Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-311-590/2014 pagal ieškovo Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. ieškinį nurodytam atsakovui dėl reikalavimo nutraukti teisių į intelektinės nuosavybės objektus pažeidimus bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovo naudą iš "CHEMPIOIL" žymeniu pažymėtų prekių pardavimo pagrindžia 2014-01-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti duomenys (t. 3, b.l. 77-81 ), iš dalies atsakovo pateikta 2014-03-13 pažyma (t. 4, b.l. 63), atsakovo 2009-2013 metų finansinės atskaitomybės duomenys (t.4, b.l. 71-135) ir šiais dokumentais pagrįstos specialisto P. M. išvados bei atsakovo grynosios naudos (ieškovo nuostolių) apskaičiavimai (t. 4, b.l. 68-69). Pagal antstolio užfiksuotas atsakovo vyr. buhalterio pasirašytas pažymas atsakovas laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2013-06-17 pardavė 2 826 696 kg (2 808 063 kg eksportui + 18 633kg Lietuvoje). "CHEMPIOIL" prekių už vidutinę 5,12 Lt/1 kg kainą. Teismas nesivadovauja atsakovo 2014-03-13 pažymoje pateiktais duomenimis dėl pardavimų eksportui sumos – 10 844 394 Lt, nes šiuos duomenis paneigia anksčiau antstolio užfiksuotus atsakovo vyr. buhalterio pasirašyti duomenys, pagal kuriuos pardavimai eksportui sudarytų ženklai didesnę sumą -14 377 258,56 Lt (2 808 063 kg x 5,12 Lt). Taigi atsakovas pardavė prekių už 14 472 683,52 Lt.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad apskaičiuojant atsakovo bendrąjį pelną turėtų būti taikomas ieškovo vidutinis pelningumas – 36 proc, nurodė, kad taikyti ieškovo pelningumo rodiklius atsakovo veiklos pelningumui nėra pagrindo, nes byloje yra objektyvūs duomenys patvirtinantys atsakovo pelningumo procentą, kurio ieškovas nepaneigė. Specialisto P. M. išvadoje nurodoma, kad pagal viešai prieinamą informaciją atsakovo veiklos pelningumas sudaro - 9,10 proc. Todėl taikant pastarąjį pelningumo rodiklį atsakovo bendrasis pelnas sudaro 1 317 014,20 Lt (14 472 683,52 Lt x 0,091). Pagal atsakovo pateiktus duomenis "CHEMPIOIL" produktų sąnaudos sudarė 336 628 Lt (eksportui – 328 376 Lt; Lietuvoje – 8 252 Lt). Atėmus šią sumą iš bendrojo pelno gaunamas atsakovo pelnas iš "CHEMPIOIL" prekių pardavimo prieš mokesčius – 980 386,20 Lt (1 317 014,20 Lt – 336 628 Lt). Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, todėl atsakovo pelno mokesčio suma sudaro 147 057,93 Lt (980 386,20 x 0,15 proc.). Iš atsakovo pelno atėmus pelno mokestį, atsakovo gaunama grynoji nauda yra 833 328,27 Lt (980 386,20 – 147 057,93 Lt ), kuri pripažintina ieškovo nuostoliais. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovo nauda ir atitinkamai ieškovo nuostoliai sudaro 3 076 495,89 Lt, nes ieškinio reikalavimą tokiai nuostolių sumai ieškovas grindžia nepagrįstai taikydamas savo paties 36 proc. vidutinio pelningumo rodiklį. Kaip minėta, objektyvūs duomenys, kuriuos įvertino paties ieškovo specialistas, patvirtina, kad atsakovo pelningumas yra 9,10 proc., todėl atsakovas gauta grynoji nauda yra mažesnė. Dėl šių argumentų iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 833 328,27 Lt žalos atlyginimo suma, o kitoje ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo dalyje ieškinys atmetamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas gavo naudą, o ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo neteistų veiksmų, teikiant į rinką prekes su žymeniu klaidinančiai panašiu į ieškovo prekės ženklą, todėl byloje yra įrodytas pakankamai stiprus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir kaltė, kuri yra preziumuojama, todėl ieškovo naudai priteistinas žalos atlyginimas (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Teismo teigimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas dėl praleisto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d. ). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą už žalą, atsiradusią laikotarpiu iki 2010-06-17; ieškovas prašo netaikyti ieškinio senaties, nes apie pažeidimą sužinojo 2012-10-17; nors ieškovas nepateikė įrodymų apie pažeidimo sužinojimo momentą, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo šioje byloje taikyti ieškinio senatį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenis apie atsakovo pajamas iš "CHEMPIOIL" pardavimų ieškovas gavo tik 2014 m. sausio 8 d., kuomet buvo antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės (t. 4 , b.l. 77-81). Pagal antstolio užfiksuotus duomenis, kuriuos žalos dydžio apskaičiavimui taikė teismas, 2009 m. "CHEMPIOIL" prekės dar nebuvo parduodamos, o 2010 m. buvo parduota tik labai nedidelis kiekis - už 27427 Lt. Lyginant, kad pardavimai 2011 m. sudarė 1205197 Lt, tikėtina, kad "CHEMPIOIL" prekes 2010 metais atsakovas pardavė, iš šių pardavimų gavo naudą ir tokiu būdu padarė ieškovui žalą tik antroje metų pusėje, labiau tikėtina - metų pabaigoje. Taigi turtinė žala iki 2010-06-17, kuriai ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį, dar nebuvo padaryta. Ieškovas į teismą dėl teisių į prekės ženklą gynimo kreipėsi 2013-05-28, todėl nepraleido ieškinio senaties termino.

Dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo teismas nurodė, kad iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas UAB „SCT Lubricants“, savavališkai naudodamas žodinį žymenį „CHEMPIOIL“ ir vaizdinius žymenis „CHEMPIOIL“ bei gamindamas produkciją, imituojant ieškovo prekių pakuotes bei kopijuojant jų skiriamuosius požymius, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir uždrausti atsakovui UAB „SCT Lubricants“ naudoti žodinį žymenį „CHEMPIOIL“ ir vaizdinius žymenis „CHEMPIOIL“ bei imituoti aukščiau nurodytas ieškovo prekių pakuotes ir kopijuoti jų skiriamuosius požymius; kad tokie atsakovo veiksmai yra draustini ne tik pagal PŽĮ 38 straipsnį, bet ir pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,SCT Lubricants“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (VI b. t., 1 – 26 l.).

Teismas netinkamai aiškino PŽĮ 38 straipsnio nuostatas ir be pagrindo sprendė, kad nagrinėjamu atveju lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs ir dėl to egzistuoja galimybė suklaidinti vartotojus; neatsižvelgė į tai, kad ieškovo prekių ženklų skiriamasis požymis yra žemas, todėl jam suteiktina siaura apsaugos apimtis, o lyginamųjų žymenų skirtimai paneigia suklaidinimo tikimybę; kad lyginamaisiais prekių ženklais žymimų prekių vartotojo pastabumo laipsnis yra aukštesnis nei paprasto vartotojo; kad ieškovo pateiktos apklausos duomenys vertintini kritiški, nes tik 342 respondentai iš 1005 apklaustųjų užsiima automobilių priežiūra, o tokia apklaustųjų imtis nėra pakankamai reprezentatyvi dėl visuomenės suklaidinimo galimybės;Teismas neatsižvelgė į tai, kad užsienio valstybių kompetentingos institucijos, nagrinėjusios analogiškus ginčus tarp bylos šalių, sprendė, jog atsakovo naudojamas žymuo nėra panašus į ieškovo prekių ženklus; Teismas, skaičiuodamas atsakovo gautą naudą, netinkamai įvertino bylos duomenis, neatsižvelgė į atsakovo patirtus nuostolius iš ginčo prekių ženklais pažymėtų prekių eksporto bei į tai, kad atsakovas negavo naudos iš ginčo žymenimis pažymėtų prekių pardavimo;Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad dalyje šalių, į kurias atsakovas vykdo eksportą, atsakovo prekių ženklai yra registruoti;Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė patyręs kokią nors realią turtinę žalą; taip pat nepagrindė savo teiginių dėl žalos reputacijai ar nesąžiningos konkurencijos.

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė užsienio valstybių kompetentingų institucijų sprendimus dėl atsakovo prekių ženklo apsaugos, nuotrauką iš 2014-01-08 antstolio filmuotos medžiagos, patvirtinančią, apelianto teigimu, kad 2009-05-06 – 2012-06-17 laikotarpiu žymeniu ,,CHEMPIOIL“ pažymėtų prekių buvo eksportuota už 10 844 394 Lt sumą, lenteles su duomenimis, kurios detalizuoja 2014-03-13 pažymą apie prekių pardavimus nurodytų laikotarpiu.

2014-12-16 atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašydamas prijungti VRDT Apeliacinės tarybos 2014-10-31 sprendimą ir 2014-10-29 Vokietijos patentų ir prekių ženklų registracijos biuro pranešimą (VII b. t., 1 – 80 l.).

2015-04-23 atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašydamas prijungti prie civilinės bylos Rusijos Federacijos Federalinės intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl atsakovo prekių ženklo registracijos (VII b. t., 89 – 101 l.).

Ieškovas Wolf Oil Corporation N.V. atsiliepimu į apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (VI b. t., 123 – 145 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs ieškovo prekių ženklus ir atsakovo naudojamą žymenį, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisių į įregistruotą prekių ženklą gynimą, ir nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo”, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.2 punktas nustato, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas; panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų, o pagal 3.1 punktą, žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas); tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas); dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai. Tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, turi būti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl, nagrinėjant prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą, turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-135).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „Torgovyj dom potomkov postavčika dvora ego imperatorskogo veličestva P. A. S.“ v. UDV North America (byla Nr. 3K-3-167/2003), yra nurodžiusi, kad vartotojas vertina kaip žymenis sudarančių elementų visumą, susidarydamas bendrą prekių ženklo įspūdį. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių; tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Be to, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) (toliau – VRDT; OHIM - angl.) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje R 541/2002-1 yra pasisakiusi, kad, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus, o VRDT prezidento 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. EX-13-5 patvirtintose taisyklėse dėl ekspertizės Bendrijos prekių ženklui atlikimo (toliau - Taisyklės) nurodoma, kad pagal susiformavusią Europos Sąjungos teismų praktiką, galimybės suklaidinti visuomenę koncepcija turi būti vertinama kaip teisinė koncepcija, o ne kaip grynai realistinis vartotojų kognityvinio elgesio ir pirkimo įpročių atspindys.

Taigi regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panašumus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panašumo ar skirtingumo vertinimas turi būti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspūdžiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą, jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai lyginamųjų žymenų panašumą vertino pagal Metodiniuose nurodymuose bei teismų praktikoje nurodytus kriterijus ir to vertinimo pagrindu teisingai konstatavo galimybės suklaidinti visuomenę egzistavimą.

Apygardos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad lyginamuosiuose ženkluose pagrindiniais elementais laikyti žodiniai elementai; kad grafiniai elementai ir spalvos tėra dekoratyviniai; kad žodžiai ,,CHAMPION“ ir ,,CHEMPIOIL“ yra panašūs vizualiai ir fonetiškai; kad semantinis palyginimas nėra galimas, kadangi ieškovo prekių ženklas turi aiškią prasmę, tuo tarpu atsakovo prekių ženklas jos neturi, todėl vertindamas bendrą lyginamųjų prekių ženklų suvokimo įspūdį, pagrįstai nurodė, kad atsakovo naudojami žymenys (nurodyti skundžiamame teismo sprendime), yra klaidinamai panašūs į ieškovo prekių ženklus.

Pažymėtina, kad ir VPB Apeliacinis skyrius 2012-11-16 sprendimu Nr. 2Ap-1484, kuriuo, iš dalies patenkinęs ieškovo protestą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovo prekių ženklo ,,CHEMPIOIL“ registraciją Nr. 64105 buvo pripažinta negaliojančia 1 klasės prekėms ,,chemijos produktai, naudojami pramonės, mokslo reikmėms, fotografijoje, žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje“, 3 ir 4 klasių prekėms atžvilgiu; palikta galioti 1 klasės prekėms ,,neapdirbtos sintetinės dervos ir plastikai; trąšos; ugnies gesinimo mišiniai; metalų grūdinimo ir litavimo preparatai; maisto produktų konservavimo cheminės medžiagos; rauginės medžiagos; klijai pramonės reikmėms bei registracijoje nurodytoms 2 klasės prekėms ir 39 klasės paslaugoms (I b. t., 65 – 72 l.). Nurodytą protestą ieškovas grindė tomis pačiomis jam priklausančių prekių ženklų registracijomis, kurios sudaro ir ieškinio šioje byloje faktinį pagrindą. VPB nurodytu sprendimu konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prekių ženkluose grafiniai elementai (šriftai, spalvų deriniai) tėra dekoratyviniai ir skirti žodinių elementų išryškinimui, pagrindiniu ir dominuojančiu ieškovo prekių ženklų elementų laikytinas žodis ,,CHAMPION“; kad žodinis atsakovo prekių ženklas ,,CHEMPIOIL“ ir pagrindiniai ieškovo prekių ženklų elementai yra vizualiai panašūs, skiriasi tik antrosiomis raidėmis ,,A“ ir ,,E“ bei paskutinėmis raidėmis ,,N“ ir ,,IL“, tačiau šie skirtumai yra nežymūs ir nelemia skirtingo regimojo ženklų suvokimo įspūdžio. VPB taip pat sprendė, kad ženklai yra panašūs fonetiškai dėl panašaus ilgio, visiškai sutampančių 5 garsų ir identiško šių garsų išdėstymo abiejuose ženkluose, o taip pat panašaus skiemenų skaičiaus, o dėl semantinio lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo nurodė, kad toks palyginimas nėra galimas, kadangi ieškovo prekių ženklą sudaro anglų kalbos žodis, reiškiantis ,,čempionas, nugalėtojas“, tuo tarpu atsakovo prekių ženklą sudaro dirbtinai sudarytas žodis; įvertinęs lyginamaisiais prekių ženklais žymimų prekių panašumą, VPB aukščiau nurodytu būdu pripažino negaliojančia atsakovo prekių ženklo registraciją daliai 1 klasės prekių bei 3 ir 4 klasių prekėms.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs nurodytą VPB sprendimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakovo naudojamus žymenis ir pagrįstai sprendė, kad jie laikytini klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus ,,CHAMPION“.

Šios apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir atsakovo pateikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ 2014 m. balandžio 8 – 15 d. atlikto vartotojų nuomonės tyrimo dėl prekių ženklų panašumo ataskaita, kurios duomenimis, 34 procentai respondentų, paprašytų palyginti nurodytus žymenis, nurodė, kad žymenys yra panašūs, 66 procentai – kad nepanašūs (IV b. t., 215 – 225 l.). Apygardos teismas, vertindamas šios apklausos duomenis, pagrįstai nurodė, kad apklausos rezultatai vertintini kritiškai, kadangi atsakovas apklausai pateikė ne tokį savo žymenį, koks yra naudojamas rinkoje ir kokį prašo uždrausti naudoti ieškovas. Pažymėtina, kad kito byloje esančio, ieškovo pateikto UAB ,,Socialinės informacijos centro“ 2013 m. rugsėjo 16 – 26 d. atlikto tyrimo dėl prekių ženklų ,,Champion“ ir ,,Chempioil“ panašumo duomenimis, 43 procentai apklaustųjų nurodė, kad lyginamieji prekių ženklai yra panašūs, 51 procentas – kad nepanašūs, 6 procentai respondentų neturėjo nuomonės (III b. t., 42 l.).

Minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad galimybės suklaidinti visuomenę koncepcija turi būti vertinama kaip teisinė koncepcija, o ne kaip grynai realistinis vartotojų kognityvinio elgesio ir pirkimo įpročių atspindys, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė suklaidinimo galimybės.

Nors apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo išvada dėl lyginamųjų žymenų panašumo vertinimo, savo argumentus grindė atsakovo prekių ženklo registracijos faktu kitose valstybėse, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl uždraudimo atsakovui naudoti konkrečius žymenis Lietuvos Respublikoje, todėl prekių ženklų registracijos kitose valstybėse nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje teisėtai naudoja žymenį, kurio registracija 1, 3 ir 4 klasių prekių atžvilgiu buvo panaikinta įsiteisėjusiu VPB sprendimu; tuo tarpu apelianto nurodomas VRDT sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo protestas prieš atsakovo tarptautinės prekių ženklo registracijos teritorinį išplėtimą į Europos Sąjungą, nėra įsiteisėjęs.

Pažymėtina, kad nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl lyginamųjų žymenų naudojimo konkrečiose prekių etikečių vietose vertinimo, kadangi ieškiniu prašoma uždrausti naudoti konkrečius žymenis, o ne atsakovo naudojamas prekių pakuotes, kuriose ginčo žymenų išdėstymas gali keistis.

Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovo naudojamų žymenų klaidinamą panašumą į ieškovo prekių ženklus, dėl teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytų argumentų, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė visuomenės suklaidinimo galimybės (CPK 178 str.).

Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl uždraudimo atsakovui naudoti skundžiamame teismo sprendime nurodytus žymenis ,,CHEMPIOIL“ nurodytoms 1, 3 ir 4 klasių prekėms žymėti, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigė šios teismo sprendimo dalies (CPK 229, 330 str.).

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Apeliantui apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo veiksmų vertinimo sąžiningos konkurencijos aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje vertino atsakovo veiksmų atitikimą sąžiningos konkurencijos principams ir normoms, tačiau ieškinio reikalavimo dėl atsakovo veiksmų pripažinimo nesąžiningos konkurencijos veiksmais netenkino, ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl šios teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvų.

Dėl nuostolių atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, apskaičiuodamas žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą; vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – remiantis šalių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi būti motyvuotas, t. y. teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisingai nusprendęs, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, t. y. naudojo savo veikloje žymenį, klaidinamai panašų į ieškovo prekių ženklu, turėjo pagrindo spręsti ir dėl ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovas grindė PŽĮ 51 straipsnio nuostatomis, taip pat pagrįstai nurodė, kad pažeidėjo gauta nauda PŽĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo nustatytu priteistinos ieškovui iš atsakovo priteistinos sumos dydžiu, iš esmės remiasi filmuota medžiaga, pateikta kartu su antstolio 2014-01-08 faktinių aplinkybių protokolu bei atsakovo vadovo pasirašyta 2014-03-13 pažyma.

Pažymėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Bylos duomenimis, antstoliui A. S. vykdant atsakovo pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo pagamintos produkcijos, pažymėtos prekių ženklu ,,CHEMPIOIL“, pardavimais ir už šią produkciją gautomis pajamomis Lietuvos Respublikos teritorijoje bei šios produkcijos kiekiais eksportui, laikotarpiu 2009-05-06 – 2013-06-17, 2014-01-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 07, sudaryto dalyvaujant atsakovo vyr. Buhalterei, duomenimis, atsakovo pardavimai ekportui nuo 2009-05-06 iki 2013-06-07 yra 2 808 062,62 kg, pardavimai Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2009-05-06 iki 2013-06-17 yra 18 633,46 kg, pardavimo (realizacijos) suma yra 95 359,27 Lt, išvesta vidutinė kaina litais už kilogramą yra 5,12 Lt (III b. t., 77 l.).

Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus finansinius atsakovo veiklos, susijusios su prekyba prekėmis, pažymėtomis ,,CHEMPIOIL“ žymeniu, duomenis bei spręsdamas dėl atsakovo gautos naudos, pagrįstai vadovavosi būtent antstolio 2014-01-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais duomenimis dėl prekių, pažymėtų žymenimis ,,CHEMPIOIL“, pardavimo apimčių ir kainos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo naudos paskaičiavimo, detaliau dėl jų nepasisako.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis, ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 10 035,49 Eur (34 650,54 Lt) bylinėjimosi išlaidų (VI b. t., 81 - 86 l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga nustatyti, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur (3452,8 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 98 str.; Rekomendacijų 2, 8.10 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SCT Lubricants“ (juridinio asmens kodas 210502640) ieškovo Belgijos bendrovės Wolf Oil Corporation N. V. naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme