Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo D. B. atstovui advokatui Tomui Leščinskui, suinteresuotam asmeniui A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. parodė, kad sudarytą taikos sutartį vykdo ir nekliudo pareiškėjui bendrauti su vaiku pagal susitartą bendravimo tvarką. Dėl bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, pareiškėjui išvykus į užsienį, kyla kartais nesutarimų, nes vaikas yra 3 metų ir nenori bendrauti telefonu. Be to, ji siūlė pareiškėjui nupirkti vaikui telefoną ir tokiu būdu bendrauti su vaiku tiesiogiai. Su pareiškėjo tėvais nepalaiko labai gerų santykių, bet iš esmės neprieštarautų dėl vaiko bendravimo su jais, susitarus dėl tokios tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Prašymas atmestinas.

2018-10-17 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nutartimi civilinėje byloje 2-2602-635/2018 patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš patvirtintos taikos sutarties 6 punkto, šalys susitarė, kad esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ir šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. 13 taikos sutarties punktu šalys susitarė, kad A. S. netrukdys mažametei dukrai Deimantei bendrauti su tėvu D. B. telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, kai tik dukra galės tai daryti. Taikos sutartimi nėra nustatytos šalių nepilnametės dukters bendravimo su kitais asmenimis, tame tarpe ir pareiškėjo tėvais (seneliais) sąlygos ir tvarka. Kaip paaiškino A. S., ji nekliudo dukrai bendrauti su tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, tačiau nurodo, kad dukra dėl savo amžiaus, pati nenori bendrauti šiomis priemonėmis. Pareiškėjo atstovas nepateikė tokių įrodymų ir nenurodė, kad A. S. tyčia kliudytų ar kitaip apsunkintų šio sutarties punkto vykdymą. Visiškai tikėtina, kad mažametė, 3,5 metų šalių duktė gali ir nenorėti tokiu būdu bendrauti su tėvu. Be to, nei pareiškėjas, nei jo atstovas nenurodė, kad dėl kitų bendravimo sutarties sąlygų vykdymo kiltų nesutarimų. Taikos sutartimi patvirtinta bendravimo tvarka pakankamai detali ir nenustatyta, kad A. S. minėtos sutarties sąlygos ir kitų sutarties sąlygų nevykdo, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam taikos sutarties vykdymui.

Šalių nesutarimai dėl jų nepilnametės dukters bendravimo su pareiškėjo seneliais taip pat nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą sudarytos taikos sutarties pagrindu, nes bendravimo tvarka su seneliais taikos sutartimi nustatyta nebuvo.

Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis). Bendravimo tvarkos su seneliais nustatymas šioje byloje nėra galimas, nes tai būtų šalių ankstesnio susitarimo esminis pakeitimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalimi, 290, 334-335 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Šilutės rūmų teismo 2018-10-17 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje 2-2602-635/2018, netenkinti.

Pareiškėjui išaiškinti, kad jis turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka bei dėl nepilnametės dukters bendravimo su jos seneliais įpareigojimo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.