Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovui D. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys pateikė taikos sutartį, prašo ją tvirtinti, civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš ieškovo ir atsakovės pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2018-10-02 sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridėtinas prie bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys sutarties III dalimi susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą palieka spręsti teismui. Tokiu atveju teismas savo iniciatyva paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovės atstovas pateikė teismui paskaičiavimus dėl valstybei priteistinos 468,83 Eur sumos, bylos nagrinėjimo metu susidarė 3,72 Eur pašto išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi šalys bylą baigė taikiai, atsakovui grąžintini 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nebandė išspręsti išlaikymo priteisimo klausimo supaprastinto proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo, tuo pačiu nebranginant proceso, be to atsakovą taip pat atstovavo advokatas ir nors atsakovas nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tikėtina, kad jis tokių išlaidų turėjo. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas visa apimtimi, nes taikos sutartį šalys sudarė abipusių kompromisų būdu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taikų ginčo užbaigimą, į šalių elgesį bei bylos pobūdį, teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir nusprendžia nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 5 dalis 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1dalies 5 punktu, 294-295 straispniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

„Mes, ieškovė A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau ieškovė ir atsakovas kartu vadinami šalimis), susitarėme bylą dėl šalių dukters D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir atsakovo bendravimo su D. B. tvarkos nustatymo, užbaigti taikos sutartimi su tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas D. B. įsipareigoja teikti dukrai D. B. išlaikymą po vieną šimtą septyniasdešimt Eurų (170,00 Eur) nuo 2018-05-07 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2.Ieškovė A. S. tvarkys D. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

1. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį atsakovas bendrauja su dukra D. pasirinktoje vietoje. Dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir parveža sekmadienį 18:00 valandą. Apie dukters pasiėmimą informuoja A. S. telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

2. Motinos dieną D. praleidžia kartu su motina, o tėvo dieną - kartu su tėvu nuo 10:00 valandos iki 18:00 valandos. D. B. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 vai. ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą iki 18:00 valandos. Apie dukters pasiėmimą informuoja A. S. telefono skambučiu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

3. Metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, N.Metų, Vėlinių švenčių metu D. B. bendrauja su dukra D.:

3.1. Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17:00 valandos iki gruodžio 26d 18:00 valandos;

3.2. Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d 17-00 valandos iki sausio 1 d. 18:00 valandos;

3.3. Kiekvienais metais Šv. Velykų metu bendrauja su dukra D. šeštadienį nuo 10:00 valandos iki sekmadienio 18:00 val.

3.4 Kasmetinių atostogų metu D. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų, išsivežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesi nurodydami, kur dukra D. bus tokių atostogų metu.

4. Keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojamas kelionės datas, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Šiuo atveju A. S. savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje abiems tėvams priimtinoje vietoje perduoda D. B. dukters D. pasą (asmens tapatybės kortelę). Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, D. B. informuoja A. S. telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

5. Mažametės D.s ligos atveju kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jos susirgimo metu privalo informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką. Vaikui susirgus apsilankymų pas tėvą metu, D. B. ja rūpinasi ir kaip galima greičiau, jei tai nepakenks dukters sveikatai, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Dukters ligos atveju būnant namuose, D. B. turi teisę ją lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.

6. Esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ir šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

7. A. S. išvykus nuolatos ar laikinai gyventi į užsienio valstybę, A. S. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo privalo informuoti D. B. apie išvykimą bei sudaryti galimybę susitikti su nepilnamete dukra pabendrauti ir atsisveikinti.

8. Nepilnamečiui vaikui nuolatos gyvenant su mama A. S. užsienio šalyje, A. S. per 14 kalendorinių dienų nuo išvykimo privalo informuoti D. B. apie jos gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje, kitus kontaktinius duomenis, gyvenimo sąlygas.

9. Nepilnamečiui vaikui nuolatos gyvenant su mama A. S. užsienio šalyje, A. S. privalo 3-7 kalendorinių dienų terminui sudaryti sąlygas nepilnametės dukters tėvui D. B. susitikti ir bendrauti su dukra jam atvykus į užsienio šalį, D. B. buvimo vietos adresu.

10. Nepilnamečiui vaikui nuolatos gyvenant su mama A. S. užsienio šalyje, A. S. privalo nepilnametę dukrą savo lėšomis parvežti j Lietuvos Respubliką susitikti ir bendrauti su vaiko tėvu D. B., kuriam tenka nepilnamečio vaiko grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidų padengimas, šiais atvejais:

10.1. Metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, N. Metų, Vėlinių ) D. B. bendrauja su dukra D. kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17:00 valandos iki gruodžio 26 d. 18:00valandos;

10.2. Kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 31 d. 17:00 valandos iki sausio l d. 18:00 valandos;

10.3 Kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio l d. 10:00 val. iki 18:00 val.;

10.4 Kiekvienais metais Šv. Velykų metu bendrauja su dukra D. šeštadienį nuo 10:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.

11. Kasmetinių atostogų metu D. B. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų išsivežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę.

12. Kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį nurodydami, kur dukra D. bus tokių atostogų metu.

13. A. S. netrukdys mažametei dukrai D. bendrauti su tėvu D. B. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, kai tik dukra galės tai daryti.

III. Šalys palieka spręsti teismui šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.“

Civilinę bylą Nr. 2-2602-635/2018, teisminio proceso Nr. 2-43-3-00813-2018-5, nutraukti.

Grąžinti atsakovui D. B. dalį – 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-07-09 mokėjimu. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.