- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-27-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00813-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Pareiškėjas
- A. S., D. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjos A. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir D. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąją raštą, kadangi D. B. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, t. y. pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką – dukrą D. B.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkintas ir išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkto.
3. Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2602-635/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, numatanti, kad vaiko tėvas D. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 punktas). Išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. S. (2 punktas). Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
4. Teismas nurodė, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. „res judicata“) galią. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi laisva valia prisiėmė pareigas, kurios kiekvienai iš šalių yra privalomos. Teismas nustatė, kad D. B. nepilnametei dukteriai mokėjo nepilną išlaikymą, pavyzdžiui, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis mokėjo vaikui išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 metų kovo, gruodžio mėnesiais, 2021 metų sausio, kovo, gegužės – liepos mėnesiais, 2022 metų gegužės mėnesį, 2023 metų rugpjūčio mėnesį, arba teikė nepilną išlaikymą, pavyzdžiui, 2021 metų balandžio mėnesį sumokėjo 35 Eur, rugpjūčio mėnesį sumokėjo tik 100 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovas geruoju savo įsipareigojimo pilna apimtimi nevykdo.
5. Teismas pažymėjo, kad pats vykdomojo rašto išdavimas nesukelia teisinių pasekmių, todėl jei atsakovas geranoriškai ir tinkamai įvykdys sudarytos taikos sutarties sąlygas, pareiškėja (ieškovė) vykdomojo rašto antstoliui priverstinai jį vykdyti gali ir neteikti, o pateikus atsakovas turi teisę antstoliui pateikti rašytinius įrodymus, kad dalį įsipareigojimų įvykdė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo D. B. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti, taikyti teisminę mediaciją ir pripažinti, kad teikė nepilnametei dukteriai išlaikymą natūra tais laikotarpiais, kai dukra būdavo pas jį ar jo tėvus.
7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, jog tais laikotarpiais, kai vaikas būdavo pas jį arba jo tėvus ligos arba atostogų metu jis tuo laikotarpiu teikdavo tiesioginį išlaikymą natūra savo vaikui. Teigia, kad su pareiškėja buvo toks žodinis susitarimas, jog už praleistą laiką su juo arba jo tėvais išlaikymo vaikui jis nemokės. Be to, jis nesupranta, kodėl teikdamas tiesioginį išlaikymą vaikui tuo pat metu turėtų vaiko mamai mokėti alimentus. Prideda banko sąskaitos išrašus su mokėjimo pavedimais A. S. 2018–2019 metais.
8. Nurodo, kad teismo prašė taikyti teismine mediaciją vien tam, kad su A. S. rastų optimaliausią sprendimą šioje byloje, tačiau teismas tokio prašymo net nesvarstė. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad kiekvienas antstolio veiksmas turi administravimo mokestį ir tai gali sukelti papildomų išlaidų, todėl jis prašė taikyti teisminę mediaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 ir 2019 metų banko sąskaitos išrašus apie vaikui teikto išlaikymo mokėjimo pavedimus pareiškėjai.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą ir pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes įrodymai egzistavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantui buvo žinomi, todėl turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliantas netinkamai vykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir 2018 bei 2019 metų banko sąskaitos išrašų teismui, sprendžiančiam klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neteikė. Nors šiuo atveju formaliai vertinant, naujai teikiami įrodymai neturėtų būti priimti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byla turi būti išnagrinėta ne formaliai, bet teisingai ir konstatuoja, kad priėmus naujai pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo įvertinimui.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
16. Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.
17. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2602-635/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė, jog vaiko tėvas D. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. B. po 170 Eur nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (1 punktas). Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ir su atskiruoju skundu apelianto pateikti jo banko sąskaitos 2018 – 2023 metų išrašų duomenys patvirtina, kad jis netinkami vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, t. y. ne kiekvieną mėnesį teikia vaikui išlaikymą arba sumoka ne visą šalių sutartą sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo teikė vaikui išlaikymą nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Apeliantui su atskiruoju skundu pateikus 2018–2019 metų sąskaitos išrašus nustatyta, kad 2018 m. gegužės ir birželio mėnesiais apeliantas išlaikymo vaikui neteikė, tačiau 2018 m. rugpjūčio 18 ir 20 d. padarė du mokėjimo pavedimus po 170 Eur, 2018 m. rugsėjo 13 d. 170 Eur pavedimo paskirtyje nurodyta, jog tai išlaikymas už rugpjūčio mėnesį, tačiau vaiko išlaikymui 2018 m. rugsėjo mėnesį apeliantas sumokėjo nepilną sumą – 120 Eur; 2019 m. liepą vaiko išlaikymui apeliantas sumokėjo 100 Eur, kitais 2019 metų mėnesiais išlaikymą teikė po 170 Eur per mėnesį; 2020 m. nėra mokėjimų už spalio ir gruodžio mėnesius, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo nemokėjo išlaikymo 2020 m. kovo mėnesį, tačiau 2020 m. balandžio 15 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai išlaikymas už kovo mėnesį; 2021 m. neteiktas išlaikymas vaikui sausio, kovo, gegužės, birželio, liepos mėnesiais, o vasario, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais teiktas nepilnai (vasarį 150 Eur, rugpjūtį ir rugsėjį po 100 Eur); 2022 metais nemokėta už birželio mėnesį (pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nemokėta gegužės mėnesį, tačiau 2022 m. birželio 10 d. mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta, kad 200 Eur sumokėti už vaiko išlaikymą už gegužės mėnesį), taigi neteiktas išlaikymas 2022 m. birželį, o 2022 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta 70 Eur; 2023 m. kovo mėnesį išlaikymas neteiktas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, todėl egzistavo teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia egzistuojant žodinį šalių susitarimą, jog jis nemoka išlaikymo tuo laikotarpiu, kai vaikas yra pas jį ar jo tėvus, tačiau teismo patvirtintoje taikos sutartyje tokios nuostatos nėra. Apeliantas turi teisę inicijuoti taikos sutarties sąlygų pakeitimą, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, šie apelianto teiginiai nėra teisiškai reikšmingi, nes priešingu atveju reikštų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimą. Kaip minėta, teismas šiuo atveju sprendžia tik teismo patvirtintos taikos sutarties tinkamo vykdymo klausimą, o ne jos turinio, esmės ar sąlygų pakeitimo klausimus. Dėl to nepagrįstas ir apelianto prašymas taikyti mediaciją, nes šioje byloje nesprendžiamas šalių ginčas, jis jau išspręstas įsiteisėjusia 2018 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2602-635/2018. Šiuo atveju nagrinėjamas tik atskiras procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, o šiuo atveju jis egzistavo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.
20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.