Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovams T. N. (T. N.) ir Estijos bendrovei „Nordic Power Management OÜ“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nordic Power Management“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30.5. Pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad finansinė pagalba buvo teikiama. Motininė bendrovė elgėsi priešingai negu nurodyta 2017 m. gruodžio 8 d. rašte. Ji neteikė pakankamos finansinės pagalbos dukterinei bendrovei. Motininės ir dukterinės bendrovių sudarytos paskolos sutartys, susijusios su finansavimo dukterinei bendrovei teikimu, sudarytos iki Sutarties sudarymo. Šiais susitarimais motininė bendrovė įsipareigojo dukterinei bendrovei paskolinti 1 400 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 500 000 Eur – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Motininė bendrovė, nepaisydama savo pažadų ieškovei, nepratęsė paskolos grąžinimo terminų, neįsipareigojo paskolinti bendrovei papildomų lėšų. Sudarius Sutartį, motininė bendrovė nutraukė finansavimą dukterinei bendrovei ir susigrąžino dalį paskolintų lėšų.

30.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dukterinė bendrovė negrąžino motininei bendrovei paskolų prieš terminą. Dukterinė bendrovė turėjo grąžinti 1 900 000 Eur iki 2018 m. gruodžio 31 d, 1 400 000 Eur – iki 2019 m. gruodžio 31 d. Motininė bendrovė 2018 metais prieš terminą susigrąžino 1 100 000 Eur paskolą, 2019 metais – 805 000 Eur. Atsakovai nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų pakankamą finansinę pagalbą dukterinei bendrovei.

30.7. Teismas, įvertindamas paskolos sutartį, turėjo vadovautis ne CK, bet Estijos Respublikos teise (paskolos sutarties 7.1 papunktis).

30.8. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė žalą kildino ne tik iš Sutarties sudarymo ir nutraukimo. Sutartis turėjo būti įvertinta kartu su kitais įrodymais ir aplinkybėmis. Teismas neįvertino to, kad atsakovas veikė, esant interesų konfliktui. A. V. dalyvavimas derybose nėra esminė aplinkybė, nes 2017 m. gruodžio 8 d. raštą parengė ir pasirašė atsakovai.

30.9. Ieškovė įrodinėjo, kad dukterinė bendrovė buvo nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Nuo šio momento T. N. turėjo fiduciarines pareigas bendrovės kreditoriams, t. y. priešingai negu nurodyta sprendime. Jis privalėjo siekti, kad paskolos sutarties vykdymas būtų pratęstas. Atsakovas neturėjo suteikti pirmenybės kuriam nors kreditoriui, bet taip nesielgė. Dėl to Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas actio Pauliana ieškinys, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo (civilinė byla Nr. e2-1240-803/2022).

30.10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukterinė bendrovė nepriėmė sprendimų savarankiškai, buvo priklausoma nuo atsakovų. Jos valdymo organuose nebuvo nepriklausomų asmenų. Atsakovai žinojo apie dukterinės bendrovės derybas dėl Sutarties. Trečiasis asmuo, dalyvaudamas konkurse, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie valdymo organus, darbuotojų skaičių. Ikisutartiniuose santykiuose dukterinę bendrovę atstovavo A. V., kurio elektroninio pašto adreso domenas sutapo su motininės bendrovės motininiu adresu.

30.11. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų veiksmai, trečiajam asmeniui nevykdant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo teisėti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi areštavo visa trečiojo asmens turtą. Atsakovas T. N. 2019 m. sausio 15 d. – 2019 m. balandžio 1 d. iš sąskaitos, esančios Estijos banke AS SEB Pank, pervedė atsakovei 805 000 Eur.

30.12. Ieškovė įrodė, kad patyrė 570 597,59 Eur žalos. Ieškovė neteigė, jog patenkinus dukterinės bendrovės nemokumo administratoriaus actio Pauliana ieškinį, turto pakaktų ieškovės reikalavimui patenkinti (civilinė byla Nr. e2-1240-803/2022). Patenkinus actio Pauliana ieškinį, dukterinė bendrovė nebus pajėgi patenkinti ieškovės reikalavimų. Teismas neįvertino to, kad ieškovė reikalavo atlyginti žalą subsidiariai su dukterine bendrove, todėl negalima tos pačios skolos išieškoti iš atsakovų. Teismas negalėjo išnagrinėti bylos ir priimti galutinio sprendimo dėl nustatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl vadovų ir akcininkų padarytos žalos atlyginimo.

30.13. Ieškovė įrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei atsakovų kaltę. Teismas nevertino atsakovų kaltės. Atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

30.14. Tai, kad dukterinė bendrovė privalo sumokėti kompensaciją ieškovei pagal Sutartį, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovų veiksmai sukėlė žalos ieškovei. Jei atsakovai nebūtų suklaidinę ieškovės dėl motininės bendrovės teiktino finansavimo dukterinei bendrovei, ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties, dukterinė bendrovė nebūtu jai skolinga. Jeigu atsakovai būtų pasirinkę elgesio modelį, pagal kurį motininė bendrovė būtų teikusi finansinę paramą dukterinei bendrovei, pastaroji būtų buvusi finansiškai pajėgi įvykdyti įsipareigojimus ieškovei. Jeigu atsakovai nebūtų priėmę sprendimų iš dukterinės bendrovės sugrąžinti lėšas, ji turėtų pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove. Jeigu atsakovas T. N., būdamas dukterinės bendrovės vadovu ir motininės bendrovės valdybos pirmininku, nebūtų pasinaudojęs savo padėtimi ir pasirašęs 2017 m. gruodžio 8 d. rašto, ieškovė nebūtų apgauta.

30.15. Teismas neįvertino atsakovų prievolės atlyginti žalą solidarumo. Jie turėjo bendrą ketinimą, jog dukterinė bendrovė su ieškove sudarytų Sutartį. Vėlesni atsakovų veiksmai nukreipti į tai, kad dukterinė bendrovė nebegalėtų įvykdyti įsipareigojimų ieškovei.

31. Atsiliepime trečiasis asmuo BUAB „Nordic Power Management“ sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.

32. Atsiliepime atsakovai T. N. ir Estijos bendrovė „Nordic Power Management OÜ“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą. Atsiliepime atsakovai nurodo tokius argumentus:

32.1. Ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovams. Ieškovės pozicija dėl jos reikšti tiesioginį ieškinį nepagrindžia prielaidos spręsti dėl tokios teisės turėjimo, o priešingai, patvirtina akivaizdų faktą, kad ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovams, nes atsakovai nepadarė žalos ieškovei, ieškovė nepatyrė žalos, susijusios su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Kreditoriaus patirtos žalos faktas ir dydis – esminiai elementai, nustatant locus standi. Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Neaiškus nei žalos padarymo faktas, nei jos dydis.

32.2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad, teismui patenkinus nemokumo administratoriaus actio Pauliana ieškinį, trečiasis asmuo būtų pajėgus sumokėti skolą ieškovei. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad trečiojo asmens turto nepakaktų skolai sumokėti.

32.3. Patenkinus ieškovės reikalavimą, ji nepagrįstai praturtėtų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 570 597,59 Eur ne subsidiariai, bet solidariai ir nustatyti, kad ši suma išieškoma subsidiariai trečiojo asmens atžvilgiu, t. y. tiek, kiek trečiojo asmens turto nepakaks ieškovės reikalavimui trečiojo asmens bankroto byloje patenkinti. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nereglamentuota galimybė vykdyti išieškojimą subsidiariai. Trečiasis asmuo nėra atsakovas, todėl teismas negali priimti sprendimo jo atžvilgiu, spręsti, kad trečiojo asmens ir atsakovų prievolė ieškovui yra subsidiari.

32.4. Ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nukreiptų į žalos ieškovei padarymą. Atsakovai neįsipareigojo vykdyti trečiojo asmens prievolių ieškovei. Trečiojo asmens veiklos modelis grįstas motinės bendrovės (atsakovės) finansinių lėšų veiklos vykdymui teikimu. Dėl to trečiasis asmuo galėjo vykdyti Sutartį iki jos nutraukimo. Atsakovė 2017 m. gruodžio 8 d. raštu nesukūrė ieškovei ir atsakovams prievolinių teisinių santykių. Nurodytame rašte pateikta informacija apie atsakovės teikiamą finansinę paramą teisinga, todėl nėra pagrindo ja remtis ir grįsti atsakovų veiksmų neteisėtumą.

32.5. Atsakovė paskolos teisinių santykių pagrindu teikė finansinę paramą trečiajam asmeniui. Didžiausia paramos dalis suteikta Sutarties vykdymo laikotarpiu – 2018 metais, kai atsakovė pervedė trečiajam asmeniui 1 650 000 Eur. Ieškovės teiginiai, neva finansinė parama trečiajam asmeniui nebuvo teikiama, yra neteisingi.

32.6. Būtų didinusi atsakovė teiktą finansinę paramą ar ne, pratęsusi paskolos grąžinimo terminą trečiajam asmeniui ar ne, trečiojo asmens elgesys ir teisės nutraukti Sutartį su ieškove įgyvendinimas nebūtų pakitęs. Trečiasis asmuo buvo pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris neįsipareigojo ieškovei teikti privilegijų ir, buvus nuostolingai elektros energijos tiekimo paslaugų veiklai, neturėjo pareigos jos tęsti.

32.7. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos trečiajam asmeniui, bet ne atsakovams. Be to, jos pritaikytos trečiojo asmens sąskaitai, atidarytai Lietuvos AB SEB banke. Ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai, todėl jie žinojo, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti pripažinta Estijoje.

32.8. Ieškovė neįrodė jai padarytos žalos fakto ir dydžio. Ieškovės įrodinėjamos žalos ir atsakovų veiksmų nesieja priežastinis ryšys. Atsakovai neklaidino ieškovės. Atsakovė teikė paramą trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo grąžino paskolos dalį atsakovei pagal paskolos sutartį, suėjus paskolos grąžinimo terminui.

32.9. Ieškovė neįrodė atsakovų kaltės. Atsakovai neturėjo prievolių ieškovei, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę žalos ieškovei. Nėra pagrindo atsakovų kaltei preziumuoti. Atsakovų atsakomybė negali būti solidari nei vienas kitam, nei su trečiuoju asmeniu. Ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.

32.10. Ieškovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas paskelbė sprendimą 2022 m. birželio 27 d. Paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti – 2022 m. liepos 27 d. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą 2022 m. liepos 28 d. Ji neprašė atnaujinti termino, nenurodė jo praleidimo priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo

33. CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas procesinis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas, gali: 1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė 2022 m. birželio 27 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2022 m. liepos 27 d. Apeliantė pateikė teismui apeliacinį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2022 m. liepos 28 d. ir viena diena praleido terminą skundui paduoti.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė praleido terminą vieną dieną, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nenustatė termino, per kurį apeliantė galėjo pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, tačiau apeliacinį skundą priėmė, daro išvadą, kad apeliacinio skundo, kuriuo apeliantė ginčija jai nepalankų teismo sprendimą, padavimo teisės paneigimas pažeistų CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus bei pamatinius civilinio proceso principus.

Dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių

38. Apeliantė valdo mažmeninės prekybos tinklų „IKI“ ir „IKI EXPRESS“ parduotuves Lietuvoje. Atsakovė Estijos bendrovė „Nordic Power Management OÜ“ (motininė bendrovė) yra vienintelė trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto UAB „Nordic Power Management“ (dukterinės bendrovės) akcininkė. Atsakovas T. N. – motininės bendrovės valdybos pirmininkas ir dukterinės bendrovės vadovas.

39. Apeliantė 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. organizavo konkursą įsigyti elektros energijos tiekimą į jos valdomas parduotuves 2018 metais. Esant ikisutartiniams santykiams trečiojo asmens vardu veikė pardavimų direktorius A. V.. Jis pateikė pagrindinę informaciją apie konkurse dalyvaujančią įmonę – dukterinę bendrovę. A. V. 2017 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku pateikė komercinį pasiūlymą. Taip pat jis 2017 m. gruodžio 8 d. elektroniniame laiške apeliantės pastatų ir įrangos pirkimo grupės vadovui S. G. nurodė, kad atsiuntė „motininės kompanijos laidavimą“, t. y. motininės bendrovės 2017 m. gruodžio 8 d. raštą. Nurodytame rašte motininė bendrovė, atstovaujama valdybos pirmininko atsakovo T. N., patvirtino finansinę paramą dukterinei bendrovei, vykdant jos įsipareigojimus pagal elektros pardavimo Sutartį su ieškove ir UAB „Baltishes Haus“ 2018 metais.

40. Iš apeliantės 2017 m. gruodžio 14 d. konkurso rezultatų svarstymo protokolo nustatyta, kad ji įvertino konkurse dalyvavusių asmenų pasiūlymus elektros tiekimo sutarčiai sudaryti. Trečiasis asmuo laimėjo konkursą. Protokolo 5 punkte „Konkursinių sąlygų įvykdymo vertinimas“ neužfiksuota dukterinės bendrovės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių. Protokolo pabaigoje R. T. ranka įrašė, kad sutartis su laimėtoju gali būti pasirašyta tik patikrinus motininės bendrovės kreditingumą.

41. A. V. 2017 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku S. G. atsiuntė motininės bendrovės 2014, 2015, 2016 metų audituotus metinius pranešimus.

42. Apeliantė ir dukterinė bendrovė 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo Sutartį. Sutartyje dukterinė bendrovė įsipareigojo tiekti elektros energiją apeliantei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sutarties 10.2 papunktyje šalys susitarė, kad Sutartis gali būti nutraukta šiais atvejais: (i) rašytiniu abiejų šalių susitarimu dėl Sutarties nutraukimo ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo; (ii) vienašaliu vartotojo ar tiekėjo rašytiniu pranešimu, pateiktu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo, kaip numatyta komerciniame pasiūlyme; (iv) dėl esminio kitos šalies padaryto Sutarties pažeidimo vienos šalies rašytiniu pranešimu, jeigu toks pranešimas pateikiamas kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo (v) kitais teisės aktuose ar Sutartyje nustatytais pagrindais.

43. Trečiasis asmuo 2018 m. birželio 20 d. raštu informavo apeliantę apie Sutarties nutraukimą nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagal Sutarties 10.2 papunkčio ii dalį, pasiūlydamas sumokėti 356 000 Eur kompensaciją, apskaičiuotą atsižvelgiant į ESO garantuojamos kainos ir Sutarties kainos skirtumą, bet ieškovė su juo nesutiko.

44. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu įpareigojo atsakovę UAB „Nordic Power Management“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei UAB „Palink“ 495 330,89 Eur kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo, priteisė 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d. (civilinės bylos Nr. e2-1890-794/2019, e2A-949-370/2020). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo dukterinės bendrovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir (ar) lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 169 342,95 Eur; uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, bet iš areštuotų lėšų leido vykdyti įsipareigojimus valstybei ir socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, atsiskaityti su UAB „Palink“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 330 968,70 Eur, 2019 m. sausio 22 d. nutartimi – iki 495 330,89 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė dukterinei bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino apeliantės 565 934,76 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi – patikslintą 570 597,59 Eur finansinį reikalavimą dukterinės bendrovės nemokumo byloje. Reikalavimą sudaro apeliantei iš dukterinės bendrovės priteista kompensacija dėl Sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą, taip pat procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (civilinė byla Nr. eB2-215-392/2023).

47. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu netenkino dukterinės bendrovės nemokumo administratorės UAB „Adminova“ ieškinio, kuriuo ji prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ab initio dukterinės bendrovės 2019 m. sausio 15 d.–2019 m. balandžio 1 d. pinigų pervedimus, kurių bendra suma – 409 334,30 Eur, motininei bendrovei (administratorė teigė, kad pervedus lėšas pažeista teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės); 2) pripažinus negaliojančiais mokėjimo nurodymus, taikyti restituciją: dukterinei bendrovei grąžinti 409 334,30 Eur, o motininei bendrovei grąžinti 409 334,30 Eur reikalavimo teisę į dukterinę įmonę; 3) priteisti iš motininės bendrovės 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-1240-803/2022). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-942-330/2022).

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį nemokaus juridinio asmens vadovui ir dalyviui

49. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

55. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams pripažįstama, bet ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, bet neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į apeliantę

57. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatymų leidėjas neįtvirtino neteisėtų veiksmų sąrašo, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi juos įvertinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jų tikslą, kilusius padarinius.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. V. elektroninio laiško turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad raštas nėra laidavimo įsipareigojimas. Tai, kad A. V. nurodytą raštą pavadino motininės bendrovės laidavimu, nereiškia, kad motininė bendrovė prisiėmė įsipareigojimą laiduoti. 2017 m. gruodžio 8 d. raštą pasirašė atsakovas, ne kaip dukterinės bendrovės vadovas, bet kaip motininės bendrovės valdybos pirmininkas. Dėl to apeliantė teisingai nurodo, kad A. V. pateikė apeliantei motininės bendrovės pasirašytą raštą, kuris nelaikytinas A. V. pažadu.

61. Apeliantė teigia, kad įstatyme neįtvirtinti formos ir turinio reikalavimai prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms, todėl atsakovės raštas galėtų būti laikomas tokia priemone. Atkreiptinas dėmesys į apeliantės 2017 m. gruodžio 14 d. konkurso rezultatų svarstymo protokolo 5 punktą „Konkursinių sąlygų įvykdymo vertinimas“, kuriame neužfiksuota dukterinės bendrovės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių. Taigi apeliantė, spręsdama dėl konkurso laimėtojo, nevertino šio motininės bendrovės rašto kaip dukterinės bendrovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.

62. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad rašte nurodyta informacija, jog motininė bendrovė teiks pagalbą dukterinei bendrovei, vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį. Aplinkybė, kad šalių derybos dėl Sutarties sudarymo vyko lietuvių kalba, nagrinėjamoje byloje nereikšminga. Dukterinę bendrovę atstovavo jos darbuotojas, kuris suprato lietuvių kalbą. Jis turėjo pareigą informuoti atstovaujamą asmenį apie derybų eigą ir Sutarties sudarymo sąlygas. Motininės bendrovės raštas surašytas ne lietuvių, bet anglų kalba. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas T. N. nesuprato anglų kalbos ar kad šio rašto turinys neatitiko jo valios. Tai patvirtina taip pat kiti anglų kalba surašyti ir T. N. pasirašyti raštai. A. V. taip pat pasirašė Sutartį su apeliante. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dukterinė bendrovė ją vykdė, bet vėliau vienašališkai nutraukė. Taigi T. N., būdamas dukterinės bendrovės vadovu, žinojo apie sudarytą Sutartį.

64. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad motininė bendrovė 2017 m. gruodžio 8 d. rašte pažadėjo padėti dukterinei bendrovei įvykdyti Sutartį. Iš rašto turinio nustatyta, kad motininė bendrovė patvirtino finansinę paramą dukterinei bendrovei vykdant Sutartį. Patvirtinimas teikti paramą negali būti suabsoliutintas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad motininė ir dukterinė bendrovės – privatūs, pelno siekiantys verslo subjektai. Juridinio asmens vadovas organizuoja bendrovės veiklą, iš kurios siekia gauti pelno. Dėl to kiekvienu atveju rūpestingas vadovas turi nuspręsti, naudinga sudaryta sutartis bendrovei ar ne. Jis taip pat turi įvertinti nuostolingos sutarties tolesnio vykdymo ar jos nutraukimo padarinius. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį pagal 10.2 papunktį. Byloje nėra duomenų, kad dukterinė bendrovė nutraukė Sutartį dėl to, kad motininė bendrovė nustojo teikti jai finansinę paramą.

65. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog motininė bendrovė teikė finansinę pagalbą dukterinei įmonei. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motininė ir dukterinė bendrovės sudarė paskolos sutartį ir tris papildomus sutarimus, kuriais motininė bendrovė paskolino dukterinei bendrovei 1 400 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 500 000 Eur – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Į bylą pateikti duomenys pagrindžia, kad motininė bendrovė 2016 metais pervedė dukterinei bendrovei 624 200 Eur, 2017 metais – 350 000 Eur, 2018 metais – 1 800 000 Eur, 2019 metais – 147 800 Eur, iš viso – 2 922 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausia lėšų pervesta 2018 metais, t. y. Sutarties galiojimo laikotarpiu. Be to, motininė bendrovė maksimalią 1 900 000 Eur paskolos sumą pervedė dukterinei įmonei 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y., kai apeliantės ir dukterinės bendrovės Sutartis buvo nutraukta. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad motininė bendrovė teikė dukterinei bendrovei finansinę paramą Sutarties galiojimo metu, taip pat ir po to, kai dukterinė bendrovė vienašališkai nutraukė Sutartį.

66. Apeliantė nurodo, kad dukterinė bendrovė 2016–2018 metais pervedė motininei bendrovei 1 221 457,75 Eur, iš kurių 1 174200 Eur skirti paskolai grąžinti, 74 200 Eur – palūkanoms sumokėti. Dukterinė bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga motininei bendrovei 1 600 000 Eur ir 126 602,88 Eur palūkanų. Taigi ji turėjo 200 000 Eur skolos ir 126 602,88 Eur palūkanų (suma viršijanti 1 400 000 Eur paskolą) pradelstą įsipareigojimą motininei bendrovei. Apeliantė teigia, kad dukterinė bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes ji turėjo turto už 1 551 244 Eur ir 1 979 014 Eur per vienerius metus vykdytinų įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 metais didžiausia dukterinės įmonės kreditorė buvo vienintelė jos akcininkė, kuri teikė jai finansinę paramą iki 2020 m. gegužės 29 d. Tai, kad atsakovas T. N. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2020 metais, po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo apeliantei priteista 495 330,89 Eur kompensacija dėl elektros tiekimo kainų skirtumo, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, nereiškia, kad atsakovai siekė pažeisti apeliantės teises. Akcentuotina tai, kad aplinkybės, susijusios su dukterinės bendrovės mokumo (nemokumo) momentu, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, nes jos nėra specifinės, nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos išskirtinai tik apeliantės teisės. Bendrovės nemokumas yra vienodai reikšmingas visiems bendrovės kreditoriams.

68. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad paskolos sutartis aiškintina pagal Estijos Respublikos teisę (paskolos sutarties 7.1 papunktis). Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija nurodytos paskolos sutarties ir papildomų susitarimų. Apeliantė nenurodo, kada dukterinė bendrovė turėjo atlikti mokėjimus pagal sutartį, galėjo grąžinti skolą dalimis ar turėjo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas vienu mokėjimu paskutinę termino dieną, kokias paskolos sutarties nuostatas pažeidė sutarties šalis. Nenustačius būtinybės aiškinti paskolos sutartį, teismas neturi pareigos taikyti Estijos Respublikos teisę. Nagrinėjamu atveju pakanka įvertinti faktines aplinkybes, t. y. pažeidė atsakovai savo veiksmais apeliantės teises ar ne. Aplinkybė, kad dukterinė bendrovė grąžino dalį skolos ir palūkanų ne paskutinę paskolos sutarties grąžinimo dieną, nepagrindžia, kad motininė bendrovė pareikalavo grąžinti skolą prieš terminą ar kad dukterinė bendrovė atliko išankstinius mokėjimus. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 1 400 000 Eur viršijanti paskolos suma buvo grąžinta ne 2018 m. gruodžio 31 d., bet 2019 m. sausio mėn. Nustatytos aplinkybės nepagrindžia, kad atlikti mokėjimai pažeidė apeliantės teises.

69. Apeliantė teigia, kad atsakovai nesiėmė veiksmų, kurie būtų užtikrinę pakankamą finansinę pagalbą dukterinei bendrovei. Atsakovės 2017 m. gruodžio 8 d. rašte nenurodyta, kokią konkrečią pagalbą turėjo teikti motininė bendrovė, todėl, apeliantės nuomone, ji galėjo skolinti lėšų, taip pat pratęsti paskolos grąžinimo terminą, įvykdyti prievolę už dukterinę bendrovę, padidinti įstatinį kapitalą ar kitais būdais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motininė bendrovė 2017 m. gruodžio 8 d. rašte patvirtino, jog 2018 metais teiks dukterinei bendrovei paramą, vykdant Sutartį. Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad motininė bendrovė teikė finansinę paramą dukterinei bendrovei 2018 metais, taip pat net ir po to, kai Sutartis buvo nutraukta. Nurodytu raštu atsakovė neįsipareigojo užtikrinti, kad dukterinės bendrovės prievolės pagal Sutartį bus įvykdytos ar kad Sutartis nebus nutraukta. Apeliantė – verslininkė. Ji, sudarydama Sutartį, nereikalavo jokių jos įvykdymo užtikrinimo priemonių. Akcentuotina tai, kad patvirtinimas teikti finansinę pagalbą dukterinei bendrovei vykdant Sutartį negali būti sutapatinamas su Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone. 2017 m. gruodžio 8 d. rašte neužfiksuotas nei teiktinos finansinės pagalbos dydis, nei tai, kad suteiktos pagalbos pakaks sutarčiai įvykdyti.

74. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad motininė bendrovė žinojo apie dukterinės bendrovės ir apeliantės derybas, sudarytą Sutartį. Apeliantė teigia, kad dukterinė bendrovė, dalyvaudama konkurse pateikė apie save neteisingus duomenis, nes siekė sudaryti įspūdį, kad ją valdo finansiškai pajėgi Estijos bendrovė. Nurodymas, kad dukterinės bendrovės 100 proc. akcijų priklauso motininei bendrovei, nepagrindžia, kad motininė bendrovė už ją atsakinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukterinės bendrovės apeliantei pateikti duomenys galėjo būti patikrinti viešuosiuose registruose ir apeliantė galėjo įvertinti jų teisingumą. Dukterinė bendrovė, teikdama apie save duomenis nurodė, kad ji turi du darbuotojus Vilniuje, dešimt – Taline, bet nenurodė kurių metų duomenis pateikė. Viešojo registro duomenis, kad 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. dukterinėje bendrovėje dirbo vienas darbuotojas. Į bylą taip pat pateikta 2015 m. sausio 1 d. darbo sutartis, pagal kurią A. V. dirbo dukterinėje bendrovėje pardavimų direktoriumi. Jis dukterinės bendrovės vardu pasirašė Sutartį. Byloje nėra duomenų, kada pasibaigė A. V. ir dukterinės bendrovės darbo teisiniai santykiai. Be to, dukterinė bendrovė vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį iki jos nutraukimo. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad dukterinėje bendrovėje dirbo daugiau negu vienas darbuotojas (direktorius ir pardavimų direktorius). Apeliantė nenurodė, kokių veiksmų ji, būdama patyrusia verslininke, ėmėsi, vertindama konkurso dalyvių pateiktų duomenų teisingumą. Apeliantė, prieš sudarydama Sutartį, galėjo patikrinti pateiktus duomenis apie dirbančių bendrovėje asmenų skaičių viešuosiuose registruose, pareikalauti pagrįsti pateiktus duomenis ar juos patikslinti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė, sudarydama Sutartį, patikrino motininės bendrovės duomenis, užfiksuotus „Creditinfo“ duomenų bazėje, taip pat 2014–2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose. Taigi apeliantė taip pat turėjo patikrinti ir dukterinės bendrovės pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad motininė ir dukterinė bendrovės bendradarbiavo, dukterinės bendrovės darbuotojai naudojo motininės bendrovės elektroninio pašto domenus nepagrindžia atsakovų veiksmų neteisėtumo.

75. Apeliantė teigia, kad atsakovų veiksmai neteisėti, nes jie nevykdė Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (civilinė byla Nr. e2-1890-794/2019).

76. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo dukterinės bendrovės turtą, arešto mastas – 169 342,95 Eur. Teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 330 968,70 Eur, 2019 m. sausio 22 d. nutartimi – iki 495 330,89 Eur (civilinė byla Nr. e2-1890-794/2019). Atsakovas T. N. 2019 m. sausio 15 d. – 2019 m. balandžio 1 d. iš dukterinės bendrovės sąskaitos, esančios Estijos banke pervedė motininei bendrovei 805 000 Eur.

77. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė konkretaus areštuotino turto. Konkretų turtą areštuoja antstolis, kuris vykdo teismo nutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dukterinės bendrovės sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, 2019 m. sausio 7 d. buvo 209 981,80 Eur, 2019 m. sausio 31 d. – 397 188,32 Eur, t. y. lėšų, esančių banko sąskaitoje nepakako nutarčiai įvykdyti. Dėl to antstolis turėjo areštuoti taip pat ir kitą dukterinės bendrovės turtą.

78. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, (toliau – Reglamentas) nustatyta procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1, dalys).

79. Reglamentas taikomas tik tarpvalstybinio pobūdžio byloms ir jame turėtų būti apibrėžta, kas šiuo konkrečiu atveju yra tarpvalstybinio pobūdžio byla. Byla yra tarpvalstybinio pobūdžio, kai teismas, nagrinėjantis prašymą dėl blokavimo įsakymo, yra vienoje valstybėje narėje, o banko sąskaita, dėl kurios išduodamas įsakymas, yra kitoje valstybėje narėje. Taip pat byla yra tarp valstybinio pobūdžio ir tuo atveju, kai kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra vienoje valstybėje narėje, o teismas ir blokuotina banko sąskaita yra kitoje valstybėje narėje. Reglamentas neturėtų būti taikomas sąskaitų, esančių teismo, kuriam pateiktas prašymas dėl blokavimo įsakymo, valstybėje narėje, blokavimui, jeigu kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) taip pat yra toje valstybėje narėje, net jeigu kreditorius tuo pat metu kreipiasi dėl blokavimo įsakymo, susijusio su sąskaita ar sąskaitomis, esančiomis kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju kreditorius turėtų pateikti du atskirus prašymus – vieną dėl blokavimo įsakymo, o kitą dėl nacionalinės priemonės (Reglamento preambulės 10 punktas).

80. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo taikyti dukterinei bendrovei CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones, bet neprašė taikyti Reglamente nustatytų banko sąskaitų apribojimų. Dėl to teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo apeliantės teisę disponuoti lėšomis, buvusiomis AB SEB banko sąskaitoje. Nesant nustatytų teismo apribojimų dukterinės bendrovės lėšoms, esančioms Estijos banko sąskaitoje, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, pervesdamas lėšas motininei bendrovei iš dukterinės bendrovės sąskaitos Estijos banke, pažeidė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal nacionalinę (Lietuvos) teisę.

81. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dukterinė bendrovė nurodė tik vieną savo sąskaitą, esančią AB SEB banke, bet neinformavo apeliantės apie turimą banko sąskaitą Estijos banke, nelaikytini atsakovų neteisėtais veiksmai. Įstatyme nėra nustatytos pareigos dukterinei bendrovei, taip pat jos vadovui, kad, teismui pritaikius CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, jie turi pareigą patys informuoti kreditorių apie užsienio banko sąskaitose esančias ir jiems priklausančias lėšas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

82. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pažeistos tik apeliantės teisės. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų deliktinės atsakomybės pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio, kaltės. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

84. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

85. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 3 083,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, atsakovė „Nordic Power Management OÜ“– 2 903,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundus turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taip pat į tai, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 248,87 Eur (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai), daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Dėl to atsakovei iš apeliantės priteistina 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei Estijos bendrovei „Nordic Power Management OÜ“ (juridinio asmens kodas 11504072) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723) 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.