- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-104-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41697-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė, Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jos gynėjo Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduota laiduotojo D. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laidavimo laikotarpiui ir baudžiamoji byla R. V. nutraukta.
R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus.
Konfiskuotas R. V. vardu registruotas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2022 m. lapkričio 2 d., apie 14.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,25 promilės).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jos gynėjas R. Kairys prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 17d. nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas R. V. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant šią baudžiamojo poveikio priemonę kita įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemone.
2.1. Apeliantų nuomone, konfiskavus transporto priemonę, nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra ir nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos šių kategorijų bylose. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 teisėjų kolegija pabrėžė, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo ir tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais skiriasi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Taigi, kaip nurodė teisėjų kolegija, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Šiuo atveju, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka anksčiau taip pat nėra bausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jai nėra, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytą veiką ir jos asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, jo konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas turto konfiskavimo privalomumą, klaidingai aiškino įstatymo normą, leidžiančią skirti turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, ir panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
2.2. Pažymima, kad ir Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose šių kategorijų bylose turto konfiskavimas yra taikomas taip pat skirtingai. Kaip pvz., Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-1069/2022 A. R., kuriam buvo nustatytas 2.57 prom. neblaivumas, pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau automobilis nebuvo konfiskuotas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018.
2.3. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismo motyvai, taikant automobilio konfiskavimą, teisiniu požiūriu yra neįtikinantys, nes teismo nuosprendžiu R. V. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, ir tai jau savaime suponuoja, kad ji neturės galimybės vairuoti transporto priemones ir daryti nusikalstamas veikas. Pasibaigus numatytam teisių apribojimo terminui, R. V. įgys teisę vairuoti iš naujo. Taigi nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai, apeliantų vertinimu, neturi jokio priežastinio ryšio su automobilio konfiskavimu. Mano, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis formuojama teismų praktika šių kategorijų byloje, atsižvelgti į tai, kad R. V. nėra ankščiau teista, taip pat nebuvo bausta administracine tvarka, yra dirbanti, VšĮ (duomenys neskelbtini) administracijos yra charakterizuojama teigiamai. Automobilis „Toyota Auris“ yra įgytas santuokos metu ir yra bendras šeimos turtas, kurio naudojosi abu sutuoktiniai. R. V. savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padaryta nusikalstama veika kitų sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismui nebuvo pagrindo, atleidžiant R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti dar papildomai ir automobilio konfiskavimą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jos gynėjo R. Kairio apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu prašoma neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskacijos – nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio, paskiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę.
7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
8. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos duomenis ir įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei R. V. asmenybę, ir, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V., būdama vidutinio girtumo (alkotesteriu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,25 promilės) laipsnio, įvykio dieną būdama išgėrusi, kaip pati teisiamajame posėdyje parodė, apie 300 g degtinės, dienos metu automobiliu važinėjo po miestą, važiavo net į kelias parduotuves, kai tokiu metu vyksta ne tik intensyvus transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų eismas. R. V. sustojo kelkraštyje tik užkliuvusi už kelio atitvaro ir prakirtusi automobilio padangą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, jog jis iš karto iš judesių suprato, kad automobilio vairuotoja yra neblaivi, ji nesiorientavo aplinkoje, nesuprato, kas įvyko (b. l. 50–52). Todėl šiuo atveju R. V. savo nuskalstamais veiksmais rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe, o tai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-182-303/2022). Ir nors R. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista (b. l. 61), nebausta administracine tvarka (b. l. 59), yra dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai (b. l. 56), visiškai prisipažino kalta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šiuo atveju nei R. V. asmenybė, nei jos šeimos narių interesai, kad automobilis pirktas santuokoje, patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
11. Akcentuotina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, jo ar šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų ir proporcingumo principo nepažeidė. Pažymėtina, kad R. V. žinodama, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviai ir suvokdama, kad tokį turtą naudoja įstatymo uždraustai veikai daryti, prisiėmė šio turto praradimo (konfiskavimo) riziką.
13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. ir jos gynėjo Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.