Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTOIL“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Parkas“ dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BALTOIL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „T Parkas“ prašydama pripažinti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) patikslintą statybos projektą Nr. 2023-80-1-TP-BD (toliau – ir Projektas) yra neteisėtas ir pripažinti ieškovei teisę vykdyti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Projektą be atsakovės sutikimo. Ieškinys grindžiamas toliau nurodomomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys 21 700 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Dėl Žemės sklype esantiems statiniams priskirtų žemės sklypo dalių tarp šalių vyko teisminis ginčas, kurį galutinai išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, palikdamas galioti byloje ginčytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 ir juo nustatytas Žemės sklype esantiems statiniams priskirtas Žemės sklypo dalis. Ieškovė 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 10450 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kuri iki tol buvo nuomojama iš valstybės. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 7/2100 dalis Žemės sklypo, t. y. 7 kv. m., o likusi Žemės sklypo dalis, kuri nepriklauso šalims, yra valstybinė žemė.

1.2. Projektuotojas UAB „Rusnė“ ieškovės užsakymu parengė Projektą, kuriame numatyta statybos rūšis – Rekonstravimas, statyba; Statybos kategorija – Neypatingas statinys. Įgyvendinus Projektą būtų sutvarkyta lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo sistema Žemės sklype, taip pat atvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai į ieškovui priklausančią degalinę (pastatas–operatorinė, pažymėjimas plane 10E1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Projekte numatyta tik inžinerinių tinklų įrengimas ir esamo rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos ir valomos lietaus nuotekos, rekonstrukcija, jokių naujų pastatų statybos pagal projektą Žemės sklype nenumatyta, todėl Projekte numatyti statybos darbai niekaip negali pažeisti atsakovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų.

1.3. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo vykdyti statybos darbus pagal Projektą, tačiau atsakovė atsakymo į pateiktą prašymą nepateikė, niekaip nereagavo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo neduoti sutikimo, nes Projekte nurodyti statybos darbai nelemia esminio atsakovo naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimo, dėl jų nepadidėja užstatymo tankis Žemės sklype, nesumažėja insoliacija, neužstojamas vaizdas. Atlikus Projekte numatytus statybos darbus bus sutvarkyta paviršinių lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo iš Žemės sklypo sistema, o tokio pobūdžio darbų atlikimas mieste yra viešasis interesas, būtų užtikrinti degalinės darbuotojų ir lankytojų interesai, būtų pagerinta teritorijos priešgaisrinė saugos būklė. Atsakovė bando užkirsti kelią ieškovei planuojamiems statybos darbams, piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo ieškovei įgyvendinti savo teisę į statybą.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Žemės sklypas nėra privatus, o šalys yra Žemės sklypo bendrasavininkiai kartu su valstybe, nėra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovas Žemės sklype nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau Žemės sklype nenustatytas servitutas. Atsižvengiant į tai, šiai dienai nėra aišku, kuria sklypo dalimi savininkai gali naudotis savo nuožiūra, ir kito bendrasavininko (atsakovo) ar naudotojo teisės naudotis bet kuria Žemės sklypo dalimi negali būti ribojamos, kas įvyktų, jeigu būtų vykdomi statybos darbai pagal ieškovo parengtą Projektą, o būtent statybų metu būtų apribotas naudotojų patekimas į atsakovo valdomas Žemės sklype esančias patalpas (žemės darbai, statybinių medžiagų sandėliavimas ir pan.), tačiau ieškovės projekte atitinkami sprendiniai nenumatyti; nutiesus vamzdynus, atsirastų jų apsaugos zona, t. y. dar labiau būtų apribotas tolimesnis galimas statinių Žemės sklype naudojimas. Pažymėjo, kad Projekte yra nuoroda į plovyklos statybas ateityje kas įtakos bendrą sklypo užstatymą. Be to, ieškovės projekte neaptarta esama ir būsima tinklų nuosavybė Žemės sklype (ar registruota, kieno vardu ir pan.). Projekte nieko nepasisakoma, kaip ir kiek papildomų tinklų pajungimas turės įtakos Žemės sklype esančių pastatų geriamo vandens poreikius, galimam gaisro gesinimui ir pan. (nepateikti skaičiavimai). Todėl statybos darbų atlikimo būdas pažeidžia minėtus atsakovės interesus, o atliekant statybos darbus be bendrasavininko (atsakovės) sutikimo, būtų pažeistos atsakovės teisės naudotis ne tik žemės sklypo dalimi, bet ir turimais pastatais.

3. Ieškovė dubliku prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi. Atsakydama į atsakovės motyvus, ieškovė nurodė, jog jokių servitutų, suteikiančių teisę naudotis Žemės sklypu, nėra nustatyta, ir jokio ginčo dėl servitutų nustatymo Žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui nėra. Jei ateityje būtų nustatyti servitutai, suteikiantys teisę naudotis Žemės sklypu tam, kad patekti į Žemės sklype esančius statinius, pagal Projektą rekonstruoti ir įrengti inžineriniai tinklai negalės trukdyti naudotis tokiu servitutu, nes Projekte numatyti vandens ir nuotekų tinklai yra po žeme. Tai, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka Žemės sklypu, savaime nėra kliūtis teismui tenkinti ieškinį šioje byloje ir leisti ieškovei statyti Projekte numatytus statinius. Projekte numatyta statyti (rekonstruoti) statinius Žemės sklypo dalyje, kuri yra užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais ir negali būti naudojama niekaip kitaip, kaip tik ieškovei priklausančių statinių eksploatavimui. Tuo tarpu atsakovės dalis bendrame Žemės sklype yra labai maža (7 kv. m iš 21700 kv. m Žemės sklypo ploto). Atsakovei priklausanti 7 kv. m ploto Žemės sklypo dalis niekaip negali būti susijusi su ieškovei priklausančiais statiniais, nes parduota kaip Žemės sklypo dalis, reikalinga administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2B4/p) eksploatavimui. Tuo tarpu administracinis pastatas kaip statinys atsakovei nepriklauso, jokios atsakovės teisės į administracinį pastatą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, todėl atsakovė neturi teisės naudotis Žemės sklypu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis patalpų administraciniame pastate, tačiau patalpa nėra statinys. Atsakovė neturi teisės naudotis Žemės sklypo dalimi, esančia už administracinio pastato ribų, todėl Projekte numatytų statybos darbų atlikimas negali įtakoti jos teisių. Tai, kad Projekte yra nuoroda į galimą plovyklos statybą ateityje, niekaip nepažeidžia atsakovės teisių, nes plovykla negali būti pastatyta neparengus statinio statybos projekto, kuris turi būti suderintas su žemės sklypo bendrasavininkiais. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomos nesutikimo su Projekte numatytais statybos darbais priežastys yra abstraktaus pobūdžio, nekonkrečios, atsakovė nenurodo realios jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės. Atsakovės nesutikimo su Projekte numatytais statybos darbais priežastys yra apsimestinės, nurodomos tik kaip pretekstas nesutikti su ieškiniu ir apsunkinti, užvilkinti ieškovei reikalingų statybos darbų atlikimą.

4. Atsakovė tripliku prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad šiai dienai nėra aišku, kuria sklypo dalimi savininkai gali naudotis savo nuožiūra, ir kito bendrasavininko (atsakovės) ar naudotojo teisės naudotis bet kuria Žemės sklypo dalimi negali būti ribojamos, kas įvyktų, jeigu būtų vykdomi statybos darbai pagal ieškovės parengtą statybos projektą. Pažymėjo, kad atsakovė Žemės sklype valdo (nuosavybės ir nuomos teise) beveik 11 000 kv. m. ploto iš 21 700 kv. m. ir daugiau nei 33 000 kv. m. patalpų. Ieškovė ir anksčiau yra vykdžiusi statybos darbus, tačiau juos atliko galimai neteisėtai ir be atsakovės sutikimo. Teikiamu projektu ieškovė galimai siekia savo vardu neteisėtai įsiregistruoti Žemės sklype esančius bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kadangi bus gaunamas statybos leidimas ir darbų rezultatas bus inventorizuojamas. Ieškovė prašo teismo leisti atlikti statybos darbus, kurie jau atlikti ir kurių atlikimui sklypo bendrasavininkų sutikimas nebuvo gautas, nes ieškovės teikiamo projekto brėžinių žiniaraštyje Nr. 2021-80-01-TP-VN-01 esančiame sklypo plane pažymėtų statinių Nr. 7 ir 10 vietose šiai dienai inžineriniai tinklai jau yra įrengti be atsakovės sutikimo. Ieškovė klaidina teismą, teigdama ir Projekte nurodydama, kad darbai atliekami nuosavame žemės sklype. Tuo tarpu didinant tinklų apkrovas turėtų būti keičiamas vamzdynas nauju, o ne paliekant senus įrenginius ir vamzdynus, kurių dalis yra po esamais pastatais. Ieškovės teikiamas Projektas neįvertina esamų statinių galimo išleidžiamų buitinių ir lietaus nuotekų kiekių, nenagrinėja viso sklypo statinių nuotekų kompleksiškai. Planuojama demontuoti dalį esančio inžinerinio tinklo, kas neigiamai paveiktų šiai dienai daugiau nei 33 000 kv. m. ištisą parą eksploatuojamų patalpų naudotojų.

5. Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su esamų lietaus kanalizacijos tinklų pertvarkymu sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Projekto aiškinamojo rašo 3.7 dalies 4-8 punktai). Šių tinklų projektavimas, statyba ir eksploatavimas turi įtakos nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai ir žemės sklypo naudojimui ir servitutų nustatymui. Taip pat atsakovė nesutinka su lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos statyba (požeminė akumuliacinė-infiltracinė talpa/ kitas statinys pažymėtas grafinėje dalyje), ją jungiant su naujai projektuojama naftos gaudykle ir statant ant viso sklypo nuotekų vamzdžio galo, nes atsakovė turi įsirengusi savo naftos produktų gaudyklę, ir nėra jokio tikslo analogišką įrenginį statyti pakartotinai, juo labiau „ant vamzdžio“, nutiesto po atsakovės turimu statiniu. Pažymėjo, kad ginčo Projekte neteisingai nurodyta, kad rekonstruojami pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B priklausiniai (inžineriniai tinklai), nes šis rezervuaras neturi savarankiškų inžinerinių tinklų, o visi inžineriniai tinklai sklype yra, tame tarpe, ir atsakovo valdomo nekilnojamojo turto priklausiniais. Ieškovės planuojamas naftos gaudyklės ir lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos įrengimas galutiniame nuotekų iš sklypo pašalinimo taške užkerta kelią atsakovei naudotis savo nekilnojamojo turto priklausiniais (komunikacijomis). Šiai dienai ieškovė yra savavališkai pastačiusi nuotekų tinklus, o ginčo Projektu siekia įteisinti savavališką statybą. Ginčo Projektas neatitinka faktinių aplinkybių, neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų, neatskleidžiant kai kurių esminių aplinkybių (ar net siekiant jas nuslėpti) ir sprendinių, įgyvendinus ginčo Projektą susidarytų galimybė apriboti atsakovės ir kitų, sklype nekilnojamąjį turtą turinčių asmenų, galimybę naudotis dabartiniu metu naudojamais bendrais nuotekų tinklais.

6. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė paaiškinimuose klaidingai teigia, kad projektiniai pasiūlymai – tai projektas, nes projektiniai pasiūlymai negali būti tapatinami su statinio projektu, todėl su ieškiniu pateiktas Projektas tinkamai atskleidžia ieškovės planuojamus statybos darbus, jame nurodyta pakankamai informacijos apie ieškovės planuojamus statybos darbus, kad atsakovė galėtų apsispręsti, o kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė patikslintą Projektą. Nurodė, kad ekspertiniame tyrimo akte yra pateikiami deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad klojant paviršinių nuotekų tinklus bei įrengiant akumuliacinę talpą bus apribota parduotuvių bei gamybos įmonės veikla, trikdomas prekių pristatymas ir klientų patekimas. Duomenys apie esamų įrenginių techninę būklę, kaip ir inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, neturi jokios įtakos sprendžiant, ar planuojamais statybos darbais bus pažeisti bendraturčio interesai. Nurodė, kad paviršinės nuotekos teka dabar per ieškovei nuosavybės teise priklausantį rezervuarą.

7. Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pats pasirinktas statybos būdas – rezervuaro rekonstrukcija – yra ydingas, nes yra rekonstruojamas ne rezervuaras, bet nuotekų tinklai. Tačiau ieškovė siekia rekonstruoti Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nuotekų tinklus, ieškovė neturi nuosavybės teisės į planuojamus rekonstruoti nuotekų tinklus. Atsakovė nesutinka su tokiu nuotekų tinklų rekonstravimo būdu, kai ieškovas, nebūdamas sklype esančių nuotekų tinklų (kuriuos naudoja visi sklypo bendrasavininkai) savininku, atlikęs rekonstrukciją, taptų jų savininku ir įgytų galimybę trukdyti jais naudotis kitiems sklypo savininkams. Šiai dienai ieškovė jau yra savavališkai pastatęs dalį nuotekų tinklų, o ginčo Projektu siekia įteisinti savavališką statybą. Ieškovė pripažįsta, kad inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai nėra atlikti. Todėl nesant atliktų minėtų tyrimų, atsakovė iš esmės net negali išreikšti savo pozicijos dėl planuojamų statybos darbų, nes neaiškios jų pasekmės.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ginčo aplinkybėmis būtų pažeista jos nuosavybės teisė, pablogėtų žemės sklypo būklė, projektiniai pasiūlymai turėtų įtakos jo materialinei padėčiai arba numatomi darbai keltų grėsmę sveikatai ar gerbūviui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktą projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės patikrinti jo atitiktį teisės aktams, įskaitant ir imperatyvius reikalavimus. Jei projektas neatitiks reikalavimų, remonto darbai nebus leidžiami arba reikės projektą taisyti. Tik po teigiamo teismo sprendimo ieškovė galės kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo.

11. Teismas pažymėjo, kad Projekto tikslas – inžinerinių tinklų įrengimas ir esamo rezervuaro rekonstrukcija, o ne naujų statinių statyba, todėl šie darbai nepažeis atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių. Žemės sklype nėra nustatyta servitutų, o numatyti darbai nesutrikdys galimo servituto naudojimo, nes tinklai bus įrengti po žeme. Projektas nesukels esminio sklypo naudojimo pablogėjimo – nepadidės užstatymo tankis, nesumažės insoliacija, nebus užstojamas vaizdas. Įgyvendinus Projektą, pagerės paviršinių nuotekų valymo sistema, bus atvesti tinklai į degalinę, pagerės priešgaisrinė sauga, kas atitinka viešąjį interesą. Statybos darbai numatyti ieškovei priklausančiose užstatytose sklypo dalyse ir neturės poveikio atsakovei priklausančiai sklypo daliai. Vertino, kad atsakovės teiginiai apie laikinius apribojimus dėl statybų ir galimus nepatogumus yra abstraktūs, neparemti konkrečiais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovės nuorodos į būsimas plovyklos statybas ar galimą bendro naudojimo inžinerinių tinklų neteisėtą registravimą yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas Projektas yra aiškus ir atitinka teisės aktus, o atsakovės prieštaravimai nėra pagrįsti realia grėsme jos teisėms ar interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė „T Parkas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, jog teismo sprendimo motyvai prieštaringi, kad yra įrengta bendra lietaus nuotekų tinklų sistema, projekte neteisingai nurodyta, kad rekonstruojami pastato-rezervuaro 4H1b priklausiniai (inžineriniai tinklai), ieškovė negali būti statytoju. Atsakovė mano, kad bus trukdoma naudotis rekonstruotais lietaus nuotekų tinklais.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė niekaip nepagrindė ir teismas dėl to niekaip nepasisakė, dėl ieškovės 2024 m. kovo 26 d. paaiškinimuose nurodyto teiginio, kad kadangi sklypas turi vieną lietaus nuotekų išleistuvą ir keliamas reikalavimas, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų debitas nebūtų didesnis kaip 7 l/s, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų kitokias sąlygas, skirtas atskiriems savininkams.

15. Apeliaciniame skunde remiamasi Ekspertinio tyrimo akto Nr. 2024/05/10-1 išvada, kad ieškovės planuojamas naftos gaudyklės ir lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos įrengimas galutiniame nuotekų iš sklypo pašalinimo taške, užkerta kelią atsakovei naudotis savo ginčo žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu ir jo priklausiniais (komunikacijomis). Apeliaciniame skunde remiamasi Ekspertinio tyrimo akto Nr. 2024/05/10-1 išvada, kad nėra atlikti geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kad Projektas parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus.

16. Ieškovė UAB „Baltoil“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Ieškovė nesutinka, kad inžinerinius tinklus rekonstravusi taptų jų savininke. Ieškovė savo vardu įregistravusi Projekto pagrindu pastatytus statinius neįgis kitiems asmenims priklausančios nuosavybės. Pagal Projektą išduoto statybos leidimo pagrindu nutiesti inžineriniai tinklai bus registruotini ieškovės vardu, nes tai bus ieškovės pastatyti statiniai (CK 4.47 str. 4 p. numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas). Pažymėjo, jog šio ginčo dalykas yra ne ieškovės teisė statyti, o ieškovės teisė statyti be atsakovės kaip bendrasavininkio sutikimo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra dėl aplinkybių, esančių už ginčo ribų.

18. Pažymėjo, jog nepradėjus statybos darbų, paviršinės nuotekos teka per ieškovei nuosavybės teise priklausantį rezervuarą (4H1b, sklypo plane pažymėtas Nr. 7). Nepaisant to, jokių ribojimų dėl naudojimosi lietaus nuotekų tinklais, kurie yra sujungti su ieškovei priklausančiu rezervuaru 4H1b, nei atsakovė, nei kiti asmenys nepatiria. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio rezervuaro 4H1b paskirtis yra valyti lietaus nuotekų tinklais ateinančias paviršines nuotekas. Poreikį rekonstruoti rezervuarą 4H1b ir su juo susijusius lietaus nuotekų tinklus patvirtina pati apeliantė, teikdama skundus dėl netinkamai tvarkomų ieškovei nuosavybės teise priklausančios degalinės nuotekų (2023 m. vasario 14 d. UAB „T Parkas“ raštas, kuris nurodomas kaip pagrindas pradėti tyrimą dėl netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateiktame 2023 m. kovo 8 d. rašte Nr. R2-(VT)-2015).

19. Byloje nėra paneigta galimybė ieškovei pastatyti jos naudojamus nuotekų tinklus tokiu būdu, kad nebūtų keičiami dabar sklype esantys ir visų sklypo valdytojų naudojami nuotekų tinklai, tuo pačiu nekeičiant esamos faktinės situacijos. Atsakovė nesikreipė dėl projektavimo sąlygų vien tik atsakovei priklausančių statinių paviršinių nuotekų tinklams įrengti, taigi, pati atsakovė supranta, jog tokias sąlygas gauti nėra galimybės, nes iš Žemės sklypo išbėgančių paviršinių nuotekų debito kontrolė gali būti tik viename išvade.

20. Pažymėjo, jog ieškovė ir šiuo metu turi techninę galimybę užkirsti kelią paviršinių nuotekų pašalinimui per ieškovei priklausantį rezervuarą 4H1b, tačiau neketino ir neketina to daryti, nes dėl to gali kilti žala aplinkai.

21. Nurodė, jog inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai neturi jokios įtakos sprendžiant, ar planuojamais statybos darbais bus pažeisti bendraturčio interesai. Jei teismo bus pripažinta ieškovės teisė statyti be bendraturčio sutikimo, statinio projektas bus papildytas reikiamų tyrimų dokumentais prieš kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodyti trūkumai (kad neparengti geologiniai ir geotechniniai tyrimai ir pan.) gali turėti reikšmės sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau tai išeina už ginčo šioje byloje ribų. Šiai bylai gali būti reikšmingos tik tos specialisto išvados, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl bendraturčio interesų pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

25. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jai teisę vykdyti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal UAB „Rusnė“ parengtą Pastato–rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), patikslintą statybos projektą Nr. 2023-80-1-TP-BD, be atsakovės sutikimo.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

26. Ginčo atveju Žemės sklypas priklauso trims bendrasavininkams – Lietuvos Respublikai (11243 dalys iš 21700), ieškovei (10450 dalių iš 21700) ir atsakovei (7 dalys iš 21700).

27. Ieškovė savo dalį įsigijo 2022 m. birželio 8 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovei Žemės sklype priklauso statiniai: pastatas–degalinė, pažymėjimas plane 5H1b, užstatytas plotas 195 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–operatorinė, pažymėjimas plane 10E1/g, užstatytas plotas 43 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–aikštelė, pažymėjimas plane b, plotas 128,34 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–stoginė, pažymėjimas plane s, užstatytas plotas 105,21 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–suskystintų dujų modulis, pažymėjimas plane r5, r6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–sandėlis, pažymėjimas plane 8F1p, užstatytas plotas 44,43 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–rezervuaras, pažymėjimas plane 4H1b, užstatytas plotas 144,52 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–rezervuaras, pažymėjimas plane 7H1b, užstatytas plotas 138 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai–stoginė, pažymėjimas plane 9I1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir kiti inžineriniai statiniai–aikštelė, šaligatvis, pažymėjimas plane a1, b2, aikštelės a1 plotas – 8944 kv. m, šaligatvio b2 plotas – 357 kv. m, bendras plotas 9301 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 7/21700 dalis Žemės sklypo, t. y. 7 kv. m. Šią Žemės sklypo dalį atsakovė įgijo iš UAB „Pelesos verslo centras“ kartu su UAB „Pelesos verslo centras“ priklausiusiomis patalpomis administraciniame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypo 2021 m. rugsėjo 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. 7/21700 dalis Žemės sklypo buvo valstybės parduota UAB „Pelesos verslo centras“ 2016 m. spalio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi kaip žemė, reikalinga administraciniam pastatui eksploatuoti.

29. Trečiajam asmeniui priklauso likusi Žemės sklypo dalis, yra valstybinė žemė (11243/21700 dalis Žemės sklypo), patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos

30. Bylos duomenimis tarp šalių vyko ginčas dėl žemės sklype esantiems statiniams priskirtų žemės sklypo dalių, kurį galutinai išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020, palikdamas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-662 ir juo nustatytas Žemės sklype esantiems statiniams priskirtas Žemės sklypo dalis.

31. Projektuotojas UAB „Rusnė“ ieškovės užsakymu parengė Žemės sklype esančio Pastato – rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. 2021-80-1-TP-VN. Projekte numatyta statybos rūšis – Rekonstravimas, statyba; Statybos kategorija – Neypatingas statinys. Įgyvendinus projektą būtų sutvarkyta lietaus nuotekų valymo ir nuvedimo sistema Žemės sklype, taip pat atvesti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai į ieškovui priklausančią degalinę (Pastatas – Operatorinė, pažymėjimas plane 10E1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. 2022 m. spalio 10 d. raštu „Dėl sutikimo vykdyti statybos darbus“ kreiptasi į atsakovę, prašant, kaip Žemės sklypo bendraturtę, duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal Projektą. Minėtu raštu buvo kreiptasi į atsakovę dėl sutikimo atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal pridedamą Pastato – rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1b ir jo priklausinių (inžinierių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pateikė atsakymą.

33. Iš 2023 m. kovo 8 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rašto „Dėl galimai netinkamos veiklos degalinėje“, matyti, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023 m. vasario 14 d. gavo UAB „T Parkas“ raštą dėl UAB „Alauša“ degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai eksploatuojamų valymo įrenginių ir galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba raštą persiuntė pagal kompetenciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Nurodyta, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertins iš Departamento gautus Prašymo nagrinėjimo rezultatus ir priims sprendimą dėl tolimesnės UAB ,‚Alauša“ galimybės verstis mažmeninės prekybos naftos produktais veikla bei papildomai informuos UAB „T Parkas“.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

34. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023 22 punktą).

36. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

37. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023, 22 punktas).

38. Protingais bendraturčio motyvais teismas gali pripažinti specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato (patalpų) rekonstrukcija, pertvarkymas ar paskirties pakeitimas lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reglamentuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

39. Kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pavyzdžiui, blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pavyzdžiui, higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pavyzdžiui, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktas). Taigi, bet kuriuo atveju, net ir nurodydamas, kad statybos projekto sprendiniai neatitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendraturtis, atsisakydamas duoti sutikimą atlikti atitinkamus statybos darbus, privalo motyvuotai pagrįsti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams.

40. Nurodytos kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturtis (atsakovė), kuris neduoda sutikimo įrengti valymo įrenginių, atlikti inžinerinių tinklų rekonstravimą ir vandentiekio bei buitinių nuotekų šalinimo tinklų Žemės sklype, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso šalims ir valstybei, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatomas valymo įrenginių įrengimas, inžinerinių tinklų rekonstravimas ir vandentiekio bei buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimas iš esmės pažeidžia atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus.

41. Aptariamu atveju minėta, jog Žemės sklypas priklauso trims bendrasavininkams – Lietuvos Respublikai (11243 dalys iš 21700), ieškovei (10450 dalių iš 21700) ir atsakovei (7 dalys iš 21700), ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančios Žemės sklypo dalys ir ieškovei priklausantys statiniai aptarti šios nutarties 27-28 punktuose.

42. UAB „Rusnė“ parengė „Pastato-rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Statybos rūšis: rekonstravimas, nauja statyba. Statybos kategorija: neypatingas statinys. 2020 m. liepos 9 d. UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. PS20-1904, objekto pavadinimas „Vandentiekis ir nuotekos degalinei“; 2022 m. gegužės 20 d. patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. PS22-1247 Inžinerinių tinklų rekonstravimo projektas (paviršinės lietaus nuotekos).

43. UAB „Rusnė“ 2022 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „T Parkas“ dėl sutikimo vykdyti statybos darbus. Rašte prašome UAB „T Parkas“, kaip žemės sklypo bendraturtę duoti sutikimą atlikti statybos darbus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal pridedamą pastato-rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimo ir vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statybos projektą. Nurodyta, jog negavus sutikimo iki 2022 m. spalio 14 d. bus laikoma, kad UAB „T Parkas“ atsisako duoti prašomą sutikimą“. Taigi, per rašte nurodytą terminą negavusi atsakovės sutikimo, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

44. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pažymėjo, jog ieškovė, pateikdama duomenis apie planuojamus statybos darbus, įvykdė reikalavimą atskleisti bendraturčiams planuojamus statybos darbus. Atsakovė neįrodė, jog ieškovės siekis atlikti statybos darbus Projekte pateiktu būdu gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovės nesutikimas per se (savaime) nepaneigia ieškovės teisės į statybą, nevaržo jos galimybių įgyvendinti nuosavybės teises.

45. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad: (i) ginčo projektas neatitinka faktinių aplinkybių - apima ne tik inžinerinių tinklų įrengimą ir rezervuaro rekonstrukciją, jame numatyti statybos veiksmai yra susiję su visa bendra lietaus nuotekų sistema, kuria naudojasi visi sklypo bendraturčiai; (ii) įgyvendinus ginčo projektą susidarytų galimybė apriboti atsakovės ir kitų bendrasavininkų galimybė naudotis dabartiniu metu naudojamais bendrais nuotekų tinklais ir pačiu sklypu; (iii)neatskleidžiama kai kurių esminių aplinkybių ir sprendinių (plovyklos statyba); (iv) ginčo projektas neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų.

46. Apeliantė teigia, kad neprieštarautų ieškovės ketinimui įrengti naujus, jos naudojamus inžinerinius tinklus, kurie neturėtų įtakos dabartinių nuotekų tinklų naudojimui, t. y. pastatyti jos naudojamus nuotekų tinklus tokių būdu, kad nebūtų keičiami dabar sklype esantys ir visų sklypo valdytojų naudojami nuotekų tinklai, tuo pačiu nekeičiant esamos faktinės situacijos, kas atitiktų visų klypo bendrasavininkų interesus.

47. Dėl apeliantės skundo argumentų, jog ginčo projektas neatitinka faktinių aplinkybių - apima ne tik inžinerinių tinklų įrengimą ir rezervuaro rekonstrukciją, jame numatyti statybos veiksmai yra susiję su visa bendra lietaus nuotekų sistema, kuria naudojasi visi sklypo bendraturčiai, teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog Projekte numatyta statyti (rekonstruoti) statinius Žemės sklypo dalyje, kuri yra užstatyta ieškovei priklausančiais statiniais (Aikštele, pažymėjimas plane a1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatu-Rezervuaru, pažymėjimas plane 4H1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Aikštele pažymėjimas plane b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Rezervuaro 4H1b funkcija yra valyti paviršines nuotekas, patenkančias per lietaus nuotekų tinklus, taigi lietaus nuotekų tinklai yra susiję su rezervuaru 4H1b, kadangi suteką į šį rezervuarą. Lietaus nuotekų tinklai pagrįstai laikomi Rezervuaro 4H1b priklausiniais, nes jie yra fiziškai ir funkciškai sujungti su šiuo rezervuaru. Minimas poreikis rekonstruoti tiek Rezervuarą, tiek su juo susijusius tinklus pateisinamas, nes jis grindžiamas ir pačios apeliantės išreikštu susirūpinimu dėl netinkamo paviršinių nuotekų tvarkymo. Tai patvirtina apeliantės teikiami skundai dėl galimai netinkamai eksploatuojamų valymo įrenginių ir galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų. Byloje nėra pateiktų duomenų, jog ieškovė trukdytų ar kaip nors kitaip įtakotų naudojimąsi rezervuaru 4H1b atsakovei.

48. Atsakovės poziciją dėl paviršinių nuotekų tinklų įrengimo sąlygų, susijusių su jos valdomoje teritorijoje susidarančiomis nuotekomis, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta dėl toliau dėstomų argumentų. Pirma, iš sklypo išeinančių paviršinių nuotekų debitas (vandens srautas) gali būti kontroliuojamas tik viename taške. Tai reiškia, kad technologiškai ar infrastruktūriškai nėra galimybių efektyviai atskirai spręsti skirtingų pastatų nuotekų problemų. Antra, atsakovė deklaratyviai nurodo, jog neprieštarautų ieškovo ketinimui įrengti naujus, jos naudojamus inžinerinius tinklus, kurie neturėtų įtakos dabartinių nuotekų tinklų naudojimui, tačiau pati jokios iniciatyvos tokiam projektui parengti nerodė, dėl projektavimo sąlygų gavimo nesikreipė, nes, tikėtina supranta, jog tokios sąlygos nėra realistiškai įgyvendinamos. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

49. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas, be kita ko, išaiškinęs, jog interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

50. Apeliantė argumentuoja, jog įgyvendinus ginčo projektą susidarytų galimybė apriboti atsakovės ir kitų bendrasavininkų galimybė naudotis dabartiniu metu naudojamais bendrais nuotekų tinklais ir pačiu sklypu. Apeliantė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ieškovė neturi nuosavybės teisės į nuotekų tinklus, kuriuos siekia rekonstruoti, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, tokia situacija kliudo ieškovei būti statytoju. Apeliantė mano, jog rekonstrukcijos atlikimas ir tinklų registravimas ieškovės nuosavybe lemtų situaciją, kai ieškovė galėtų riboti kitų bendraturčių teisę naudotis šiais tinklais.

51. Apeliantės teiginiai dėl trukdymo naudotis inžineriniais tinklais laikomi nepagrįsti, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų trukdymą naudotis inžineriniais tinklais. Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, todėl jos teiginiai yra pripažinti tik prielaidomis. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog nuotekų tinklai nėra įregistruoti, yra Žemės sklype, kuris priklauso trims bendraturčiams, iš kurių apeliantei priklauso tik 7/21700 dalis Žemės sklypo, t. y. 7 kv. m. Apeliantės skundai dėl valymo įrenginių ir paviršinių nuotekų tvarkymo rodo, kad reikia imtis veiksmų tinklų rekonstrukcijai. Nagrinėjamu atveju yra būtinybė užtikrinti tinkamą paviršinių nuotekų tvarkymą per statybos darbus, susijusius su vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklais. Apeliantė, turėdama mažą dalį žemės, negali remtis vien prielaidomis ar teiginiais, nepateikdama įrodymų, jog jai bus trukdoma naudotis inžineriniais tinklais. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą tinklų tvarkymą visų bendraturčių ir visuomenės interesams.

52. Apeliantė, be kita ko, savo teisių pažeidimus įrodinėja ir ekspertinio tyrimo aktais, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas šių bylos duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantė pažymėjo, jog ekspertiniuose tyrimuose nurodyta, jog ieškovės planuojamas naftos gaudyklės ir lietaus nuotekų talpos įrengimas riboja atsakovės galimybę naudotis savo sklype esančiu turtu ir komunikacijomis, galimai pažeidžiant nuosavybės teises; neatlikti inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai kelia neaiškumų dėl planuojamų statybų poveikio aplinkai ir atsakovo turtui, todėl atsakovas negali tinkamai įvertinti projekto pasekmių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino ekspertinius tyrimus ir nurodė, jog juose nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nurodė, jog projektą vertins statybos leidimą išduodančiuose institucijos.

53. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, daro išvadą, jog apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų kaip ieškovės planuojamas naftos gaudyklės ir lietaus nuotekų debito reguliavimo talpos įrengimas galutiniame nuotekų iš sklypo pašalinimo taške užkirs kelią apeliantei naudotis jos ginčo žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu ir jo priklausiniais (komunikacijomis). Teiginiai apie tyrimų trūkumus nėra pagrįsti, kadangi planuojamos statybos procesas apima privalomą techninių reikalavimų vertinimą statybos leidimą išduodančiose institucijose, kurios turi pakankamus įgaliojimus ir kompetenciją užtikrinti, kad projektas atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ekspertinių tyrimų reikšmę, pažymėjo, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, pagrįstai sprendė, jog apeliantės abejonės ir subjektyvios nuomonės negali būti laikomos pakankamu pagrindu ginčyti Projektą ar jo poveikį aplinkai.

54. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovės argumentus, susijusius su negalėjimų jai ar kitiems asmenims ateityje naudotis lietaus nuotekų tinklais, pripažįsta teisiškai nereikšmingais, jais nepagrindžiama, kad Projekte numatyti statybos darbai iš esmės pažeidžia atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus, veikiau yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio nuomonė. Akcentuotina ir tai, jog atsakovės argumentai, susiję su jos ir kitų bendrasavininkų galimybe naudotis naudojamais bendrais nuotekų tinklais ir pačiu sklypu, ieškovei įgyvendinus ginčo projektą, vertinami deklaratyviais ir tuo pagrindu, jog pačiai atsakovei nuosavybės teise priklauso vos 7 kv. m. Žemės sklypo, likusi Žemės sklypo dalis priklauso ieškovei ir valstybei, atstovaujamai trečiojo asmens, atsakovė nėra įgaliota atstovauti kito bendrasavininko interesams.

55. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, teigiančiais, jog ginčo Projektas neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų, todėl atsakovė objektyviai negali pritarti (sutikti) jo įgyvendinimui.

56. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

57. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, statybą leidžiančiam dokumentui (tarp jų ir leidimui pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį) gauti kartu su prašymu turi būti pateiktas ir atitinkamas statinio projektas (2 punktas), taip pat statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (7 punktas).

58. Kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateiktas ir atitinkamas statinio projektas, taip pat statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas, tai lemia išvadą, kad dėl pagrindinių statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo aspektų statinio bendraturčiai turi susitarti iš anksto. Projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti tiek bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų, tiek yra pagrindas teismui nuspręsti, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

59. Nagrinėjamoje byloje pateiktame atsakovei projekte nurodyti esminiai techniniai duomenys. Nustatyta, jog Projektas yra suderintas su valstybinėmis institucijomis, kurios su projektu sutinka: 2020 m. liepos 9 d. UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. PS20-1904, objekto pavadinimas „Vandentiekis ir nuotekos degalinei“; 2022 m. gegužės 20 d. patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. PS22-1247 Inžinerinių tinklų rekonstravimo projektas (paviršinės lietaus nuotekos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės teikiamą statybos projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti Projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo techninio projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

60. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė apie planuojamus statybos darbus informavo apeliantę dar 2022 m. spalio 12 d., pateikė apeliantei Projektą, tačiau byloje nėra duomenų, jog nuo Projekto pateikimo apeliantei dienos, apeliantė būtų kreipusis į ieškovę su prašymais, paklausimais ar kt. Bendraturtės (atsakovės) nesutikimas su projektu ir apeliacinio skundo teiginiai grindžiami, be kita ko, argumentais, jog Projektas neatitinka įstatymais reglamentuotų reikalavimų. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalis numato, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos. Neatlikus projektavimo darbų, dėl kurių atlikimo ieškovė siekia gauti sutikimą iš atsakovės, ji negali pilnai įgyvendinti savininko teisių. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės prašymu be atsakovės sutikimo atlikti inžinerinių tinklų projekto darbus nėra protingai motyvuotas ir neatskleidžia projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jos teisėtiems interesams.

61. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų darbų planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

62. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar pripažintina ieškovės teisė atlikti statybos darbus be bendraturtės (atsakovės) sutikimo, tačiau pačių statybos darbų atitikimo viešosios teisės normoms nevertina. Šiuos veiksmus atliks kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar ieškovei pagal esamą statinį, gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir nustačiusios neatitikimus, įpareigos juos pašalinti, o to nepadarius ieškovei - neišduos jai statybą leidžiančios dokumento. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra tai, ar bendraturtis (šiuo atveju, atsakovė) pagrįstai atsisako duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus. Kaip minėta, teismo leidimas pripažinti ieškovės teisę atlikti statybos darbus be bendraturtės (atsakovės) sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant statybos darbų atlikimo klausimą. Pabrėžtina, kad teismas nesprendžia ar nagrinėjamu atveju ieškovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes šį klausimą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, pati nesiekdama tapti statytoja ir nesiūlydama jokių pagrįstų alternatyvių variantų, kokiu būdu galėtų būti patenkinti ieškovės ir trečiojo asmens, kaip žemės sklypų savininkų, interesai įrengti žemės sklypuose inžinerinius tinklus, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovei įgyvendinti statytojos teises pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti statybos leidimą inžinerinių įrengimui. Pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrįsta ir teisėta teismo išvada, jog atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, kad nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra, kad gali būti neproporcingai ribojamos atsakovės, kaip Žemės sklypo savininkės, teisės ir, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neįvykdė tam tikrų norminių aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

64. Apeliantės argumentas, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar techninių reglamentų, nėra pagrįstas objektyviais ar konkrečiais pažeidimais, kurie būtų įrodyti ar užfiksuoti atsakingų institucijų. Projektas parengtas pagal galiojančius teisės aktus, o jo vertinimą ir atitiktį užtikrina ne tik ekspertai, bet ir statybos leidimus išduodančios institucijos, kurios turi teisę reikalauti papildomų dokumentų ar korekcijų. Vadinasi, atsakovės teiginiai apie galimus pažeidimus grindžiami subjektyviomis prielaidomis, o ne oficialiais faktais. Atkreiptinas dėmesys, jog statybos leidimo išdavimas yra kompetentingų institucijų atsakomybė, o šios institucijos turi visus būtinus įrankius ir teisines priemones projekto atitikčiai teisės aktams užtikrinti.

65. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ieškovės parengtų projektinių pasiūlymų pateikimas atsakovei (bendraturtei) buvo tinkamas būdas informuoti apie ieškovės ketinimus atlikti statybos darbus pagal parengtą projektą. Projekte pakankamai išsamiai ir aiškiai atskleista darbų apimtis, būdas, inžinerinių tinklų planas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos dokumentus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad informacija apie komunikacijų įrengimo vietą bei prijungimo tvarką yra pakankamai aiški ir suprantama. Pažymėtina, kad apeliantė nuolat teigia, jog Projektu pažeidžiamos jos ir kitų asmenų teisės. Tačiau apeliantė turėtų apsiriboti savo interesų gynyba, nurodydama, kaip konkrečiai Projekto realizavimas pažeidžia būtent jos teises ar kelia grėsmę jos teisėms. Apeliantė negali remtis vien hipotetinėmis prielaidomis arba vertinti, kaip Projektas galėtų paveikti kitų asmenų interesus. Todėl apeliantė turėjo aiškiai išdėstyti, ar ji pritaria projektui, ar ne, ir pagrįsti savo poziciją konkrečiais argumentais, susijusiais su jos pačios teisėmis bei interesais.

66. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo Projekte neatskleidžiama kai kurių esminių aplinkybių ir sprendinių (plovyklos statyba). Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog Ginčo projektas nėra susijęs su plovyklos statyba, o yra skirtas būtent pastato-rezervuaro ir jo priklausinių rekonstravimui bei vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai. Projekte aiškiai nurodyta, kad pagrindinis jo tikslas yra pastato-rezervuaro (valymo įrenginių) 4H1/B ir jo priklausinių (inžinerinių tinklų) rekonstravimas, taip pat vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba (duomenys neskelbtini). Plovyklos statyba nei įtraukta į pavadinimą, nei numatyta kaip pagrindinė veikla šiame projekte. Techniniai dokumentai, įskaitant brėžinius, aprašymus ir techninius sprendinius, detaliai apibrėžia darbus, susijusius tik su rezervuaro ir tinklų rekonstravimu bei statyba. Juose nėra numatytų sprendinių, susijusių su plovyklos įrengimu ar veikla. Dokumentacijoje yra minima plovykla, tai tik kaip galimas būsimasis projektas, kuris nėra šio konkretaus projekto dalis. Šio Projekto tikslai apsiriboja infrastruktūros (rezervuaro, valymo įrenginių ir inžinerinių tinklų) atnaujinimu ir įrengimu, siekiant pagerinti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo galimybes. Plovyklos statyba, nebūdama Projekto dalimi, reikalautų atskiro teisinio proceso, įskaitant naują projektavimo etapą ir leidimų gavimą. Pastato-rezervuaro ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija bei statyba yra tiesiogiai susijusi su valymo įrenginių veiklos optimizavimu ir miesto inžinerinės infrastruktūros gerinimu. Plovyklos statyba, net jei ir ateityje planuojama, neatitinka šių technologinių tikslų ir šio Projekto esmės. Apibendrinant, šis Projektas nėra susijęs su plovyklos statyba, o skirtas infrastruktūros modernizavimui. Jei plovykla ir bus statoma ateityje, tai bus atskiras Projektas su atitinkamais teisės aktų reikalavimais ir procedūromis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį ar kad buvo neatskleista bylos esmė, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 822,16 Eur išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Bylinėjimosi išlaidas pagrįsti pateikė: 2024 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą; SEB banko 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą 1 822,16 Eur sumai. Šioms išlaidoms neviršijant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11. punktas), patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 822,16 Eur) priteisiamos ieškovei iš atsakovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTOIL“ naudai 1 822,16 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.