- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-421-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01111-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3333-940/2023, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas prašė atlikus visus numatytus ir būtinus veiksmus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei nesant jokio likvidaus turto ir pajamų iš ko būtų galima išieškoti skolą, pašalinti neteisėtą neveikimą ir biurokratizmą, bei Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka priimti išieškojimo negalimumo aktą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sužinojęs apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, jis antstoliui pateikė raštišką 2023 m. vasario 1 d. pareiškimą (prašymą) dėl išieškojimo negalimumo akto priėmimo, tačiau antstolis 2023 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškimą tenkinti. Nors iš paties antstolio atliktų užklausimų į atitinkamas institucijas ir gautų atsakymų matyti, jog pareiškėjas nedirba, negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galimas priverstinis skolos išieškojimas, taip pat neturi jokio registruotino turto. Antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai kartu su išieškojimo negalimumo aktu, tačiau to neatliko ir toliau piktnaudžiauja bei viršija savo įgaliojimus, šiurkščiai pažeisdamas pareiškėjo teisėtus interesus ir teises. Toks antstolio neveikimas yra sąlygotas jo savanaudiškų paskatų, kadangi taip yra siekiama didinti priverstinio išieškojimo išlaidas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nevengia sumokėti baudos, tačiau realiai negali jos sumokėti, nes neturėjo ir neturi finansinių lėšų ir galimybių, pareiškėjo socialinė, finansinė bei materialinė padėtis yra beviltiškai sunki. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos negali svarstyti pareiškėjo prašymo dėl baudos pripažinimo beviltiška, kol antstolis negrąžins vykdomojo dokumento išieškotojai su žyma, kad išieškojimas iš pareiškėjo yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. M. šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi jokio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto bei negauna pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti ir daryti išskaitas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta tik 2023 m. sausio 18 d. (priverstinis išieškojimas vykdomas daugiau nei tris mėnesius), skolininkas yra darbingo amžiaus, todėl labai tikėtina gali įsidarbinti, tokiu būdu jo finansinė padėtis pasikeistų. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai (įgijus turto, atsiradus pajamų) antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o išieškotojai nereikėtų iš naujo kreiptis į antstolį dėl naujo vykdymo proceso vykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytas argumentas, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos negali nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl skolos pripažinimo beviltiška, kol nėra grąžintas vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu, atmestinas, kadangi tokios imperatyvios antstolio pareigos nėra numatyta įstatyme. Be to, ir išieškotojos pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose, nagrinėjamu atveju įrodo bei patvirtina jos valią tęsti vykdymo veiksmus. Įrodymų, kurie leistų pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo savo teisėmis ar siekia tyčia didinti vykdymo išlaidas, byloje nėra. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą, jis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento ir tai atitinka vykdymo proceso tikslus.
6. Taigi antstolis A. B. vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo prašymas priimti išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai teisiškai nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, suvaržydamas jo teises, neatsiuntė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimo į jo pateiktą skundą. Tokiais veiksmais buvo pažeista teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, o kartu buvo apribota galimybė išdėstyti savo poziciją. Kartu tokiais veiksmais buvo pažeisti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei principai, kas papildomai pagrindžia, jog pareiškėjo teisės buvo akivaizdžiai suvaržytos.
7.2. Pabrėžia, jog tol, kol antstolis nėra grąžinęs vykdomojo dokumento išieškotojai, VMI negali įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjo skolos pripažinti beviltiška, nors tiek VMI, tiek antstolis turi informaciją apie tai, kad pareiškėjas jokio turto neturi, o jo finansinė padėtis neleidžia atlikti išieškojimo. Apelianto vertinimu, antstolis, nustatęs, jog pareiškėjas nedirba, negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galimas priverstinis skolos išieškojimas, taip pat neturi jokio registruotino turto, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai kartu su išieškojimo negalimumo aktu, tačiau to neatliko ir toliau piktnaudžiauja bei viršija savo įgaliojimus. Apelianto vertinimu, toks antstolio neveikimas yra sąlygotas jo savanaudiškų paskatų, kadangi taip yra siekiama didinti priverstinio išieškojimo išlaidas.
Atsiliepimas
8. Antstolis A. B. atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
8.1. Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, šiam atsisakius grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Vertindamas byloje kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, įstatymais antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. antstolis turi teisę, bet ne pareigą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstoliui nustačius aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą toliau tęsti vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose atlikimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, netenkindamas skolininko (apelianto) prašymo dėl vykdomosios bylos išieškotojai grąžinimo, veikė laikydamasis įstatymų reikalavimų ir jokių teisės normų nepažeidė.
13. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
14. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, jog pareiškėjas A. M. yra darbingo amžiaus, todėl labai tikėtina, kad jis galėtų įsidarbinti, gauti pajamų ne tik pragyvenimui, tačiau ir išieškotojo reikalavimams patenkinti, tokiu būdu jo finansinė padėtis pasikeistų, o vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta tik 2023 m. sausio 18 d. (priverstinis išieškojimas vykdoma daugiau nei tris mėnesius), todėl per tokį trumpą laiką konstatuoti vykdymo proceso aplinkybių nekintamumą nėra pagrindo.
15. Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai bei teisingai taikė procesinės teisės nuostatas, dėl ko padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
16. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir pareiškėjo argumentai, jog, jo manymu, bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepersiuntė jam išieškotojo atsiliepimo, pateikto į pareiškėjo skundą.
17. Vertindamas aptartą atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK įtvirtintą skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, bylose dėl antstolio veiksmų nėra numatyta pareiškėjui teisė ar pareiga byloje teikti atsikirtimus į išieškotojo atsiliepimą. Nesant tokios pareiškėjo teisės ir/ar pareigos, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tokia teise pasinaudoti.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų buvo nutarta nagrinėti 2023 m. balandžio 18 d., 10:00 val. rašytinio proceso tvarka. Nurodyta nutartis išsiųsta ir įteikta byloje dalyvaujantiems asmenims. Išieškotoja VMI atsiliepimą į skundą pateikė 2023 . balandžio 3 d., o pats pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. dar pateikė prašymą prijungtu papildomus įrodymus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išieškotojos atsiliepimo į skundą pateikimo momentą, paties pareiškėjo veiksmus teikiant papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teismui nebuvo objektyvios bei įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos siųsti atsiliepimą pareiškėjui, kurio iniciatyva ir buvo pradėtas ginčo dėl antstolio veiksmų procesas. Kartu pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jam buvo užkirstas kelias iki teismo posėdžio datos susipažinti su išieškotojo atsiliepimu ar kitaip sudarytos kliūtys įstatymo nustatyta tvarka sužinoti išieškotojo atsiliepimo turinį, nors iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio buvo galima suprasti, kad išieškotojai yra sudaroma galimybė pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pareikštą skundą (nutartyje nurodyta, jog „Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims išaiškintina, kad jie turi teisę teismo nustatytu terminu pateikti papildomus rašytinius įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti.“). Papildomai pastebėtina ir tai, jog išieškotojos pareikštame atsiliepime išdėstytos aplinkybės iš esmės nebuvo ir negalėjo nebūti žinomos pareiškėjui, kadangi išieškotoja faktiškai išdėstė paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą.
20. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatyme įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, neatliko pareiškėjo nurodytų proceso teisės pažeidimų bei nepadarė jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, lėmusių reikšmingą pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
22. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų balandžio 25 d. nutartis yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.