- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-571-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07077-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- E. S., A. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-764-328/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ patikslintą ieškinį atsakovams E. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovams E. S. ir A. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. S. 837,27 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., 27,72 Eur delspinigių, iš viso 864,99 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės E. S. 731,64 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn., 24,21 Eur delspinigių, iš viso 755,85 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo A. S. 73,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės E. S. 64,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad E. S. nuosavybės teise nuo 2008-01-11 iki 2022-10-13 priklausė 1/3 dalis buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.7 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, pagal CK 2.7 straipsnio 4 dalį pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. A. E. S. (duomenys neskelbtini), todėl už šilumos energiją butui iki 2018-08-15 privalėjo mokėti jos įstatyminis atstovas – tėvas A. S.. Pagal CK 2.8 straipsnio 5 dalį nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles, todėl atsakovė E. S. (duomenys neskelbtini) privalo mokėti už šilumos energiją butui.
4. Ieškovė nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką savininkas, o ne valdytojas, privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją. Su atsakove E. S. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (Aprašo 6 punktas).
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė E. S. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją. Atsakovės butui už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo parduota šilumos už 837,27 Eur, už šią skolą CK 2.7 straipsnio pagrindu atsako atsakovas A. S.. A. E. S. skola už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. yra 731,64 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą, buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.
6. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovams paskaičiuota 51,93 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius, atsakovui A. S. priskaičiuota 27,72 Eur (53,37 proc.), atsakovei E. S. – 24,21 Eur (46,63 proc.) delspinigių.
7. A. E. S. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių jokia energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovės nurodytu laiku atsakovė E. S. buvo nepilnametė ir niekada nevaldė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies. Nepilnametei formaliai dar priklausančiu turtu realiai disponavo hipotekos kreditorius AB SEB bankas. Atsakovės tėvas, kai išsituokė su atsakovės mama, nepilnametės dukters išlaikymui skyrė vienkartinę 100000,00 Lt išmoką, kuri buvo panaudota nuperkant atsakovei 1/3 buto. Likusią buto dalį įgijo atsakovės mama, gavusi paskolą iš AB SEB bankas. Atsakovės mama (duomenys neskelbtini) mirė, jos įsipareigojimai bankui viršijo buto vertę. Nepavykus deryboms su banku ir vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, palikimas nebuvo priimtas. Po mamos mirties nepilnametė bute nebegyveno ir jokiomis komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo. Jei hipotekos kreditorius buto pardavimą iš varžytinių inicijavo 2022 metais ir butas buvo parduotas tik 2022 m. spalio mėnesį, tai sąžininga ir teisinga būtų, jei hipotekos kreditorius ir prisiimtų nekilnojamojo turto išlaikymo kaštus.
9. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimų patenkinimas, nesant tam tinkamo pagrindo, reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita ir neatitiktų įstatyme įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
10. A. A. S. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį prašė jį atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad jis, nepriimdamas palikimo, veikė išimtinai savo nepilnametės dukters interesais, jokių sandorių su ieškove nesudarė ir neturi jokių piniginių prievolių ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo A. S. 837,27 Eur skolą, 27,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB ,,Klaipėdos energija“ naudai; priteisti iš atsakovės E. S. 731,64 Eur skolą, 24,21 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (755,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,35 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB ,,Klaipėdos energija“ naudai.
13. Teismas nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kad atskira rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, vertintina, jog tarp ieškovės ir atsakovės šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines tokio pobūdžio sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės turtui tiekė šilumos energiją, atsakovei priklausantis turtas buvo prijungtas prie šilumos tiekimo tinklų, todėl pripažintina, jog atsakovė (jos įstatyminiai atstovai) įgijo prievolę už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją atsiskaityti.
15. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad po motinos mirties nepilnametis vaikas (atsakovė) bute negyveno, komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo, savaime nepaneigia atsakovės, kaip turto savininkės, pareigų išlaikyti jai priklausantį turtą bei mokėti už patiektą ar paskirstytą šilumos energiją, įvertinus atsakovei priklausiusio turto pobūdį.
16. Teismas nurodė, kad atsakovei neturint civilinio ir procesinio teisinio veiksnumo, tinkamai prižiūrėti vaiko turtą ir dengti šio turto išlaikymo išlaidas turi įstatyminis vaiko atstovas, šiuo atveju, atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
17. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) E. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad abu atsakovai turi pinigines prievoles ieškovei.
17.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes jei toks sprendimas įsiteisėtų, ieškovė galėtų reikalauti skolos iš kito bendraturčio, remdamasi jau įsiteisėjusio teismo sprendimo išaiškinimais.
17.4. Ieškovės reikalavimų patenkinimas, nesant tam tinkamo pagrindo, reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovų sąskaita, neatitinka įstatyme įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
18. A. A. S. pateikė teismui prisidėjimą prie atsakovės E. S. apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog jo pozicija dėl ieškovės ieškinio reikalavimų yra analogiška atsakovės pozicijai, prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
19. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Su atsakove (tuo metu su jos įstatyminiais atstovais) rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ji nuosavybės teisę į butą įgijo 2008-01-11, nuo 2008-01-11 jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, vadinasi, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove 2008-01-11 buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Atsakovė nuo nuosavybės teisių į buto dalį įgijimo tapo šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl privalo mokėti už šilumos energiją už visą laikotarpį.
19.2. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo (duomenys neskelbtini) ieškinį padavė jos įstatyminiam atstovui, ir (duomenys neskelbtini) ieškinį padavė jai asmeniškai.
19.3. Aplinkybė, kad atsakovė nevaldė buto dalies ir bute negyveno, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes ieškinys buvo pareikštas atsakovei kaip savininkei, o ne kaip valdytojai.
19.4. Ieškovė nedalyvavo atsakovės ir hipotekos kreditoriaus teisniuose santykiuose, todėl, jei hipotekos kreditorius vilkino išieškojimą, šie santykiai turėtų būti sprendžiami izoliuotai. Kitas buvęs bendraturtis už 2/3 dalių buto šilumą yra atsiskaitęs, šioje byloje ginčas vyko tik dėl atsakovės buto daliai patiektą šilumos energiją, todėl sprendimas įtakos kitam bendraturčiui negali turėti. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylą trečiųjų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei E. S. nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (butas buvo suvaržytas hipoteka).
22. Iš 2023 m. vasario 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymų nustatyta, jog už atsakovės turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. susidarė 837,27 Eur skola. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. apskaičiuota 315,91 Eur skola ir 40,98 Eur delspinigiai (iš viso 356,89 Eur). Iš 2023 m. kovo 9 d. mokesčių paskaičiavimo pažymų nustatyta, jog už atsakovei priklausančiam turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. susidarė 448,53 Eur skola, apskaičiuoti 9,95 Eur delspinigiai (iš viso 458,48 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. apskaičiuota 82,82 Eur suma, nurodyta, jog už šilumos energiją apskaičiuota 32,80 Eur, perskaičiuota mokėtina suma 115,62 Eur sumai, priskaičiuota 1,00 Eur delspinigių. Į bylą pateikta atsakovei išrašyta 2023 m. vasario 28 d. sąskaita SFEN12980904, kurioje, atlikus perskaičiavimą, laikotarpio pabaigai apskaičiuota bendra mokėtina suma 1620,84 Eur, iš kurių 55,76 Eur (55,42 Eur + 0,34 Eur) delspinigiai.
Dėl atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų
23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kiekviename sprendime yra privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad abu atsakovai turi pinigines prievoles ieškovei.
24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei E. S. nuo 2008-01-11 iki 2022-10-13 nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. patiektą šilumos energiją butui (atsakovės daliai) susidarė 837,27 Eur skola, o už laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. už patiektą šilumos energiją susidarė 731,64 Eur skola. Ieškovės paslaugų teikimo metu (laikotarpiu nuo skolos sudarymo pradžios iki (duomenys neskelbtini) atsakovė E. S. buvo nepilnametė. Atsakovės įstatyminiu atstovu buvo atsakovas A. S.. Ieškovės vertinimu, 837,27 Eur skola (už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn.) priteisina iš atsakovo A. S., o 731,64 Eur skola (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn.) priteistina iš atsakovės E. S., kadangi (duomenys neskelbtini).
25. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (šio kodekso 6.161 straipsnis) (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nei ji, nei atsakovas A. S. jokių sutartinių prievolių ieškovei neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021).
27. Byloje nustatyta, kad atsakovei 1/3 dalis buto nuosavybės teise priklausė nuo 2008-01-11 iki 2022-10-13. Duomenų, kad atsakovei priklausęs turtas nebuvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, byloje nėra, priešingai – ieškovė atsakovės turtui tiekė šilumos energiją, atsakovei priklausantis turtas buvo prijungtas prie šilumos tiekimo tinklų, tačiau už laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. patiektą šilumos energiją nebuvo atsiskaityta. Susidaręs įsiskolinimas buvo apskaičiuotas proporcingai atsakovei priklausančiai turto daliai.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovę ir atsakovę (dalies turto savininkę) siejo šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (prievoliniai teisiniai santykiai), kurios pagrindu ieškovė atsakovės turtui tiekė šilumos energiją, todėl atsakovė įgijo prievolę už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją atsiskaityti.
29. Kaip jau minėta, ieškovės paslaugų teikimo metu (laikotarpiu nuo skolos sudarymo pradžios iki (duomenys neskelbtini) atsakovė E. S. buvo nepilnametė. Atsakovės įstatyminiu atstovu buvo atsakovas A. S..
30. CK 2.7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles (CK 2.8 straipsnio 5 dalis).
31. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei E. S. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybei bei minėtas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. susidarė atsakovei neturint civilinio teisinio ir procesinio veiksnumo, todėl remiantis CK 2.7 straipsnio 4 dalimi, šiuo laikotarpiu susidaręs įsiskolinimas (837,27 Eur) priteistinas iš atsakovo A. S.; likusi skolos dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. (731,64 Eur), remiantis CK 2.8 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra įgijusi visišką civilinį teisinį ir procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), priteistina iš atsakovės E. S..
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė (jos įstatyminis atstovas) įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją, atsakovė (jos įstatyminis atstovas) šią prievolę pažeidė, už parduotą šilumos energiją neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai pagrįstas.
33. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes jei toks sprendimas įsiteisėtų, ieškovė galėtų reikalauti skolos iš kito bendraturčio, remdamasi jau įsiteisėjusio teismo sprendimo išaiškinimais.
34. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai jiems suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra ginčą inicijavę subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (jie turi visas ieškovo teises ir pareigas) (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (šie asmenys turi visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku) (CPK 47 straipsnis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.
35. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
36. Byloje nustatyta, kad butas, kurio 1/3 dalis nuosavybės teise priklausė atsakovei, buvo suvaržytas hipoteka. Hipotekos kreditorius – AB SEB bankas. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį ieškovė, hipoteka suteikia tik pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Hipotekos objektas kreditoriui nėra perduodamas. Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 5 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovę ir atsakovę (dalies turto savininkę) siejo šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (prievoliniai teisiniai santykiai), kurios pagrindu ieškovė atsakovės turtui tiekė šilumos energiją, todėl atsakovė įgijo prievolę už suvartotą ir (ar) paskirstytą šilumos energiją atsiskaityti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl hipotekos kreditorės teisių ir pareigų nesprendė ir, neįtraukdamas į nagrinėjamą bylą hipotekos kreditorės, proceso teisės normų nepažeidė. Kitas buvęs bendraturtis – Lietuvos Respublika, kaip nurodė ieškovė, už 2/3 dalių buto šilumą yra atsiskaitęs, todėl šioje byloje ginčas vyko tik dėl atsakovės 1/3 buto daliai patiektą šilumos energiją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, byloje nenustatyta, kad nagrinėjamos bylos baigtis gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti minėtų asmenų teises ir pareigas.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
39. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovei E. S. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
40. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, iš jos valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis (CPK 84 ir 96 straipsniai), kurios dydis – 28,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.