Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-380-407/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-02
Bylos Nr.: 2A-380-407/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00088-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Vilniaus degtinė“
Atsakovas: akcinei bendrovei ,,Stumbras“
Trečiasis asmuo: Valstybinis patentų biuras

Civilinė byla Nr. 2A-380-407/2015Proceso Nr. 2-55-3-00088-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4734-302/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Stumbras“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimo Nr. 2Ap-1564 panaikinimo ir prekių ženklo įregistravimo (trečiasis asmuo – Valstybinis patentų biuras) ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vėlesnės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl klaidinamo panašumo į prekių ženklų šeimą sudarančius ankstesnius prekių ženklus ir galimybės suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Valstybinis patentų biuras (toliau - VPB), išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB ,,Stumbras“ (toliau – ir atsakovas) protestą Nr. 2564 dėl ieškovui AB „Vilniaus degtinė" priklausančios prekių ženklo „SALDŽIOS DEVYNERIOS" registracijos Nr. 61995 (paraiška Nr. 2009 1807 VPB paduota 2009-11-12; ženklas registruotas 33 klasės prekėms „spiritiniai gėrimai; trauktinės (karčiosios); balzamai") pripažinimo negaliojančia, 2013-11-29 sprendimu Nr. 2Ap-1564 (toliau – VPB sprendimas), protestą patenkino ir pripažino negaliojančia prekių ženklo ,,SALDŽIOS DEVYNERIOS“ registraciją Nr. 61995 Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (I b. t., 11 – 19 l.).

VPB nurodė, kad suinteresuotas asmuo protestą grindė šių prekių ženklų registracijomis:

„ŽALIOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 54519, paraiška VPB paduota 2006-04-27; „KARŠTOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 55710, paraiška VPB paduota 2007-09-14; „AUKSINĖS DEVYNERIOS" registracija Nr. 56248, paraiška VPB paduota 2007-02-02; „LEDINĖS DEVYNERIOS" registracija Nr. 55706, paraiška VPB paduota 2006-10-30;„MĖLYNOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 55707, paraiška VPB paduota 2006-10-30;„RAUDONOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 55708, paraiška VPB paduota 2006-10-30;„JUODOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 55709, paraiška VPB paduota 2006-10-30;„Ledinės Devynerios 999" registracija Nr. 58360, paraiška VPB paduota 2008-02-01;„STUMBRAS Žalios Devynerios 999" registracija Nr. 54405, paraiška VPB paduota 2006-04-27; „ŽALIOS DEVYNERIOS" registracija Nr. 005041091, paraiška Vidaus rinkos derinimo tarnybai (toliau - VRDT) paduota 2006-04-26; „STUMBRAS 1906 Žalios Devynerios 999" registracija Nr. 005041124, paraiška VRDT paduota 2006-04-26;

VPB teigimu, suinteresuoto asmens prekių ženklai (reg. Nr. 54519, 005041091, 55710, 56248, 55706, 55707, 55708, 55709) yra žodiniai, sudaryti iš dviejų žodžių junginio: būdvardžio (žalios, karštos, auksinės, ledinės, mėlynos, raudonos, juodos), apibūdinančio tam tikras gaminio savybes, bei žodžio „devynerios"; kiti suinteresuoto asmens ženklai (reg. Nr. 58360, 54405, 005041121) yra žodiniai-vaizdiniai ženklai, kuriuose pagrindiniu ir dominuojančiu elementu laikytini žodiniai junginiai: ,,Ledinės devynerios“, ,,Žalios devynerios“. Tuo tarpu užprotestuotas prekių ženklas „SALDŽIOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 61995) yra žodinis, sudarytas iš dviejų žodžių junginio, išpildyto didžiosiomis raidėmis standartiniu šriftu; ženklo bendrą suvokimo įspūdį formuoja būtent žodžių junginys.

VPB teigimu, vertinant lyginamųjų prekių ženklų sukuriamą bendrą suvokimo įspūdį akivaizdu, kad jį formuoja pagrindiniai ženklų elementai, kurie nagrinėjamu atveju pasižymi identiška struktūra: atitinkamo būdvardžio ir žodinio elemento „devynerios" junginys: suinteresuoto asmens ženkluose panaudoti būdvardžiai, perteikiantys tam tikras gaminio savybes (žalios, raudonos, auksinės, juodos, karštos, ledinės, mėlynos), protestuojamas ženklas pasižymi analogiška sandara - būdvardis „saldžios" ir žodis „devynerios", kuriame pirmasis žodis „Saldžios" taip pat apibūdina tam tikras gaminio savybes.

VPB pažymėjo, kad lyginamuosiuose prekių ženkluose dominuoja tas pats žodinis elementas „devynerios" bei jį apibūdinantis būdvardis, taigi ženklus sudarančioms sudedamosioms dalims yra būdingos tos pačios savybės bei ta pati ženklų struktūra. VPB teigimu, visuma analogiškų elementų visuomenės atmintyje sukuria panašų prekių ženklų įspūdį, dėl ko visuomenė gali manyti, kad vėlesni ženklai priklauso tam pačiam ar susijusiam gamintojui. Pasak VPB, šios išvados pagrįstumą patvirtina ir suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas (Lietuvos gyventojų apklausa, 2013 metų rugpjūtis): 51 procentas respondentų nurodė, kad produktą, žymimą žymeniu „Devynerios" gamina suinteresuotas asmuo, analogišką atsakymą nurodė 58 procentai alkoholinių gėrimų vartotojų; kitas suinteresuoto asmens įrodymas (Lietuvos gyventojų apklausa, 2013 metų gegužė) pagrindžia tai, kad daugiau nei pusė respondentų mano, jog produktą, žymimą būdvardžio ir žymens ,,999“ kompozicija „Žalios devynerios 999", „Raudonos devynerios 999" gamina suinteresuotas asmuo; trečdalis apklaustųjų suinteresuotam asmeniui priskiria ir žymeniu „Saldžios devynerios 999" žymimą produktą.

Pasak VPB, net jei ženklus sudarantys elementai būtų vertinami kaip turintys mažesnį skiriamąjį požymį (pirmasis žodinis elementas apibūdina gaminio savybes; antrasis yra termino „trejos devynerios" sudėtinė dalis), vis tik būtent šie žodiniai elementai yra dominuojantys ženkluose, įtakojantys jų bendrą suvokimo įspūdį, todėl turi lemiamą reikšmę ženklų panašumo vertinime.

VPB pažymėjo, kad vartotojas vertina ženklą kaip visumą, o ne jos atskiras dalis, vartotojo atmintyje išlieka tam tikri prekių ženklų vaizdai, todėl šiuo atveju ypač svarbu tai, kad protestuojamas prekių ženklas pasižymi sudarymo struktūra, identiška suinteresuoto asmens prekių ženklams, t. y. yra sudarytas iš atitinkamo būdvardžio bei tapataus žodinio elemento „devynerios".

VPB teigimu, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užprotestuotas prekių ženklas „SALDŽIOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 61995) yra klaidinančiai panašus į ankstesnius suinteresuoto asmens prekių ženklus „ŽALIOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 54519, 005041091), „KARŠTOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 55710), „AUKSINĖS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 56248), „LEDINĖS DEVYNERIOS'' (reg. Nr. 55706), „MĖLYNOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 55707), „RAUDONOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 55708), „JUODOS DEVYNERIOS" (reg. Nr. 55709), „Ledinės devynerios 999" (reg. Nr. 58360), „STUMBRAS ŽALIOS DEVYNERIOS 999" (reg. Nr. 54405), „STUMBRAS 1906 Žalios Devynerios 999" (reg. Nr. 005041124).

VPB taip pat nurodė, kad lyginamieji ženklai yra registruoti tapačioms 33 klasės prekėms (visi atsakovo prekių ženklai registruoti 33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai (išskyrus alų)", išskyrus prekių ženklą „Ledinės Devynerios 999" (reg. Nr. 58360), registruotą 33 klases prekėms „spiritiniai gėrimai, būtent alkoholiniai kokteiliai") bei pažymėjo, kad protestuojamo ženklo savininkas šios aplinkybės neginčijo.

Pasak VPB, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad egzistuoja ir visuomenės suklaidinimo galimybė, kurią reikšmingai įtakoja tai, kad suinteresuoto asmens ženklai sudaro prekių ženklų šeimą. VPB teigimu, suinteresuoto asmens ženklus vienija tas pats žodinis elementas „DEVYNERIOS", kuris ženkluose užima tą pačią poziciją, t.y. antrasis žodinis elementas, pateikiamas kartu su atitinkamu būdvardžiu. Be to, minėtų suinteresuoto asmens įrodymų duomenimis (Lietuvos gyventojų apklausa, 2013 metų rugpjūtis), didesnė dalis vartotojų produktą su žymeniu „devynerios" identifikuoja kaip suinteresuoto asmens gaminį; taigi vėlesnis ženklas „SALDŽIOS DEVYNERIOS" gali vartotojo sąmonėje suformuoti tam tikrą ryšį tarp šių žodinių elementų ir prekes, pažymėtas minėtais žymenimis, vartotojas gali asociatyviai priskirti suinteresuoto asmens prekių ženklų šeimai.

VPB konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl protestas šiuo pagrindu tenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Vilniaus degtinė“, nesutikdamas su nurodytu VPB sprendimu, 2014-05-29 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti trečiojo asmens VPB sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti atsakovo AB „Stumbras“ protestą ir įregistruoti AB „Vilniaus degtinė“ prekės ženklą „SALDŽIOS DEVYNERIOS“ (žodinis; registracijos Nr. 61995) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1 – 7 l.).

Ieškovas nurodė 2009-11-12 padavęs paraišką registruoti žodinį prekių ženklą „Saldžios devynerios“. Valstybinis patentų biuras 2010-04-19 įregistravo šį prekės ženklą, tačiau AB „Stumbras“ padavė protestą dėl šio prekės ženklo registracijos. Šį protestą atsakovas grindė trimis pagrindais: 1) klaidinamu prekių ženklų panašumu; 2) tariamais AB „Vilniaus degtinė“ nesąžiningais ketinimais; 3) prekės ženklo tariamu prieštaravimu moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams. Valstybinio patentų biuro apeliacinis skyrius 2013-11 -29 priėmė sprendimą Nr. 2Ap-1564 (toliau -Sprendimas), kuriuo iš dalies patenkino Atsakovo protestą ir panaikino AB „Vilniaus degtinė“ prekės ženklo „Saldžios devynerios“ reg. Nr. 61995 registraciją dėl tariamo klaidinamo panašumo į Atsakovo prekių ženklus. Su tokiu Sprendimu ieškovas nesutinka ir mano, jog jis nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. AB „Vilniaus degtinė“ vertinimu jų prekės ženklas „Saldžios devynerios“ reg. Nr. 61995 atitinka visus prekių ženklams keliamus reikalavimus, nėra klaidinamai panašus į jokius konkrečius ar abstrakčius Atsakovo prekių ženklus, todėl turi būti užregistruotas kaip prekių ženklas Valstybiniame patentų biure. Ieškovo manymu, VPB paviršutiniškai rėmėsi Vidaus rinkos derinimo tarnybos praktika, apibrėžiančia prekių ženklų šeimos sąvoką, visiškai nesiaiškindamas kokie konkretūs gaminiai patenka į „prekių ženklų šeimą“, kiek gamintojų gamina tokius gėrimus, nevertino to, jog į atitinkamą „šeimą“ patenka ir AB „Vilniaus degtinė“ gaminiai, VPB neįvardino konkrečių prekių ženklų sudarančių tokią šeimą, neteisingai interpretavo prekių ženklų šeimos požymius, todėl suteikė apsaugą tokiai „šeimai“ kuri realiai neegzistuoja. Pažymi, jog VPB neatsižvelgė į tai, jog žodis „devynerios“ yra naudojamas visoje eilėje skirtingų subjektų prekių ženklų, todėl šis žodis negali atlikti pagrindinės prekių ženklų funkcijos - padėti atskirti vienų gamintojų prekes nuo kitų.

Ieškovo teigimu, vartotojai žodinį žymenį „devynerios“ vertina ne kaip prekės ženklą, tačiau kaip alkoholinio gėrimo savybes nurodantį žymenį; atsižvelgiant į tai, kad vartotojai žymens „devynerios“ nevertina kaip prekės ženklo, toks žymuo negali atlikti skiriamosios funkcijos ir klaidinti vartotojų dėl prekių kilmės. Atkreipia dėmesį į tai, jog Atsakovas viešai nurodo, jog „šeimai“ priklauso šie Atsakovo gaminiai: Trejos devynerios; Imbierinės devynerios; Žalios devynerios; Raudonos devynerios. Tokia Atsakovo pozicija, kuri yra pateikiama viešai, akivaizdžiai paneigia esminę VPB Sprendime padarytą išvadą, jog Atsakovo prekių ženklų šeimą sudaro prekių ženklai sudaryti iš būdvardžio ir žodžio „devynerios“. Nurodo, jog žodis „devynerios“ yra naudojamas daugelio ūkio subjektų prekių ženkluose, etiketėse ir prekių žymėjime. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis žodis neatlieka, ir negali atlikti pagrindinės prekių ženklų funkcijos — padėti atskirti vienų gamintojų prekes, nuo kitų gamintojų prekių. Be to, jog vien ta aplinkybė, kad Atsakovas užima didesnę rinkos dalį, nesudaro pagrindo teigti, jog žodį „devynerios“ vartotojai sieja su Atsakovu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Stumbras“, pateikęs atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog priešingai nei teigia Ieškovas, VPB priimtame Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė konkrečius Atsakovo ženklus, su kuriais lyginat ginčo žymenį yra konstatuotas klaidinamas prekių ženklų panašumas, todėl Ieškovo teiginys, jog iš Sprendimo nėra aišku, kokius konkrečius prekių ženklus vartotojai gali supainioti yra visiškai nepagristas. Atsakovo manymu įvertinus jo registruotus ir Ieškovo naudojamą ženklą sudarančius elementus yra aišku, jog ženklai yra panašūs, pagal vaizdinį, fonetinį ir semantinį kriterijus, dėl ko bendras pirminis šių ženklų įspūdis taip pat ir klaidinamai panašus. Be to, lyginamos prekės yra vienarūšės, todėl paskirtis bei jų realizavimo sąlygos yra tapačios, o visa tai gali suklaidinti vartotojus. Atsakovo manymu, jam vykdant intensyvią „Devynerių“ šeimai priklausančių prekių reklamą, žymens „Saldžios devynerios“ naudojimas tapačioms prekėms žymėti ne tik kad klaidina vartotoją, ką yra konstatavęs ir VPB, bet ir leidžia Ieškovui nepagrįstai naudotis Atsakovo sukurta „Devynerių“ prekių ženklų šeimos reputacija bei gauti iš to naudą. Be to, dėl tokio žymens „Saldžios devynerios“ naudojimo netgi asmenys, kurie užsiima prekių ir jų kainų pokyčių sekimu per klaidą priskiria žymeniu „Saldžios devynerios „ pažymėtus alkoholinius gėrimus Atsakovo gaminamai produkcijai. Priešingai nei teigia Ieškovas, žymuo „devynerios“ nėra tapęs bendriniu, o visi Ieškovo nurodyti tretieji asmenys naudoja ne žymenį „devynerios“, o geografinę nuorodą „Trejos devynerios“ kaip vieną iš jų prekių ženklus sudarančių elementų. Atsakovas taip pat nurodo, jog nusistovėjusioje verslo praktikoje žymuo „devynerios“ nėra plačiai naudojamas tarp kitų ūkio subjektų, taip pat šis žymuo nenusako konkrečių prekių skoninių savybių, o tik nurodo jų kilmę. Todėl Ieškovas teigdamas, jog „žodis devynerios“ yra bendrinis- jis žymi, prekių rūšį ir su alkoholiniais gėrimais susijusias savybes, o ne konkrečius alkoholinius gėrimus“, yra neteisus ir taip klaidina teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė ieškovo AB ,,Vilniaus degtinė“ ieškinį; priteisė iš ieškovo AB „Vilniaus degtinė“ atsakovui AB „Stumbras“ 2 314,13 Lt (670,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 24,60 Lt (7,12 Eur) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad ieškovo prekių ženklas ,,SALDŽIOS DEVYNERIOS“ yra vėlesnis už atsakovo prekių ženklus; žodinis elementas „devynerios“ ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose yra identiškas, visi atsakovo ženklai formuojami naudojant identišką struktūrą, kurią sudaro žodinis elementas „devynerios“ ir atitinkamas būdvardis (žalios, karštos, auksinės ir t.t.), nusakantis alkoholinio gėrimo spalvą, kitas savybes; tokiu pačiu būtu sudarytas ir ieškovo žymuo, todėl darytina išvada, jog identiškas žodinis elementas „devynerios“ ir tapati žodinio ženklo formavimo struktūra daro lyginamuosius prekių ženklus vizualiai ir fonetiškai panašiais.

Teismas pažymėjo, kad lyginamuosiuose ženkluose dominuoja tas pats žodinis elementas „devynerios“, lyginamieji prekių ženklai vartotojų gali būti suvokiami tapačiai, taigi lyginamieji ženklai yra panašūs ir semantiniu požiūriu. Teismas sprendė, kad dėl nurodyto bendras pirminis lyginamųjų prekių ženklų įspūdis yra klaidinamai panašus; be to, ieškovas ginčo žymenį naudoja tai pačiai prekių klasei (33 klasė ,,svaigieji gėrimai - balzamai/trauktinės“) žymėti, ši aplinkybė tiesiogiai daro įtaką ženklų panašumo laipsniui.

Pasak teismo, kadangi atsakovo ir ieškovo prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs, visuomenė gali būti klaidinama dėl ieškovo prekės ženklo kilmės šaltinio, priskiriant ieškovo prekių ženklą „SALDŽIOS DEVYNERIOS“ atsakovui; suklaidinimo galimybę įrodo į bylą pateiktas 2013 m. gegužės mėnesį ieškovo iniciatyva atliktas bendras rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ tyrimas, kurio duomenimis 29 proc. visų apklaustųjų ir 36 proc. alkoholinius gėrimus perkančių bei juos vartojančių apklaustųjų nurodė, kad žymenį ,,SALDŽIOS DEVYNERIOS 999“ priskirtų atsakovo gaminamai produkcijai; 2014 m. birželio mėnesį atliktas tyrimas patvirtino, jog daugiausiai vartotojų, t. y. 39 procentai alkoholinius gėrimus, žymimus žymeniu „SALDŽIOS DEVYNERIOS“, priskiria atsakovo gaminamai produkcijai ir tik 13 procentų priskiria ieškovui; dar daugiau respondentų, dalyvavusių 2013 m. rugpjūčio mėnesio apklausoje, nurodė, kad 999 „devynerios“ pažymėtus alkoholinius gėrimus gamina AB „Stumbras“, t.y. 53 procentai arba du trečdaliai apklaustų, o AB „Vilniaus degtinė“ – 25 proc., taigi darytina išvada, jog yra reali galimybė, kad vartotojai, rinkdamiesi atitinkamai pažymėtas prekes, gali suklysti dėl perkamų produktų komercinio šaltinio.

Teismo teigimu, VPB skundžiamame sprendime aiškiai nurodė sąrašą atsakovo prekių ženklų, į kuriuos klaidinamai panašus ieškovo prekių ženklas, bei pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi prekių ženklų „Devynerios“ šeimą, kurią sudarantys prekių ženklai - „ŽALIOS DEVYNERIOS“, reg Nr. 54519, „ŽALIOS DEVYNERIOS“, CTM reg Nr. 005041091, „LEDINĖS DEVYNERIOS“, reg. Nr. 55706, „Ledinės devynerios 999“, fig., reg. Nr. 58360, ,,STUMBRAS Žalios Devynerios 999“, fig., reg. Nr. 54405, „STUMBRAS 1906 Žalios Devynerios 999“, fig., CTM reg. Nr.005041124, „RAUDONOS DEVYNERIOS“, reg. Nr. 55708 - buvo intensyviai naudojami Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2013 m. gegužės mėn. Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“ (55 proc. vartotojų), „Raudonos devynerios“ (52 proc. vartotojų), „Ledinės devynerios“ (34 proc. vartotojų) vartotojai identifikuoja būtent kaip atsakovo gaminamus produktus.

Pasak teismo, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – Vilniaus spirito ir likerio-degtinės pramonės gamybinio susivienijimo planai 1950 m., 1987-1990 m. bei produkcijos gamybos pagal kokybės kategorijas 1976-1980 m., neįrodo ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių į ginčijamą ženklą, paraišką kuriam įregistruoti ieškovas pateikė tik 2010-12-20.

Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog žymuo „Trejos devynerios“ yra geografinė nuoroda, kad terminas „Trejos devynerios“ yra naudojamas tik konkrečios receptūros alkoholiniams gėrimams, t. y. „Trejų devynerių“ rūšies trauktinėms žymėti ir negali būti naudojamas kitiems (mažesnės etilo alkoholio koncentracijos / kitokios spalvos / kitokios sudėties, turinčius papildomų kvapiųjų medžiagų ir pan.) alkoholiniams gėrimams ar kitokios receptūros trauktinėms žymėti (2003 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninio reglamento 2 sk. 4 d.); tuo tarpu žymeniu „Devynerios“ yra ženklinami įvairių rūšių alkoholiniai gėrimai (trauktinės, alkoholiniai kokteiliai, degtinė, balzamas), šių gėrimų sudėtis yra skirtinga, o pagal ieškovo pateiktus pavyzdžius nėra pagrindo išvadai, kad verslo praktikoje žymuo „devynerios“ yra plačiai naudojamas tarp kitų ūkio subjektų. Be to, teismo teigimu, šis žymuo nenusako konkrečių prekių savybių, o tik nurodo jų kilmę (gamintoją).

Teismas nurodė, kad išdėstytos aplinkybės, įvertinus įrodymus byloje, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo naudojamo žymens panašumas į atsakovo pripažintus ir žinomus, prekių ženklų šeimai priklausančius prekių ženklus, klaidina vartotojus dėl prekių kilmės ir kelia asociaciją su atsakovo ženklais, o VPB sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Vilniaus degtinė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 74 – 86 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas sprendimo išvados nemotyvuotos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams; sprendime nepagrįstai remiamasi Bendrijos prekių ženklu ,,Devynerios“ (fig., reg. Nr. 011363769, paraiškos padavimo data 2012-11-21), nors šis prekių ženklas yra pareikštas registruoti vėliau, nei ieškovo prekių ženklas (paraiškos padavimo data – 2009-11-12), t. y. yra vėlesnis; Teismas suklydo vertindamas ,,prekių ženklų šeimos“ sąvoką; atsakovo prekių ženklų šeimą sudarančius ir jai priskirtinus prekių ženklus; neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo internetinėje svetainėje savo prekių ženklų šeimą nurodo kaip ,,devynerių“, o ne kaip ,,būdvardis + devynerios“ prekių ženklų šeima; be pagrindo nurodė, kad stipriuoju atsakovo prekių ženklų elementu laikytinas žodis ,,devynerios“ ir neatsižvelgė į tai, kad šis žodis – vienas ar junginyje su kitais elementais - naudojamas ir kitų pareiškėjų prekių ženkluose, be to, žymuo ,,trejos devynerios“ yra pripažintas geografine nuoroda, t. y. bendriniu terminu, žyminčiu tam tikromis skonio savybėmis pasižyminčius gėrimus, kuriuos vartotojai sieja su tam tikra geografine kilme, t. y. vartotojai geografinės nuorodos nesieja su konkrečiu gamintoju ir nelaiko jos prekių ženklu; Teismas nevertino žodžio ,,devynerios“ skiriamojo požymio ir vartotojams sukeliamų asociacijų; nepasisakė kokią konkrečią semantinę prasmę vartotojai suteiktų žodžiui ,,devynerios“, neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad vartotojai žymenį ,,devynerios“ laiko bendriniu, reiškiančiu tam tikras alkoholinių gėrimų savybes, susijusias su trauktine ,,trejos devynerios“ (skonis, kvapas, gamybos technologijos); klaidingai interpretavo byloje esančių vartotojų apklausų rezultatus; dėl dalies byloje esančių įrodymu apskritai nepasisakė.Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateiktus įrodymus.

Atsakovas AB ,,Stumbras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentus, prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 68 – 76 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d., 329 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys byloje nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsakė į esminius ieškinio ir kitų procesinių dokumentų argumentus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei teismų praktikos nuostatomis. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su apskųstu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir jame nurodytais motyvais, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo priimtas neteisėtas procesinis sprendimas ar kad buvo pažeistos procesinių sprendimų motyvavimo taisyklės.

Dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo vertinimo

PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo”, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.2 punktas nustato, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas; panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų, o pagal 3.1 punktą, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas); tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas);dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai. Tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, turi būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl, nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kada tarp subjektų kyla ginčas dėl ženklų panašumo, reiškia, kad bent jau tam tikras ženklų panašumas egzistuoja, nes kitaip nekiltų ginčo. Teismo, nagrinėjančio tokį ginčą, pareiga – įvertinti, ar dėl to panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Savo esme toks atsakymas reiškia teismo atsakymą dėl prekių ženklo, kaip konkuravimo rinkoje priemonės; pripažinus antrojo (ginčijamojo) prekių ženklo registraciją negaliojančia ir (arba) uždraudus tokį ženklą naudoti komercinėje veikloje, reiškia, kad atmetama (nepripažįstama) galimybė tokiam ženklui tapačių ir (arba) panašių prekių rinkoje koegzistuoti kartu su pirmuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „Torgovyj dom potomkov postavčika dvora ego imperatorskogo veličestva P. A. S.“ v. UDV North America (byla Nr. 3K-3-167/2003), yra nurodžiusi, kad vartotojas vertina kaip žymenis sudarančių elementų visumą, susidarydamas bendrą prekių ženklo įspūdį. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių; tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo ir tinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas.

Bylos duomenimis, VPB Apeliacinis skyrius 2013-11-29 sprendimu Nr. 2Ap-1564 atsakovo AB ,,Stumbras“ protestą Nr. 2564 dėl ieškovo AB ,,Vilniaus degtinė“ prekių ženklo ,,SALDŽIOS DEVYNERIOS“ registracijos Nr. 61995 patenkino remdamasis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas suklydo skundžiamame sprendime nurodydamas, jog atsakovo Bendrijos prekių ženklas „Devynerios“ (fig., CTM reg. Nr. 011363769) yra ankstesnis, kadangi šio prekių ženklo paraiškos padavimo data - 2012-11-21, juolab kad šis atsakovo prekių ženklas nėra nurodytas skundžiamame VPB sprendime, tačiau apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo prekių ženklas ,,SALDŽIOS DEVYNERIOS“ (reg. Nr. 61995) buvo pareikštas registruoti 2009-11-12, t.y. vėliau nei kiti atsakovo AB ,,Stumbras“ prekių ženklai, kurių registracijomis buvo remiamasi šiame ginče. Todėl nurodyta apygardos teismo klaida nepaneigia bendros teismo padarytos išvados dėl to, kad ieškovo prekių ženklas nagrinėjamu atveju yra vėlesnis už likusius atsakovo prekių ženklus.

Taigi apygardos teismas, iš esmės pagrįstai konstatavęs, kad atsakovo prekių ženklai yra ankstesni už ieškovo prekių ženklą, tinkamai įvertinęs lyginamuosius prekių ženklus ir juos sudarančius elementus, teisingai konstatavo, kad VPB ginčijamu sprendimu pagrįstai patenkino protestą dėl ieškovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Teismas teisingai nustatė, kad bendrą ženklų sukuriamą įspūdį formuoja žodiniai elementai – visuose lyginamuosiuose prekių ženkluose pasikartojantis žodis ,,devynerios“ ir greta jo nurodytas būdvardis; kad lyginamieji prekių ženklai tarpusavyje lygintini vertinant juos kaip visumą, o ne pagal atskirus juos sudarančius žodžius; kad identiška ženklų formavimo struktūra daro lyginamuosius prekių ženklus vizualiai ir fonetiškai panašiais; kad sutampantis žodis ,,devynerios“ daro prekių ženklus semantiškai panašiais, taigi lyginamieji prekių ženklai laikytini klaidinamai panašiais. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apygardos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo kitokiam lyginamųjų prekių ženklų vertinimui.

Pažymėtina, kad tiek VPB sprendime, tiek ir apygardos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovo prekių ženklai, kuriais grindžiama atsakovo pozicija šiame ginče, sudaro prekių ženklų šeimą, laikytina papildoma, kadangi pagrindiniai vertinimo kriterijai šiame ginče yra nurodyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir ieškovo prekių ženklo registracija, minėta, pagrįstai šiuo įstatymo pagrindu, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažinta negaliojančia, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su apygardos teismo išvada dėl atsakovo prekių ženklų priskyrimo konkrečiai prekių ženklų šeimai, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo vėlesnio prekių ženklo klaidinamo panašumo į ankstesnius atsakovo prekių ženklus.

Be to, pažymėtina, kad Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) (toliau – VRDT; OHIM - angl.) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje R 541/2002-1 yra pasisakiusi, kad, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus, o VRDT prezidento 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. EX-13-5 patvirtintose taisyklėse dėl ekspertizės Bendrijos prekių ženklui atlikimo (toliau - Taisyklės) nurodoma, kad pagal susiformavusią Europos Sąjungos teismų praktiką, galimybės suklaidinti visuomenę koncepcija turi būti vertinama kaip teisinė koncepcija, o ne kaip grynai realistinis vartotojų kognityvinio elgesio ir pirkimo įpročių atspindys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-335-407/2015).

Taigi nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl nagrinėjamu atveju nustatytos galimybės suklaidinti visuomenę ir apeliacinio skundo argumentai dėl byloje pateiktų visuomenės nuomonės tyrimų ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytų aplinkybių vertinimo, kadangi, minėta, nagrinėjamu atveju nėra aktualus realus rinkos, kurią užima lyginamaisiais prekių ženklais žymimo produktai, vertinimas, kadangi galimybė suklaidinti vertinama kaip teisinė koncepcija, atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytus vertinimo principus ir kriterijus.

Nors apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo išvadomis dėl žymens ,,devynerios“ įtakos lyginamųjų prekių ženklų panašumui, nurodo, jog šis žymuo dėl pasikartojimo skirtingų gamintojų prekių ženkluose yra praradęs skiriamąjį požymį ir nelaikytinas stipriuoju prekių ženklų elementu, o žodžių junginys ,,trejos devynerios“ yra naudojamas kaip geografinė nuoroda, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl žymens ,,devynerios“ skiriamojo požymio ir gebėjimo būti prekių ženklu per se, kaip ir nevertinamas konkretaus elemento ,,stiprumas“ prekių ženklų teisės prasme. Be to, byloje nėra ginčijamas žymens ,,devynerios“ naudojimas ieškovo veikloje – tiek VPB, tiek apygardos teismas savo sprendimuose vertino kaip šis žymuo naudojamas lyginamuosiuose prekių ženkluose ir pagrįstai konstatavo, kad dėl šio žymens sutapimo ir naudojimo ženkluose pagal tą pačią sandarą (būdvardis + ,,devynerios“), lyginamieji prekių ženklai laikytini klaidinamai panašiais.

Dėl pasakyto nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad žymuo ,,devynerios“ laikytinas bendriniu terminu, juolab kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą dėl šio žymens pripažinimo bendriniu 33 klasės prekėms žymėti. Analogiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai dėl žymens ,,trejos devynerios“ tapimo bendriniu, kadangi nagrinėjamoje byloje šis klausimas nėra sprendžiamas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aktualus ieškovo įrodinėjamas realus, faktinis lyginamųjų prekių ženklų naudojimas. Tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženklai yra naudojami prekių etiketėse, kartu su kitais žodiniais ir grafiniais elementais ar kitais registruotais prekių ženklais; tuo tarpu sprendžiant dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, lyginamieji prekių ženklai vertintini tokie, kokie yra įregistruoti, juolab kad nagrinėjamoje byloje, minėta, nėra sprendžiamas ginčas dėl atskirų žymenų naudojimo ir jo uždraudimo, kaip nėra vertinamas ir prekių ženklų naudojimo pakankamumas (naudojimas ,,iš tikrųjų“), kadangi ši sąlyga nėra reikšminga nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, juolab, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ginčytų atsakovo prekių ženklų naudojimo pakankamumą PŽĮ 47 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo ir atsakovo prekių ženklų faktinio (realaus) naudojimo vertinimu.

Dėl aukščiau nurodytų ir kitų apygardos teismo sprendimo motyvų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovo prekių ženklas laikytinas klaidinamai panašiu į atsakovo prekių ženklus, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų ir motyvų (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.; CPK 178, 185 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atmestinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).

Atsakovas AB ,,Stumbras“ nurodo apeliacinės instancijos teisme patyręs 566 Eur išlaidų advokato pagalbai (II b. t., 151 – 155 l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.11 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoti esminiai pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai, sprendžia, kad teisinga ir protinga nustatyti 434 Eur atsakovo išlaidų dydį, reikalingą apmokėti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str., Rekomendacijų 2, 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus degtinė“ (juridinio asmens kodas 120057287) atsakovui akcinei bendrovei ,,Stumbras” (juridinio asmens kodas 132082782) 434 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai) dydžio bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas