Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asociacijų Kibelkščių bendruomenės ir „Teatro drama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjų asociacijos „Teatro drama“ ir asociacijos Kibelkščių bendruomenės skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. spalio 3 d. pateiktas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0010/22/00983 ir Nr. 0010/22/00981, iki bus išnagrinėta byla dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Šioje byloje pareiškėjos ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – eliminuoti riziką (grėsmę), kad teismo priimtas sprendimas bus neįvykdytas. Jų taikymui būtina nustatyti kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

9. Sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo klausimą yra aktualūs tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo taikymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018) Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

10. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdomojo rašto) vykdymo privalomumo principas.

11. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

12. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00983, pradėtą pagal 2022 m. liepos 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1428-980/2022, išduotą dėl atsakovės asociacijos „Teatro drama“ iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis A. S. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00981, pradėtą pagal 2022 m. liepos 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1428-980/2022, išduotą dėl atsakovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

13. 2022 m. liepos 27 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00983 surašė raginimą Nr. Slg-40156, o vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00981 – raginimą Nr. Slg-40136 dėl sprendimo vykdymo ir patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Patvarkymai ir raginimai CPK nustatyta tvarka buvo išsiųsti pareiškėjoms. Asociacijai Kibelkščių bendruomenei ir asociacijai „Teatro drama“ patvarkymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti išsiųsti adresu – (duomenys neskelbtini), ir Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas patvirtinimas, kad raginimas ir kiti dokumentai gauti.

14. Suėjus raginimuose nurodytam terminui, vykdomosiose bylose Nr. 0010/22/00983 ir Nr. 0010/22/00981 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. Slg-49134, jame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. bus vykdomas priverstinis skolininkių asociacijos „Teatro drama“ ir asociacijos Kibelkščių bendruomenės iškeldinimas. Patvarkymas buvo išsiųstas proceso šalims nurodytais elektroninio pašto adresais.

15. 2022 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu dėl gautų prašymų Nr. Slg-50934 antstolis išnagrinėjo pareiškėjų prašymus atidėti 2022 m. rugsėjo 30 d. paskirtą priverstinį iškeldinimą. Prašymai nebuvo patenkinti.

16. 2022 m. rugsėjo 30 d. vykdomųjų dokumentų reikalavimai buvo įvykdyti, surašytas iškeldinimo protokolas Nr. Slg-50919, pareiškėjos iškeldintos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iškeldinimo procesas užfiksuotas vaizdo įrašymo įranga.

17. Pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų antstolio veiksmus ginčija tuo pagrindu, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti. Prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindžia aplinkybe, jog antstolio atliekami vykdymo veiksmai gali sukelti pareiškėjoms žalą ar ją padidinti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjos iš esmės nenurodo, kuo pasireiškia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Nurodo, jog laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tam, kad būtų užkirstas kelią žalai padidėti, kol vyks skundo teisme nagrinėjimas. Kadangi, kaip nurodo pareiškėjos, jos jau apskundė antstolio 2022 m. rugsėjo 29 d. iškeldinimo protokolą, kuris galbūt bus pripažintas neteisėtu ir panaikintas, tai, labai tikėtina, kad iškraustyti arba kraustomi iš vienos vietos į kitą daiktai gali būti sužaloti arba visai pradingti.

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo proceso specifika ta, jog vykdomi jau įsiteisėję teismo sprendimai. Šiuo atveju antstoliui vykdomosiose bylose Nr. 0010/22/00983 ir Nr. 0010/22/00981 pateikti vykdyti 2022 m. liepos 19 d. vykdomieji raštai dėl pareiškėjų iškeldinimo su visu joms priklausančiu turtu iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš antstolio į bylą pateikto 2022 m. spalio 3 d. patvarkymo Nr. S1g-51100 nustatyta, jog vykdomųjų dokumentų reikalavimai buvo įvykdyti – pareiškėjos buvo iškeldintos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (surašytas iškeldinimo protokolas Nr. Slg-50919), pareiškėjų turtas po vykdomųjų dokumentų reikalavimo įvykdymo buvo perduotas saugoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, iškeldinimo procesas užfiksuotas vaizdo įrašymo įranga.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjų skundas, kuriame taip pat pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra grindžiamas tuo, kad iš esmės pareiškėjos nesutinka su civilinėje byloje Nr. e2-1428-980/2022 priimtu ir antstolio jau įvykdytu sprendimu, taip pat nenurodoma, kokia konkreti žala pareiškėjoms gali atsirasti ar padidėti nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priverstinio vykdymo pasekmes ir skunde dėl antstolio veiksmų pareikštų reikalavimų pobūdį, daro išvadą, jog pareiškėjų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nebūtinos, nes neįrodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas pareiškėjoms palankus procesinis sprendimas, galimybė atgręžti jo įvykdymą, nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, išliktų. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019). Pareiškėjos, pagrįsdamos būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik subjektyviai nurodo, jog jomis siekiama užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti (jog pareiškėjoms priklausantys iškraustyti daiktai gali būti sugadinti ar prarasti), tačiau niekaip konkrečiai – nei objektyviomis tokią grėsmę suponuojančiomis aplinkybėmis, nei ją pagrindžiančiais įrodymais – nepagrindžia šios numanomos žalos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – realios grėsmės būsimos teismo nutarties įvykdymui, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti. Vien tai, kad pareiškėjos siekia išvengti vykdymo proceso sukeliamų nepatogumų, nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant būtinybę laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti būsimos teismo nutarties šioje byloje įvykdymą.

21. Pareiškėjos turi procesinę pareigą įrodyti, jog egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjoms palankios teismo nutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar egzistuoja reali joms kilsiančios žalos grėsmė. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad vykdant sprendimą gali būti sugadintas ar prarastas pareiškėjoms priklausantis turtas, nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu sprendimas jau apskritai yra įvykdytas, pareiškėjos su joms priklausančiais daiktais iškeldintos iš išieškotojos patalpų, daiktai perduoti saugoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės ir, nenustatęs jokių vykdymo proceso trūkumų, jo netenkino.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina pareiškėjoms, jog, pagal bylos duomenis, jos sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį tik už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Už atskirąjį skundą žyminis mokestis nesumokėtas, nors, pagal CPK reikalavimus, šie procesiniai dokumentai (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirasis skundas dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių) žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirai (CPK 80 straipsnio 2 ir 5 dalys). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikytina, jog už prašymą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis buvo panaudotas toje byloje, nepaisant to, jog prašymas buvo netenkintas. Dėl šios priežasties pareiškėjų prašymas įskaityti už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtą žyminį mokestį netenkintinas. Kadangi pareiškėjos nesumokėjo žyminio mokesčio už atskirąją skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirasis skundas išnagrinėtas iš esmės ir netenkintas, nesumokėta žyminio mokesčio už atskirąjį skundą suma, indeksavus ją įstatyme nustatyta tvarka (CPK 82 straipsnis), iš viso – 70 Eur, priteistina iš pareiškėjų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų asociacijos „Teatro drama“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir asociacijos Kibelkščių bendruomenės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 35 Eur žyminio mokesčio.