Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-08-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1298-618/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-28
Bylos Nr.
e2S-1298-618/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17983-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1298-618/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17983-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.2.10.8(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., antstolis V. Z., antstolė R. S., antstolė S. V., antstolė A. A., antstolis R. B., antstolis R. S., antstolis M. P., D. G., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, R. B., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. B., L. Č., R. A., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Rentkara“, uždaroji akcinė bendrovė Ignitis.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškelta A. B. bankroto byla. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimis patvirtinti A. B. kreditorių finansiniai reikalavimai. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 22 d. nutartimi paskirtas bankrutuojančio A. B. bankroto administratorius R. P.. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 266 073,13 Eur sumą; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi – 269 887,96 Eur sumą, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi – 160 392,99 Eur sumą ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi – 149 150,23 Eur suma. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio A. B. patikslintas kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatytas jo įgyvendinimo terminas iki 3 metų (36 mėn.), skaičiuojat nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, taip pat patvirtintas atsiskaitymo su kreditoriais grafikas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi nutraukė fizinio asmens A. B. bankroto bylą. Pagrindiniai teismo nutarties argumentai:

2.1. Bankrutuojantis asmuo nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų, tinkamai neįgyvendino plane numatytų priemonių ir mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Laiku neteikia ataskaitos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Pareiškėjas tinkamai vykdo įsipareigojimus, tinkamai vykdo mokymo atkūrimo planą. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vykdant mokumo atkūrimo planą pareiškėjo elgesys buvo neaktyvus. Mokumo planas įvykdytas visa apimtimi.

3.2. Dėl naujo kreditoriaus byla dar nagrinėjama, naujo kreditoriaus atsiradimo faktas nepatvirtintas, jo nėra.

4. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta apelianto bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas A. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-392-775-2025; 2024 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymą pagal mokumo atkūrimo planą.

8. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

9. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, pateiktų įrodymų turinį bei jo pobūdį, taip pat tai, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jo pareikšti savo poziciją, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Skundžiama nutartimi nutraukta A. B. fizinio asmens bankrotas. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas yra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas apelianto fizinio asmens bankroto bylą nurodė du argumentus, jog: (i) bankrutuojantis asmuo nevykdo mokumo atkūrimo plano; (ii) neteikiamos ataskaitos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, jog mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, nutraukti fizinio asmens bankroto bylos nebuvo pagrindo.

12. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

14. Mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas fizinio asmens bankroto procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

15. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

16. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Viena iš sąlygų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui – jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimis patvirtinti A. B. kreditorių finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio A. B. patikslintas finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavo, jog yra pagrindas šią bylą nutraukti remiantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Minėta nuostata įtvirtina, kad teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, pirmosios instancijos teismas vertino, jog A. B. nevykdė nustatytų įsipareigojimų – netinkamai įgyvendino mokumo atkūrimo plano sąlygas, neteikė ataskaitų, kurios yra esminė ir privaloma viso proceso metu. Svarbu pažymėti, jog šioje byloje nė vienas iš dalyvaujančių asmenų – nei kreditoriai, nei administratorius – neprašė nutraukti bankroto bylos, tačiau teismas klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo sprendė savo iniciatyva.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga yra užtikrinti, kad bankroto procesas vyktų teisėtai ir efektyviai, o bankrutuojančio asmens elgesys atitiktų sąžiningumo, bendradarbiavimo bei kreditorių interesų paisymo principus. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo ne tik netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, bet ir nesilaikė atskaitomybės pareigos, pirmosios instancijos teismas turėtų pagrindą spręsti, ar toks elgesys prieštarauja FABĮ įtvirtintam tikslui – sudaryti sąlygas sąžiningam skolininkui atkurti mokumą ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams kiek tai įmanoma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė A. B. fizinio asmens bankroto bylą, pabrėždamas, kad bankrutuojantis asmuo nevykdė esminių įstatyme nustatytų pareigų. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei aplinkybes, turinčias esminę reikšmę fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui.

20. Konstatuodamas, kad fizinis asmuo ne kartą buvo raginamas vykdyti įsipareigojimus pagal patvirtintą planą, savo motyvams pagrįsti pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria bankrutuojantis asmuo buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus pagal planą. Tačiau ši nutartis, būdama beveik dvejų metų senumo ir atspindėdama ankstesnę situaciją, negali būti laikoma aktualiu įrodymu, leidžiančiu padaryti išvadą apie bankrutuojančio asmens elgesį ar jo įsipareigojimų vykdymą nagrinėjamu metu. Teismo vertinimu, procesinio sprendimo pagrįstumas turi būti siejamas su bylos nagrinėjimo metu egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir naujausiais duomenimis apie bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad bankrutuojančiam asmeniui ar bankroto administratoriui būtų pranešta apie teismo posėdžio datą, kurio metu būtų sprendžiama dėl bankroto bylos nutraukimo ir suteikta galimybė paaiškinti savalaikio ataskaitų neteikimo priežasčių ar, kaip pirmosios instancijos teismas vertino, mokumo atkūrimo plano nevykdymo. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą nebuvo vertinamos priežastys ir aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, jog nevykdomas mokumo atkūrimo planas.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bankrutuojantis asmuo neva nevykdo įstatyme jam nustatytų pareigų / mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau nepateikė jokio bylos faktinių aplinkybių įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokios konkrečios pareigos ar įsipareigojimai yra nustatyti mokumo atkūrimo plane, neįvardijo, kokių konkrečiai plano nuostatų asmuo nesilaikė, ar pavyzdžiui, ar buvo nevykdomas kreditorių mokėjimų grafikas, ar kitos mokumo atkūrimo plano priemonės. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokiais faktais grindžiama jo išvada apie mokumo atkūrimo plano nevykdymą, todėl tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija yra deklaratyvi ir nesusieta su byloje esančiais duomenimis.

22. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas).

23. Akcentuotina, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, atsižvelgiant į juo sukeliamas teisines pasekmes (atsisakoma iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus, ir kt.), yra kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas būtų nesuderinamas su FABĮ tikslais.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstant prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas labai formaliai išsprendė klausimą, nurodydamas, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo mokumo atkūrimo plano, jog byloje nėra teikiamos ataskaitos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokios savo pozicijos nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino priežasčių, dėl ko (ne)įgyvendintas mokumo planas, bankroto proceso stadijos, bankrutuojančio asmens elgesio, nepareikalavo bankrutuojančio asmens paaiškinimų spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, (ne)įvykdytų įsipareigojimų apimties. Bankroto bylos nutraukimas fiziniam asmeniui yra kraštutinė priemonė, todėl vien tik paviršutiniškas pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimas, neatsižvelgiant į tikruosius ir aktualius bylos faktinius aspektus, nesuderinamas su FABĮ tikslais.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pamini tai, jog byloje gauti duomenys apie tai, jog bankrutuojantis asmuo ne visus kreditorius informavo apie bankroto bylos iškėlimą, yra atsiradęs naujas kreditorius, tačiau dėl šios aplinkybės plačiau nutartyje nebepasisako ir nevertina, ar tai nėra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Bylos duomenys patvirtina, jog 2024 m. lapkričio 8 d. į bylą gautas I. B. prašymas, kuriuo informuojama, jog Kauno apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių bankrutuojančio asmens atžvilgiu, bankrutuojantis asmuo neinformavo sprendime už akių minimo asmens (ieškovo) apie bankroto bylos iškėlimą. Grąžinus klausimą dėl fizinio bankroto bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat turi būti pasisakyta.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmojoje instancijoje neatskleista bylos esmė. Apeliacinėje instancijoje atliekant aptartus vertinimus, byla būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, kas neatitiktų apeliacinės instancijos teismo paskirties. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nagrinėti iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė