėjo 14 d. paėmė du asmenis – Irano Islamo Respublikos piliečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, juos gabeno per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, O. U. kitu automobiliu važiavo priekyje, stebėjo aplinką, kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilio stabdymo, patikrinimo ir sulaikymo, kol neteisėtai gabenami asmenys buvo nugabenti į Lenkijos Respubliką, o 2024 m. rugsėjo 28 d. M. L., gavęs O. U. atsiųstas koordinates bei nurodymą vykti paimti asmenis, Latvijos Respublikoje paėmė keturis asmenis – Somalio pilietes, neturinčias nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jas gabeno per Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija link Lenkijos Respublikos, O. U. kitu automobiliu važiavo priekyje, stebėjo aplinką, kelio prieigas, siekiant išvengti galimo pareigūnų automobilio stabdymo, patikrinimo ir sulaikymo, kol abu automobiliai buvo sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Šios aplinkybės buvo įrodytos bylos duomenų visuma ir proceso dalyvių nekvestionuojamos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

38. Nuteistasis O. U. pripažįsta, kad jis sutiko kitu automobiliu lydėti M. L. vairuojamą automobilį su jame važiuojančiais užsieniečiais, tačiau nurodė, kad ne jis organizavo asmenų gabenimą, iniciatorius ir organizatorius buvo nenustatytas asmuo „užsakovas“, su kuriuo jis bendravo telefonu; jis, gavęs pasiūlymą, pats nesutiko gabenti, todėl tik perdavė M. L. „užsakovo“ pasiūlymą; šis sutiko gabenti tik tada, jei O. U. jį lydės kitu automobiliu. O. U. tvirtina buvęs tik tarpininku tarp „užsakovo“ ir M. L., ar M. L. padėjėju, jokios finansinės naudos negavęs. Siekdama patikrinti šių O. U. teiginių patikimumą, teisėjų kolegija pakartotinai vertina nuteistojo veiksmus, kuriais jis prisidėjo prie neteisėto žmonių gabenimo įgyvendinimo ir analizuoja, kokią bendrininko rūšį – nusikaltimo organizatoriaus, vykdytojo, padėjėjo ar kt., jis atitinka.

39. Nuteistojo O. U. viso proceso metu duoti parodymai nebuvo nuoseklūs. 2024 m. rugsėjo 29 d. apklausos metu nuteistasis nurodė M. L. nepažįstantis, užsiimantis automobilių prekyba Europoje ir niekaip nesusijęs su neteisėtu užsieniečių gabenimu (t. 6, b. l. 28–30). Apklausiamas 2024 m. spalio 8 d. jau nurodė, kad M. L. pažįsta, su juo atostogavo Graikijoje, taip pat bendravo dėl automobilio įsigijimo Latvijoje laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 20 d. – 2024 m. rugsėjo 27 d., tačiau su niekuo nebendravo dėl nelegalių imigrantų pervežimo (t. 6, b. l. 43–44). Apklausimas 2025 m. sausio 9 d. O. U. nurodė, kad nei Latvijoje, nei Lietuvoje nebuvo 2024 m. rugsėjo 9 ir 14 dienomis, tuo metu buvo Bulgarijoje, su M. L. matėsi Latvijoje laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d., į Latviją jis vyko automobilių pirkimo reikalais, o su veika, dėl kurios atliekamas tyrimas jis neturi nieko bendra (t. 6, b. l. 69–71). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu O. U. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad su M. L. buvo pažįstamas, kalbėjęs apie tai, kad jam rugsėjo mėnesį bus reikalingas vairuotojas perkamiems automobiliams vairuoti iš Latvijos į Bulgariją. Jis pasiūlė parvaryti automobilius M. L.. Su M. L. susitiko Varšuvos oro uoste, pietavo, išėjo kalba apie nelegalių migrantų pervežimą. M. L. sakė, kad „Facebook“ pamatė skelbimą, bet tada jie sprendimo nepriėmė, o konkrečiau apsisprendė rugsėjo 9 dieną. Jis aiškiai pasakė, kad nieko pats neveš, o M. L., nors ir nenoriai, tuo užsiimti sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Automobilį „Ford Focus“, kurį vairavo M. L., Varšuvoje parūpino asmenų gabenimo užsakovas. Automobilis su dokumentais buvo paliktas pardavimo aikštelėje ir paruoštas. Jis dėl to pats bendravo su užsakovu, kad nebūtų apgavystės su pinigais. Jis automobilį „Renault Megane“ buvo gavęs kaip dalį atlygio iš kito automobilio pirkėjo. Užsakovas per internetą jam atsiųsdavo koordinates, kur nuvažiuoti ir paimti žmones. Taip pat O. U. pripažino, kad jo telefone yra jo susirašinėjimas su užsakovu, kuris teikdavo užsakymus ir informaciją nelegaliam užsieniečių gabenimui. Jo telefone buvo trys vaizdo įrašai, susiję su rugsėjo 9, 14, 28 d. įvykiais. Juos reikėjo išsiųsti užsakovui. Jokios finansinės naudos iš tos veiklos neturėjo, išskyrus tai, kad jam nekainavo kelionės į Varšuvą. Teigė, kad jis šiais atvejais atliko tik tarpininko vaidmenį, nes betarpiškai bendravo su užsakovu ir lydėdavo automobilį, gabenantį tuos žmones. Nelegaliai asmenis pradėjo vežti 2024 rugsėjo mėn. Apie rugpjūčio 25 d. jis tris dienas buvo Klaipėdoje savo verslo reikalais. Jo telefone rastas vaizdo įrašas su migrantais yra nukopijuotas iš interneto. Tokių iš interneto buvo bent dešimt įrašų, juos parsisiuntė kaip mokomąją medžiaga, ko nereikia daryti. Su ta vaizdine medžiaga norėjo atkalbėti M. L. nuo šios veiklos. Rugsėjo mėnesį buvo kalba apie nelegalus, tačiau dar rugpjūčio mėn. žinojo ketinimus užsiimti tokia veikla. M. L. jo netraukė į šią veiklą, bet sprendimas buvo priimtas abiejų. M. L. vežant užsieniečius, jis kitu automobiliu važiavo priekyje perspėjimo tikslais, navigavo. Tai darė savo iniciatyva, nes suvokė, kad M. L. užsiima neteisėta veikla, norėjo, kad šis jaustųsi saugiau. Su M. L. apie užmokestį nekalbėjo, M. L. apie tai galimai kalbėjo su užsakovu, nekalbėjo apie tai, kad M. L. galėtų atidirbti automobilio „Ford Focus“ vertę (t. 8, b. l. 16–18).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kaip nenuoseklius, prieštaringus ir prieštaraujančius kitiems įrodymams byloje, akivaizdžiai nelogiškus, duotus tik bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens parodymai yra vieni iš įrodymų šaltinių, todėl jiems skiriama tokia pat reikšmė kaip ir kitiems byloje esantiems duomenims, jie negali būti atmetami kaip nepatikimi vien tuo pagrindu, kad šis proceso dalyvis yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia nuslėpti ar pakeisti tam tikras įvykio aplinkybes ir taip sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę, tačiau jeigu tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos duomenims – yra atmetami, kaip nepasitvirtinę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo O. U. parodymai buvo analizuojami kitų bylos duomenų kontekste ir pasisakyta dėl nustatytų prieštaravimų bylos faktinėms aplinkybėms. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymais spręsdamas jo kaltės klausimą rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.

41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, O. U. veiksmai laikytini ne tik nusikalstamos veikos vykdymu su M. L. bendrais veiksmais kartu gabenant užsieniečius per Lietuvos Respublikos sieną ir jos teritorijoje, bet ir jos organizavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis nusikalstamos veikos organizatoriaus požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009). Bylos duomenys patvirtina aktyvų nuteistojo O. U. indėlį į nusikalstamos veikos planavimą ir koordinavimą.

42. Kito nuteistojo M. L. parodymais nustatyta, kad būtent O. U. jam pasiūlė neteisėtai gabenti užsieniečius, pasiūlė po 1000 eurų atlygį už kiekvieną reisą, parūpino jam automobilį asmenų gabenimui, gyvenamąją vietą Rygoje, telefonu per programėlę „Telegram“ teikdavo informaciją apie tai, iš kur paimti asmenis, kur juos nugabenti, nurodydavo juos nufilmuoti, atsiųsti vaizdo įrašą, o pats O. U. kitu automobiliu lydėjo jo vairuojamą automobilį, siuntė nurodymus, kokiu keliu ir kur važiuoti, stebėjo aplinką, paskutinio gabenimo atveju pastebėjęs policijos pareigūnus, nurodė nestoti. Tokie nuteistojo M. L. parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl esminių aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą 2024 m. rugsėjo 29 d. parodė, kad norėdamas užsidirbti ieškojo darbo. Rado skelbimą, kad ieškomi vairuotojai. Žinojo, kad O. U. yra toks asmuo, kuris užsiima nelegaliu asmenų pervežimu, lydi automobilius. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, sutiko dirbti, jam pasiūlė 1000 eurų kriptovaliuta už reisą, todėl jis susikūrė virtualią piniginę. Varšuvoje jis susitiko su ukrainiečiu, kuris davė jam automobilį Ford, o kitu automobiliu Renault važiavo O. U.. Rygoje ukrainietis darbdavys išnuomojo butą, jie laukė, kol atsiras žmonės, kuriuos reikės vežti. Jis susitarė su O. U., kad šis lydės jį kitu automobiliu, pranešinės apie policijos postus, nurodė, kad tada jis turės pakeisti maršrutą, o daugiau jam nieko nereikia žinoti. Iš darbdavio į Telegram programėlę gavo žinutę, kad jau yra keleiviai, koordinates, iš kur juos reikia paimti. Paėmė keturias juodaodes moteris, darbdavys liepė jam jas nufilmuoti. Važiuodamas jis matė, kad O. U. važiuoja kitu automobiliu, su juo bendravo telefonu, šis siuntė jam nuorodas, kuriuo keliu ir važiuoti. Kai jis pasakė O. U., kad paskui jį važiuoja policijos automobilis, šis liepė nestoti (t. 5, b. l. 26–29). Kiti nuteistojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 2 d., taip pat ir 2024 m. spalio 3 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo iš esmės analogiško turinio, tik nuteistasis patikslino, kad Varšuvoje jį pasitiko O. U., jis suprato, kad tai tas pats asmuo „Seva“, su kuriuo jis bendravo pagal skelbimą ir kuris pasiūlė jam 1000 eurų atlygį. O. U. jam davė automobilį „Ford“, pats važiavo automobiliu „Renault“, nurodė vykti į Rygą. Rygoje O. U. susitiko su nuomojamo buto šeimininku, po pokalbio jie apsigyveno tame bute. Jis už buto nuomą nemokėjo. O. U. sakė, kad butas išnuomotas savaitei, tuoj turėtų atsirasti keleiviai, kad tai karo pabėgėliai, neturintys teisės būti Latvijoje ir Lietuvoje (t. 5, 42–47, 55–56). 2025 m. sausio 8 d. apklausoje M. L. papildė savo parodymus paaiškindamas aplinkybes ir dėl kitų neteisėto asmenų gabenimo atvejų – 2024 m. rugsėjo 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 14 d. Dėl O. U. veiksmų visais asmenų gabenimo atvejais M. L. parodymai buvo analogiški, papildomai nurodant, kad už 2024 m. rugsėjo 9 d. vykdytą keturių asmenų gabenimą jis O. U. žadėtų 1000 eurų negavo, O. U. jam pasakė, kad jis turi išsipirkti automobilį Ford, kuriuo gabeno žmones. Už 2024 m. rugsėjo 14 d. gabentus du pabėgėlius O. U. jam paskaičiavo 400 eurų, bet jis žinojo, kad pinigų negaus, nes automobilio „Ford“ kaina buvo paskaičiuota 2500 eurų. Taip pat parodė, kad jam atvykus į išlaipinimo vietą, O. U. jau būdavo atvykęs, darydavo išlaipinimo vietos nuotraukas, siųsdavo jas arabui, su kuriuo bendravo telefonu ir kuris buvo pabėgėlių gabenimo užsakovas. Taip pat nurodė, kad su O. U. susipažino Graikijoje, tada šis sakė, kad turi gerą darbą, gerai uždirba, klausinėjo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, automobilį. Vėliau su O. U. dar susitiko Bulgarijoje. Jam apsigyvenus Suomijoje, paskambinęs O. U. pasakė, kad yra toks darbas, apie kurį kalbėjo dar Graikijoje, pasiūlė jam gabenti nelegalius migrantus, pažadėjo 1000 eurų už vieną reisą (t. 5, b. l. 78–83). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis M. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 8, b. l. 15–16).

43. Nepaisant neatitikimų dėl to, kokiu būdu – ar pagal skelbimą, ar tiesiogiai – iš O. U. buvo gautas pasiūlymas užsiimti asmenų gabenimu, kurie esminės reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi, laikytina, kad šio nuteistojo parodymai, susiję su O. U. vaidmeniu pasiūlant jam darbą gabenti neteisėtus migrantus, užmokestį, sudarant sąlygas tokiam darbui – parūpinant butą Rygoje, gabenimo priemonę – automobilį, teikiant koordinates, iš kur paimti asmenis, kur pristatyti, koordinuojant jo veiksmus, duodant nurodymus filmuoti pervežamus asmenis, yra neprieštaringi. Nėra nustatyta jokių priežasčių, kodėl M. L. turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti O. U., taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo daroma kitų asmenų įtaka, nurodant, kokius parodymus duoti ir pan. Netikėti tokiais nuteistojo M. L. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina kiti įrodymai byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas O. U. kaltės klausimą. M. L. parodymus patvirtina iš dalies ir paties nuteistojo O. U. parodymai, kad jis pasiūlė M. L. įsitraukti į nusikaltimo vykdymą, tiesiogiai bendravo su neteisėto užsieniečių gabenimo užsakovu, teikė M. L. informaciją, dėl užsieniečių paėmimo ir gabenimo, taip pat objektyvūs bylos duomenys. Nuteistųjų mobiliųjų telefonų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad nuteistieji nusikaltimo darymo metu, aktualiu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje: M. L. – 2024 m. rugsėjo 9, 11, 15, 16, 17 d., o. U. – 2024 m. rugsėjo 8, 11, 14, 16, 27 d. (t. 1, b. l. 166–170). M. L. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota informacija apie M. L. telefone esančias nuotraukas – kelionių žemėlapius, kurių dalis sutampa ir su O. U. telefone rastomis nuotraukomis – žemėlapiais, jo, fiksuojant nelegaliai gabenamus asmenis, darytus vaizdo įrašus, kuriuos M. L. siuntė O. U., jo ir O. U. tarpusavio intensyvų bendravimą skambučiais laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. (kontaktuota 287 kartus) (t. 2, b. l. 42–49, 50–109). Taip pat O. U. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota informacija apie O. U. telefone esančius vaizdo įrašus, nuotraukas, kuriuose užfiksuoti nelegaliai gabenami asmenys, taip pat ir daryti bei atsiųsti M. L., bei O. U. susirašinėjimą su neteisėtu užsieniečių gabenimu suinteresuotu asmeniu (t. 3, b. l. 1–15, 16–200; t. 4, b. l. 1–49).

44. Iš O. U. telefone rastų susirašinėjimų matyti, kad būtent O. U. mobiliojoje platformoje „WhatsApp“ sukurdavo grupes, kuriose priimdavo iš asmenų, pasivadinusių A. 2, A. A. S., A. N., A. 99, užsakymus asmenų gabenimui. Kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 27 d. susirašinėjimo su kontaktu A. 2, O. U. informuoja, kad Latvijoje pas jį yra automobilis, nurodė kreiptis į jį, jei bus vežamų žmonių, A. 2 nurodžius, kad yra 15 žmonių, ir kainą – „600 JAV dolerių“, O. U. nurodo didesnę – „800“, taip pat nurodo, kad asmenų paėmimo vieta yra netinkama, atsiunčia kitą lokaciją, dar informuoja, kad automobilis paruoštas 15 žmonių, liepia apsispręsti, kol automobilis laisvas, dar po kurio laiko siunčia kitą lokaciją, rašo, kad gali paimti 7 žmones. Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. – 2024 m. rugsėjo 27 d. susirašinėjimo su kontaktu A. 99, matyti, kad O. U. priiminėja užsakymus žmonių gabenimui, nurodo, kiek žmonių gali „paimti“, derina jų „paėmimo“ vietas. Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. – 2024 m. rugsėjo 28 d. susirašinėjimo su kontaktu A. A. S. matyti, kad O. U. taip pat priima užsakymus gabenti žmones, matyti, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. stebi nelegaliai asmenis gabenančius vairuotojus, informuoja asmenų pervežimą užsakiusį asmenų apie pasienio tarnybos postą, nurodo ištrinti susirašinėjimą, informuoja, kad automobilis su žmonėmis sustabdytas, grupė areštuota, nurodo, kad pakišo vairuotoją, rūpinasi dėl automobilio numerių ir dokumentų pakeitimo, kitomis dienomis laukia užsakymų (t. 3, b. l. 1–14). Taigi toks susirašinėjimas, vertinant jį visumoje su nuteistojo M. L. parodymais, pastarojo telefono apžiūros protokolo informacija, patvirtina, kad O. U. ne atsitiktinai gavo užsakymą dėl asmenų pervežimo, bet pats aktyviai ieškojo informacijos ir kontaktų asmenų, kurie kreipdavosi į jį dėl galimybės pervežti asmenis, tokius užsakymus priimdavo, nurodydavo pervežimo kainą, derindavo asmenų paėmimo vietas, rūpinosi automobiliais, ieškojo šiai veiklai vairuotojų, taigi atliko asmenų pervežimo planavimo ir organizavimo veiksmus. Taip pat, nors O. U. pats nevairavo automobilių, kuriais buvo gabenami asmenys, tačiau jis stebėjo vairuotojus, koordinavo vairuotojų atliekamus nelegalaus asmenų gabenimo veiksmus, juos kontroliavo, reikalavo pateikti vaizdo įrašus, kuriuose būtų matomi paimti žmonės, šie jo nurodymai buvo vykdomi. Iš susirašinėjimo matyti, kad jis savo žinioje turėjo ne tik M. L., kaip vairuotoją, bet ir kitus vairuotojus, kurių vienas, kaip matyti iš susirašinėjimo buvo sulaikytas 2024 m. rugsėjo 22 d. Nors O. U. nepripažino, kad siūlė M. L. 1000 Eur už vieną reisą, tačiau susirašinėjimas su kontaktu A. 2 patvirtina, kad būtent O. U. nustatinėjo pervežimo kainą, taigi netikėti M. L. parodymais nėra pagrindo. Nors O. U. nepripažino, kad jis parūpino automobilį M. L., tačiau M. L. parodymai dėl automobilio „Ford Focus“ išsipirkimo patvirtina, kad O. U. sprendė šio automobilio likimą, taigi netikėti M. L. parodymais, kad O. U. parūpino automobilį, tai pat nėra pagrindo. O. U. telefono apžiūros protokolo duomenys apie telefone rastus dar keliolika vaizdo įrašų, darytų 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 2024 m. rugsėjo 6 d., taip pat susijusių nelegaliais užsieniečių gabenimo atvejais (t. 3, b. l. 2–4), patvirtina, kad O. U. veikla nebuvo atsitiktinė, o nuolatinė ir planuojama.

45. Nors gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistojo M. L. parodymus, kad O. U. buvo toks pats vairuotojas, tik pats nevežė užsieniečių, o lydėdavo, kad galimai jam pinigus už darbą turėjo pervesti tas žmogus, kuris turėjo sumokėti O. U. ir kuris viską organizavo, tačiau tokie parodymai nepaneigia patikimais įrodymais nustatyto aktyvaus O. U. kaip organizatoriaus vaidmens nusikaltimo padaryme, kadangi, kaip matyti iš M. L. parodymų, jis visą informaciją dėl asmenų pervežimo gaudavo tik iš O. U.. Tokio vaidmens nepaneigia ir nuteistojo O. U. nurodyto asmens, įvardinto „užsakovu“, veiksmai, kuriais šis asmuo, ar asmenys, organizavo nelegalų asmenų patekimą į Latviją ir tokių asmenų pervežėjų iš Latvijos į Vokietiją paiešką, kadangi O. U. nebuvo kaltinamas veikęs organizuotoje grupėje, apimančioje visą neteisėto migrantų gabenimo grandinę, o kaltinamas savarankiškai organizavęs dalį tokių veiksmų ir šis kaltinimas pasitvirtino.

46. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis O. U. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad neteisėtai gabenami užsieniečiai neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje, nėra pagrįstas. Toks argumentas prieštarauja paties nuteistojo parodymams teisme, kad jis žinojo ir suprato, jog gabenti tokiu būdu užsieniečius yra neteisėta, todėl jis pats nenorėjo to daryti, o M. L. vairuojamą automobilį jis lydėjo tikslu apsaugoti nuo galimų pareigūnų stabdymo ir sulaikymo.

47. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad savanaudiškų paskatų požymis nuteistajam O. U. inkriminuotas nepagrįstai, nes nuteistasis iš nusikalstamos veikos jokios naudos neturėjo. Savanaudiškų paskatų požymis nėra sietinas nei su nusikalstamos veikos stadija – ar nusikalstama veika buvo baigta, ar nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nei su piniginio atlygio gavimo faktu, savaime šios aplinkybės nelemia sprendimo dėl savanaudiškų paskatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai O. U. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip padarytą dėl savanaudiškų paskatų. Jau minėtas O. U. susirašinėjimas su kontaktu A. 2 patvirtina, kad O. U. buvo nustatęs asmens pervežimo kainą, akivaizdu, kad tikėjosi ją gauti, todėl duomenų apie atlygio gavimą nebuvimas, savanaudiškų paskatų požymiui nustatyti neturi jokios reikšmės. Teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodyta aplinkybę, kad O. U.veikimas buvo grįstas savanaudiškomis paskatomis.

48. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nuteistojo O. U. veiksmai išeina už nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomų bendrininkų rūšių – padėjėjo, vykdytojo – vaidmens ar tarpininko funkcijų ribų. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad O. U. nebuvo tik tarpininkas, o buvo aktyvus nusikalstamų veikų iniciatorius, aktyviai ir sistemingai ieškojęs užsakymų neteisėtai gabenti žmones, nurodydavęs tokio gabenimo kainą, palaikęs ryšį su užsakovais, ieškojęs vairuotojų, nurodydavęs, kur ir kada reikia paimti nelegaliai gabenamus žmones, kur juos vežti, lydėjo, kontroliavo ir koordinavo vairuotojo veiksmus. Būtent jo veiksmai nulėmė M. L., kaip nusikaltimo vykdytojo, veiksmus. Byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina, kad O. U. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėjo, todėl jam kyla teisinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas O. U. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 3 dalį, keisti nuosprendį ir nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į šio straipsnio 1 ar 2 dalį nėra pagrindo.

Dėl O. U. paskirtos bausmės

49. Nuteistojo O. U. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir argumentus dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės, juos siedamas su skundo prašymu nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitas BK 292 straipsnio dalis bei netinkamu bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

50. Teisėjų kolegijai ankstesniuose šios nutarties punktuose pasisakius dėl apelianto argumentų, susijusių su nuteistojo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, nepagrįstumo, šiuo aspektu nėra pagrindo nuteistajam švelninti bausmę. Nėra pagrindo ir išvadai, jog nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ar, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą.

51. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones, kurios geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvačios padarytai veikai.

52. BK 292 straipsnio 3 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas O. U. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, to nustatyta nebuvo.

53. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. U. atsižvelgė, kad jis padarė vieną tyčinę, tęstinę, baigtą, savanaudišką nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). O. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuteistajam neteisingai nenustatyta, nepagrįstas. O. U. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę dėl neteisėto asmenų gabenimo. Nors jis teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta visiškai, tačiau jo parodymų turinys rodo, kad jis nepripažino esminių aplinkybių, neigė organizavęs nusikalstamą veiką, siekęs finansinės naudos, siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir taip sušvelninti savo atsakomybę. Tokie parodymai nevertintini kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nerodo nuoširdaus gailesčio dėl jos įvykdymo. Nenustatyta ir O. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. O. U. nebuvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje kartu su M. L., nors tam būtų buvęs teisinis pagrindas, kadangi O. U. be nustatytų nusikalstamos veikos organizavimo veiksmų atliko ir vykdytojo veiksmus. Tačiau nesant jo atžvilgiu paduoto prokuroro skundo ir vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės principu non reformatio in peius, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties), ši klaida netaisytina. Taip pat atsižvelgta į tai, kad O. U. kartu su M. L. per tris reisus, kurie apėmė dvidešimties dienų laikotarpį, iš viso neteisėtai gabeno dešimt asmenų. Pažymėtina ir tai, kad šeši asmenys buvo neteisėtai išgabenti, šioje dalyje nusikaltimas užkardytas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. O. U. Lietuvoje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 6, b. l. 4, 5–6), duomenų, jog būtų gydęsis psichiatrijos klinikose ar priklausomybės ligų centruose nėra. Atsižvelgta ir į tai, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo, kilusių nepriteklių ir kitų priežasčių jis buvo priverstas išvykti gyventi į kitas Europos šalis, iki sulaikymo pagal galimybes dirbo.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę O. U., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, įvertintos visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės. O. U. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta minimalaus dydžio bausmė yra tinkamai individualizuota, nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl yra teisinga. Nenustatyta ir jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti dėl paskirtos bausmės rūšies ar dydžio pakeitimo.

55. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl šiuo pagrindu paskirti O. U. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Taip pat nėra sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K 218-628/2024, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.).

56. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K 449 942/2016, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-107-511/2025 ir kt.).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo O. U. padaryto nusikaltimo pavojingumą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam už BK 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirta kitos rūšies, aš švelnesnė nei numatyta įstatyme, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Jau pirmiau teisėjų kolegijos aptartos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie O. U. įvykdytos veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Apeliaciniame skunde taip pat jokių tokių aplinkybių nenurodoma. Bylos duomenys patvirtina, kad jis susituokęs, turi tris mažamečius vaikus, turi leidimą gyventi Bulgarijoje prieglobsčio prašytojo teisėmis (t. 6, b. l. 99–114, 119–120, 121–122). Šeimos ir mažamečių vaikų turėjimas yra svarbi aplinkybė, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Ši aplinkybė nesustabdė nuo sunkaus nusikaltimo įvykdymo, todėl neigiami bausmės padariniai nagrinėjamoje situacijoje yra natūralūs ir būtini, siekiant paveikti nuteistąjį ir apsaugoti visuomenę nuo jo nusikalstamo elgesio. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes, kurias pajus ir jo artimieji, yra tiesioginis O. U. neteisėto elgesio rezultatas. Skunde minimas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nenustatytas. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad nuteistojo situacija yra išskirtinė, ar priežasčių, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, ją švelninti nėra pagrindo. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip yra formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

58. Gynėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio taikymo O. U. atžvilgiu, nors įstatymas, galiojęs nusikaltimo padarymo metu (BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatė tokio taikymo galimybę bei tokia galimybė yra numatyta nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje. Tačiau kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, nustatyti formalius pagrindus, numatytus BK 75 straipsnio 3 dalyje, nepakanka sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį bei pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K- 45-654/2023 ir kt.).

59. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis ne tik nusikalto pats, bet ir įtraukė kitus asmenis į nusikalstamos veikos darymą, dalį nusikalstamo sumanymo jo organizuota nusikalstama veika pavyko pasiekti, nusikalstami veiksmai buvo sustabdyti tik pareigūnų dėka, kaltės dėl nusikaltimo padarymo jis, priešingai nei nurodoma jo gynėjo skunde, nepripažino, jo gailesčio nusikaltus nėra pagrindo laikyti nuoširdžiu. Šios ir kitos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybės charakteristiką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nuteistajam O. U. neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nenustatytas.

60. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos nuosprendžių pagrįstumą ir keisti paskirtąją bausmę tuo atveju, kai buvo paskirta aiškiai neteisinga ir akivaizdžiai neproporcinga bausmė. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Baudžiamojoje byloje buvo tinkamai nustatyta pusiausvyra tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, tame tarpe siekio užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. U. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir bausmę paskyrė teisingai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

61. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 6 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. L. pagal 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. KTS-2025-08392 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 220,30 Eur dydžio išlaidas.

62. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

63. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistajam M. L. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja.

64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas taip pat ir nuteistojo bei jo gynėjos iniciatyva, jo ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmesti. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėja nuteistajam buvo paskirta nepriklausomai nuo jo valios, įvertina, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra gera – bylos duomenimis, nuteistasis pragyvena iš prieglobsčio prašytojo pašalpos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. (M. L.), jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės, nuteistojo O. U. (O. U.) gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) apeliacinius skundu atmesti.

Leisti nuteistajam M. L. iš mobilaus ryšio telefono „iPhone Pro, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto M. L. asmens kratos metu 2024 m. rugsėjo 29 d., 2024 m. gruodžio 17 d. perduoto saugoti į Pagėgių pasienio rinktinę, Klaipėdos g. 6, Pagėgiai, pagal pakvitavimą Nr. B009701, persikelti asmeninę informaciją į kitą įrenginį. Informacijos iškėlimas (kopijų darymas) į kitą laikmeną bei dėl to patiriamų darbo ir medžiagų sąnaudų apmokėjimas vykdytinas Institucijos nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo M. L. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.