Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį (patikslintą) atsakovams E. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų negauta.

Atsakovės E. S. atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Byloje gautas atsakovės atstovo teismo posėdžio dieną pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo užimtumo kitoje byloje. Teismo posėdyje įvertinus tai, jog byloje pateiktas ne pirmas tokio pobūdžio prašymas sudarantis pagrindą civilinės bylos vilkinimui, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, įgyvendinant teismo pareigą užkirsti kelią proceso vilkinimui, prašymas netenkintas. Papildomai pažymėtina, jog patikrinus atsakovės atstovo užimtumą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, jog teismo posėdžio data (2023 m. birželio 15 d.) kitoje byloje paskirta vėliau (2023 m. birželio 2 d. parengiamojo posėdžio metu), nei buvo numatyta šioje byloje (data paskirta 2023 m. gegužės 18 d. parengiamajame teismo posėdyje).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes civilinė byla nagrinėta atsakovams (atsakovės atstovui) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei E. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (butas buvo suvaržytas hipoteka). 2023 m. vasario 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodoma, jog už atsakovės turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. susidarė 837,27 Eur skola. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. apskaičiuota 315,91 Eur skola ir 40,98 Eur delspinigiai (viso 356,89 Eur). 2023 m. kovo 9 d. mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodoma, jog už atsakovei priklausančiam turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. susidarė 448,53 Eur skola, apskaičiuoti 9,95 Eur delspinigiai (viso 458,48 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. apskaičiuota 82,82 Eur suma, nurodoma, jog už šilumos energiją apskaičiuota -32,80 Eur, perskaičiuota mokėtina suma -115,62 Eur sumai, priskaičiuota 1,00 Eur delspinigių. Ieškovė byloje pateikė atsakovei E. S. išrašytą 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje atlikus perskaičiavimą laikotarpio pabaigai apskaičiuota bendra mokėtina suma 1 620,84 Eur sumai, iš kurių 55,76 Eur (55,42 Eur +0,34 Eur) delspinigiai.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014 ir kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalį, šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis arba fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis (šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų (straipsnio 1 dalis). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau ir – Aprašas). Aprašo 5 punktas numato, jog sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis (Aprašo 6 punktas).

Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020 ir kt.). Kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).

Šiuo atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovei E. S. nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, jog atsakovei priklausęs turtas nebuvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, nepriklausomai nuo to, kad atskira rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, laikytina, jog tarp ieškovės ir atsakovės šilumos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines tokio pobūdžio sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas Aprašo nustatyta tvarka (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė atsakovės turtui tiekė šilumos energiją, atsakovei priklausantis turtas buvo prijungtas prie šilumos tiekimo tinklų, todėl pripažintina, jog atsakovė (jos įstatyminiai atstovai) įgijo prievolę už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją atsiskaityti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, kt.). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Pagal Aprašo 21 punktą, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, buitinis šilumos vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam buitiniam šilumos vartotojui. Šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Aprašo 22 punktas).

CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Aprašo 27 punktą, už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos (Aprašo 30, 32 punktai).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovės turtui buvo teikiama šilumos energija, tačiau atsakovė (jos įstatyminis atstovas) už suvartoją šilumos energiją nemokėjo. Bylos duomenimis, įsiskolinimas atsakovei apskaičiuotas proporcingai jai priklausančiai turto daliai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsni). Iš bylos medžiagos matyti, jog už laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. patiektą šilumos energiją butui susidarė 837,27 Eur skola, o už laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. už patiektą šilumos energiją susidarė 731,64 Eur skola (315,91 Eur+448,53 Eur-32,80 Eur).

Iš bylos duomenų matyti, jog paslaugų teikimo metu (laikotarpiu nuo skolos sudarymo pradžios iki (duomenys neskelbtini)) atsakovė E. S. buvo nepilnametė. Atsakovės įstatyminiu atstovu buvo atsakovas A. S..

Įstatymas numato, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus (CK 3.186 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Įstatymas įtvirtina nekilnojamojo turto savininkui pareigą apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 dalis 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis). Nors pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalies, nuostatas tėvai neturi nuosavybės teisės į vaikų turtą, o vaikai – į tėvų turtą, tai nepaneigia CK 3.185-3.186 straipsniuose įtvirtintų tėvų, kaip įstatyminių vaiko atstovų, pareigos tinkamai tvarkyti vaiko turtą. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, jog po motinos mirties nepilnametis vaikas (atsakovė) bute adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo, savaime nepaneigia atsakovės kaip turto (atsakovei priklausė 1/3 dalis buto) savininkės pareigų išlaikyti jai priklausantį turtą bei mokėti už patiektą ar paskirstytą šilumos energiją, įvertinus atsakovei priklausiusio turto pobūdį (buto dalis daugiabučiame name). Atsakovei neturint civilinio ir procesinio teisinio veiksnumo, tinkamai prižiūrėti vaiko turtą ir dengti šio turto išlaikymo išlaidas turi įstatyminis vaiko atstovas, šiuo atveju, atsakovas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 2.7 straipsnio nuostatas, už nepilnamečius vaikus iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (straipsnio 1 dalis). Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų (straipsnio 2 dalis). Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės (straipsnio 4 dalis).

Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintys dalinį civilinį veiksnumą, savarankiškai sudaro sandorius, numatytus CK 2.8 straipsnio 2 ir 4 dalyse, CK 2.7 straipsnio 3 dalyje, ir taip disponuoja savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas. Pagal CK 2.8 straipsnio 5 dalį, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles.

Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausė 1/3 dalis buto, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. už parduotą šilumos energiją, atsakovė (jos įstatyminis atstovas) neatsiskaitė, darytina išvada, jog atsakovai prievolę pažeidė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo yra pagrįsti. Įvertinus byloje esančius duomenis, jog įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. susidarė atsakovei E. S. neturint civilinio teisinio ir procesinio veiksnumo, remiantis CK 2.7 straipsnio 4 dalimi, minėtu laikotarpiu susidaręs įsiskolinimas (837,27 Eur) priteistinas iš atsakovo A. S.. Likusi skolos dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. (731,64 Eur), remiantis CK 2.8 straipsnio 5 dalimi, taip pat įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra įgijusi visišką civilinį teisinį ir procesinį teisnumą ir veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), priteistina iš atsakovės E. S..

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Be to, pagal Aprašo 37(1) punktą, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą (nustatyta tvarka ir terminais už suvartotą šilumos energiją nemokėjo), spręstina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti delspinigius – iš atsakovo A. S. 27,72 Eur, o iš atsakovės E. S. 24,21 Eur delspinigius (skaičiuojant po 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau nei 6 mėn. laikotarpį) pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys (patikslintas) tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanos skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį taip patyrė 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį tenkinus, atsižvelgiant į ieškinio sumą bei kiekvienam atsakovui pareikšto reikalavimo dydį, ieškovei proporcingai pareikštų ir tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo A. S. priteistinos 73,65 Eur (53,37 proc.), o iš atsakovės E. S. 64,35 Eur (46,63 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. 837,27 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų 278 ct) skolą, 27,72 Eur (dvidešimt septynių eurų 72 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,65 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ naudai.

Priteisti iš atsakovės E. S. 731,64 Eur (septynių šimtų trisdešimt vieno euro 64 ct) skolą, 24,21 Eur (dvidešimt keturių eurų 21 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (755,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,35 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.