Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., D. L. (D. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė V. D. 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu skundo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

20. Apeliantė 2020 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, kurie, jos teigimu, įrodo prašymo pagrįstumą ir tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėja akcentuoja ir aplinkybę, kad skolininkas yra laivo kapitonas, darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, tačiau vaikui išlaikymo nemoka ir prideda kitos civilinės bylos duomenis.

21. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

22. Pareiškėjos pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis jau buvo pateikta su pareiškėjos 2020 m. balandžio 2 d. prašymu dėl naujų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo rezoliucija jau yra priimta, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą priimti šią pareiškėjos pateiktą nutartį. Pareiškėja taip pat teikia Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2008 m. sausio 24 d. nutartį, kuria nenušalinta civilinę bylą nagrinėjusi teisėja. Pažymėtina, jog ši nutartis priimta kitoje civilinėje byloje, kuria nagrinėtas ginčas tarp kitų šalių ir niekaip nėra susijusi su šia nagrinėjama byla, todėl nėra teisinio pagrindo priimti šią nutartį.

23. Pareiškėja teikia 2020 m. balandžio 15 d. prašymo ir 2020 m. balandžio 17 d. antstolės patvarkymo nuorašus. Nors šie dokumentai sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, antstolei yra žinomi, tačiau nagrinėjamoje byloje jie neturi teisinės reikšmės, nėra skundo šioje byloje objektas, todėl nepriimtini.

24. Pareiškia teikia ir prašo priimti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį, 2019 m. spalio 7 d. antstolės pažymą apie išlaikymo įsiskolinimą, 2019 m. spalio7 d. antstolės patvarkymą AB Swedbank pateikti informaciją ir 2019 m. spalio 21 d. banko atsakymą su O. T. sąskaitos išrašu, 2019 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymą ir savo pačios banko sąskaitos išrašus apie iš antstolės ir skolininko gautas lėšas. Visi šie pareiškėjos teikiami ir prašomi priimti dokumentai yra vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00087 (vykd. b. l. 277-280, 181, 182, 247-251, 163, 255, 256), todėl jie nėra nauji ir nėra teisinio pagrindo dar kartą juos priimti.

25. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 6 d. rezoliucija priėmė pareiškėjos 2020 m. balandžio 2 d. pateiktus įrodymus: 2020 m. kovo 27 d. AB Swedbank raštą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. bei, kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės17 d. nutartį, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą juos priimti.

26. Pareiškėja 2020 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: 2020 m. balandžio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-955-998/2020 2020 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio informacinę pažymą bei 2020 m. gegužės 14 d. prašymą teismui civilinėje byloje Nr. e2-955-998/2020, taip pat prašo iš Gyventojų registro tarnybos gauti duomenis apie D. L. ir O. T. santuoką bei duomenis iš VĮ Regitra apie automobilio Kia Sportage savininką. Prašomas priimti antstolės patvarkymas nėra skundo šioje byloje objektas, todėl nepriimtinas, taip pat su nagrinėjama byla dėl antstolės veiksmų teisėtumo nesusiję ir teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi prašoma priimti teismo posėdžio pažyma ir 2020 m. gegužės 14 d. prašymas teismui, todėl pareiškėjos teikiami dokumentai nepriimtini. Šiai nagrinėjamai bylai įtakos ir teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kad skolininkas po skundžiamų antstolės veiksmų atlikimo sudarė santuoką su O. T., o duomenys apie automobilio Kia Sportage savininką gali būti aktualūs civilinėje byloje, kurioje nagrinėjama buvusių sutuoktinių O. L. ir D. L. turto padalijimo klausimai, bet ne šioje nagrinėjamoje byloje dėl antstolės veiksmų vykdant išlaikymo vaikui išieškojimą teisėtumo, todėl apeliantės prašymai gauti duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko šeiminę padėtį ir automobilio savininką netenkintini, nes nesusiję su nagrinėjama byla.

Dėl ginčo esmės

27. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

29. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00087 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-549-1030/2018 (2019 m. sausio 28 d. vykdomasis raštas grąžintas, nes jame buvo netiksliai nurodytas išieškotojos adresas) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. L. nepilnamečiam vaikui M. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450,00 Eur nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (vykd. b. l. 3, 5-6). Pažymėtina, jog būtent dėl antstolės veiksmų šioje vykdomojoje byloje pareiškėja padavė skundą, pirmosios instancijos teismas vertino antstolės veiksmų teisėtumą būtent nurodytoje vykdomojoje byloje, todėl nesusiję su nagrinėjama byla ir plačiau nenagrinėti pareiškėjos dėstomi teiginiai dėl antstolės veiksmų kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/18/00508.

30. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė 2019 m. sausio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja pateikė pirmą kartą vykdomąjį raštą vykdyti, patvarkymu Nr. S-19-4-3012 ir patikslintu patvarkymu Nr. S-19-4-3019 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti bei tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-4-3009 (vykd. b. l. 12, 15, 16). Visuose šiuose antstolės nurodytuose dokumentuose nurodytas susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 2 200 Eur ir tai, jog išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 27 d. iki vaiko pilnametystės sudaro po 450,00 Eur, o raginime įvykdyti sprendimą dar nurodytas ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis 77,58 Eur. Įvertinus šias aplinkybes nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad antstolė tik 2019 m. vasario 5 d. nustatė skolininko įsiskolinimą, taip pat, kad antstolė tik 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu nustatė, kad skolininkas kas mėnesį privalo mokėti po 507 Eur įskaitant vykdymo išlaidas, nors turėjo tą padaryti iš karto pateikus vykdomąjį raštą vykdyti.

31. Iš skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad jos teigimu, skolininkas nemoka išlaikymo vaikui. Pažymėtina, jog antstolė nėra ir negali būti atsakinga už skolininko veiksmus ir tai, kad skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką. Antstolė atlieka tokius vykdymo veiksmus ir tik tokia apimtimi, kokią jai suteikia įstatymai. Nepagrįstas ir pareiškėjos nepasitenkimas tuo, kad, jos teigimu, skolininko sugyventinė, iš savo asmeninės banko sąskaitos perveda antstolei pinigų vaiko išlaikymui kada nori ir kiek nori, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, O. T. iš viso nėra šios civilinės bylos proceso dalyvė, juo labiau nėra skolininkė ir neturi pareigos išlaikyti pareiškėjos nepilnametį vaiką. Kaip matyti iš vykdomojo rašto, vaiko išlaikymas priteistas iš D. L., todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad antstolė privalo išieškoti teismo sprendimu nurodytas sumas iš O. T..

32. Taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad skolininko piniginės lėšos yra pas O. T., nes skolininkas yra laivo kapitonas, dirba užsienyje ir darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, o į O. T. banko sąskaitą periodiškai įnešami grynieji pinigai. Pirmosios instancijos teismas detaliai pareiškėjai išaiškino CPK 688 straipsnio nuostatas, todėl pakartotinai jos nedėstomos. Kaip matyti, iš O. T. banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. spalio 7 d. D. L. piniginių lėšų į šio asmens banko sąskaitą nėra pervedęs arba sumos itin mažos ir nurodyta, jog tai skolos grąžinimas (vykd. b. l. 246-251), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nesant duomenų, kad pas O. T. yra skolininkui priklausančių piniginių lėšų, antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, esančias O. T. asmeninėje banko sąskaitoje (CPK 688 straipsnis). Apeliantei argumentuojant, kad grynieji pinigai, kuriais papildoma O. T. banko sąskaita, iš tikrųjų priklauso skolininkui, šį savo teiginį ji turėtų įrodinėti kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje ginčo teisena. Tuo tarpu, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nesant konstatuotos tokios aplinkybės ir nesant kitų įrodymų, nagrinėjamu atveju antstolė neturi teisės nukreipti išieškojimą į kito asmens turtą ir pajamas. Apeliantės teiginių nepagrindžia ir aplinkybė, kad iš apeliantės pateikto AB Swedbank 2020 m. kovo 27 d. rašto matyti, jog skolininkas ir O. T. kartu moka būsto kredito įmokas bankui.

33. Su nagrinėjama civiline byla niekaip nėra susiję ir pareiškėjos teiginių nepagrindžia jos pateikti teismų procesiniai sprendimai kitoje civilinėje byloje, kurioje išnagrinėtas kitas ginčas ir šalys buvo visai kiti asmenys, niekaip nesusiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje taip pat nagrinėtas laivo kapitono, dirbančio užsienyje ir gaunančio darbo užmokestį grynaisiais pinigais, išlaikymo vaikui nemokėjimo klausimas, niekaip nėra susijusi su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu antstolės veiksmų teisėtumo klausimu.

34. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolė 2019 m. vasario 25 d. turto arešto aktu Nr. S-190000249 areštavo turtinę teisę į kelių transporto priemonę Kia Sportage“ (vykd. b. l. 50-51), automobilis pagal 2016 m. balandžio 5 d. lizingo sutartį Nr. 201604F-280 nuosavybės teise priklausė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, o skolininkui transporto priemonė buvo perduota laikinai valdyti ir naudotis iki lizingo sutarties įvykdymo (vykd. b. l. 46-49, 215-217). D. L. 2019 m. spalio 28 d. sumokėjo visus pagal 2016 m. balandžio 5 d. lizingo sutartį Nr. 201604F-280 priklausančius mokėjimus (b. l. 48, 49) ir nuo 2019 m. spalio 29 d. nuosavybės teise perėmė lizingo objektą - automobilį (b. l. 50-52). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininko turėta turtinė teisė pasibaigė, išnyko arešto objektas, todėl 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-190001179 antstolė teisėtai ir pagrįstai panaikino turtinės teisės į kelių transporto priemonę areštą. Apeliantei argumentuojant, kad skolininkas pardavė automobilį, kuris buvo šeimos turtas, ir pasisavino pinigus, pažymėtina, kaip nurodo pati apeliantė, ginčas dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių tebevyksta, teisme yra nagrinėjama civilinė byla ir būtent joje apeliantė gali dėstyti savo argumentus dėl automoblio ir jį pardavus gautų pinigų pripažinimo šeimos turtu ir padalijimo. Tuo tarpu, kaip minėta, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas antstolės veiksmų teisėtumas vykdant išlaikymo vaikui išieškojimą, o ne sutuoktinių turto padalijimo klausimas ir ne šioje civilinėje byloje pareiškėja turi spręsti dėl turto kilusius ginčus.

35. Apeliantei argumentuojant, kad antstolė pažeidė CPK42 straipsnio reikalavimus, pažymėtina, jog CPK 42 straipsnis reglamentuoja proceso šalių teises ir pareigas, tuo tarpu, išieškotojo teisės įtvirtintos CPK 639 striapsnyje, kurio 2 punkte numatyta išieškotojo teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/19/00087 medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovas advakatas ne kartą susipažino su vykdomosios bylos medžiaga (b. l. 79, 188, 221), jam įteikti antstolės patvarkymai ir vykdomosios bylos dokumentai (vykd. b. l. 18, 77, 81, 118, 139, 167, 242, 245), tagi nėra teisinio pagrindo apeliantės teiginiams, kad antstolė pažeisdama jos teises, neleido susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga.

36. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog antstolė, paskirstydama išieškotas sumas, laikėsi CPK 753 straipsnyje nustatytos išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos (vykd. b. l. 162, 168, 169, 170, 171, 201, 232, 240, 248, 281) ir plačiau jie nekartojami. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai, jos nuomone, pažeidimus paskirstydama išieškotas sumas daro antstolė. Apeliantės teigimu, antstolė priėmusi vykdomąjį rštą vykdyti, iš karto turėjo nustatyti, kad skolininkas ir jo atstovė O. T. privalo sumokėti 2 200 Eur įsiskolinimą ir kas mėnesį pareiškėjai mokėti po 450 Eur ir vykdymo išlaidas. Minėta, kad antstolė būtent tai ir padarė 2019 m. sausio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja pateikė vykdomąjį raštą vykdyti, surašytu raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-19-4-3009 (vykd. b. l. 16), t. y. nurodė ne tik įsiskolinimo dydį, periodinių išmokų dydį, bet ir apskaičiuotų būtinųjų vykdymo išlaidų dydį. Tuo tarpu, O. T. teisių ir pareigų apimčiai vykdomas teismo sprendimas įtakos neturi, dėl jos pareigos vykdyti teismo sprendimą jau pasisakyta ir plačiau nebekartojama.

37. Pati apeliantė pateikė duomenis, kad į jos banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 020 m. vasario 3 d. antstolė išieškojo ir pervedė 6 828,73 Eur vaiko išlaikymui, dar 3 856,78 Eur pervedė pats D. L., todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su paeliantės argumentais, kad antstolė nekontroliuoja teismo sprendimo vykdymo ar neatlieka vykdymo veiksmų. Apeliantės subjektyvus suvokimas ir noras, kad antstolė atliktų bųtent tokius priverstinio vykdymo veiksmus, kokių pageidauja pareiškėja ar jos atstovas, nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolės veiksmai neteisėti ar kad neteisėta ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kadangi į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, o apeliacinė instancija nėra skirta antrą kartą pasibylinėti, bet įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtųmą ir pagrįstumą, o kiti apeliantės atskirajame nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.