Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2021-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-800-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
II-800-836/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00206-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Advokatai
Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. II-800-836/2021
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00206-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 31 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant S. J.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K.,administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2000-2021, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2000-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2021 m. birželio 29 d., 06 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43±0,02 promilės neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Nurodė, kad pritaikius paklaidą, jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo 0,41 promilės. Tą pačią dieną, 7 val. 44 min., nuo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo 1 val. ir 6 min., (duomenys neskelbtini) davė kraują etilo alkoholio nustatymui. Atlikus tyrimą jo kraujyje buvo nustatyta 0,18 promilės mažiausia koncentracija etilo alkoholio. Specialisto išvada su šiais duomenimis buvo gauta jau po skundžiamo nutarimo priėmimo. Lemiamą reikšmę nustatant asmens neblaivumą turi alkoholio kiekio koncentracija kraujyje. Mano, kad kyla pagrįstų abejonių, jog policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu jis buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismo prašo įvertinti galimybę skirti ir švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę ir administracinio poveikio priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

V. K. ir jo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai V. K. paaiškino, kad jis vakare, tai yra 2021 m. birželio 28 d. iki 24.00 val. vartojo alkoholį – alų. 2021 m. birželio 29 d., ryte, važiavo į darbą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie ji patikrino pirmiausia bekontakčiu alkotesteriu, po to į kitą alkotesterį pripūtė 0,44 promiles ir po 15 min. pakartotinai pripūtė 0,43 promiles. (duomenys neskelbtini) davė kraują. Atlikus tyrimą jo kraujyje buvo nustatyta 0,18 promilės mažiausia koncentracija etilo alkoholio, todėl mano, kad vairavimo metu jam buvo neteisingai nustatytas neblaivumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2000-2021 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2021 m. birželio 29 d., 06 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43±0,02 promilės neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam, t. y. 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d., 06 val. 38 min., policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0324, atlikus V. K. patikrinimą, jo iškvėptame ore nustatyta 0,44 prom. alkoholio koncentracija. Praėjus 15 min. laikotarpiui, policijos pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą ir V. K. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis (administracinio nusižengimo b. l. 4-5). Iš byloje esančio alkotesterio „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato (administracinio nusižengimo b. l. 6) matyti, kad šio alkotesterio galima paklaida iki 1 promilės nustatyto neblaivumo ribose yra 0,017 promilės. Atsižvelgiant į minėto alkotesterio galimą paklaidą, laikytina, jog policijos pareigūnų nustatytas V. K. neblaivumas patikrinimo metu buvo ne mažesnis kaip 0,413 promilės neblaivumo laipsnio, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal anksčiau minėtas teisės akto nuostatas. Iš policijos pareigūnės P. G. tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo b. l. 3 ) matyti, kad sustabdžius V. K., jis iš pradžių buvo patikrintas nuotoliniu alkotesteriu „Alcotest 5000“, kuris parodė teigiamą rezultatą (galimai vartojus alkoholį). Tada vairuotojo buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą. V. K. pareigūnams paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, su nustatytomis promilėmis sutinka ir labai gailisi. Nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatu, V. K. nuvyko į Kėdainių ligoninę medicininei apžiūrai. Apžiūros metu buvo paimtas V. K. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3381/2021 (01) konstatuota, kad V. K. kraujyje, paimtame 2021 m. birželio 29 d., 07 val. 44 min., t. y. praėjus 46 min. po paskutinio tikrinimo alkoholio matuokliu, nustatyta mažiausia 0,18 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tačiau alkoholio kiekio kraujyje nustatymas nėra pakankamas įrodymas sprendžiant dėl vairuotojo girtumo ir jo galėjimo vairuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-879/2020 ir kt.).

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau – taisyklės). Šių taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs. Medicininės apžiūros tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), kuria įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų atlikta medicininė apžiūra. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išduotoje specialisto išvadoje Nr. T-A 3381/2021 (01) konstatuota, kad V. K. kraujyje, paimtame 2021 m. birželio 29 d., 07 val. 44 min., nustatyta mažiausia 0,18 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėta išvada atspindi tik vieno iš medicininės apžiūros etapų – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatus. Tačiau bendras asmens būklės įvertinimas bei galutinė išvada formuluojama Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, byloje nėra. Kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Dėl paminėtų priežasčių teismas sprendžia, kad V. K. pateikta specialisto išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.

Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų – tai yra, kad policijos pareigūnai nustatydami V. K. girtumą nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti, kad šioje byloje pateikta specialisto išvada nepaneigia fakto, kad V. K. buvo vartojęs alkoholio, daroma išvada, kad netikėti V. K. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kitų duomenų, išskyrus specialisto išvadą, kurie patvirtintų, jog V. K. girtumas tikrinimo metu buvo mažesnis nei 0,413 promilės, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Spręstina, kad alkoholio kiekio pareiškėjo organizme sumažėjimas iki 0,18 promilių (kraujo mėginio paėmimas) įvyko dėl minėtų natūralių organizmo procesų. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. K. nustatytas girtumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,4 promilės, šios aplinkybės nepaneigė gydymo įstaigoje atliktas tyrimas, todėl šiuo neblaivumo rodmens nustatymo aspektu laikytina, kad V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Jis per praėjusius 5 metus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad joje yra skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai adresuotas raštas, kuriam nurodyta, jog V. K. dirbančiam vamzdžių klojėju vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tinkamai vykdyti darbo pareigas. Teismo posėdžio metu buvo pateikti papildomi dokumentai iš kurių matyti, kad V. K. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi vartojimo kreditų ir neįgalų tėvą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės. Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, spręstina, kad V. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba mažesnę negu sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą baudą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2000-2021 nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2000-2021, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė