Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., G. M., antstolis Virginijus Kučinskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, termino atsiliepimo pateikimui pratęsti neprašė, kitų prašymų negauta.

Suinteresuoti asmenys apie teisme iškeltą bylą informuoti tinkamai, paskelbiant viešai, taip pat procesinius dokumentus ir pranešimus siunčiant pareiškėjos nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis bei iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0072/21/01551 nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdant išieškojimą iš skolininkės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-21238-1023/2021, antstolis nustatė, jog skolininkė jokio turto neturi ir jokių pajamų negauna, todėl nėra galimybės iš jos išieškoti skolą. Tačiau skolininkė yra nuo 1982 m. lapkričio 20 d. susituokusi su G. M., kuris santuokos metu, 1999 m. birželio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą: žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5297-2014-0070 ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-11, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0072/21/01551, antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančio ½ dalis nekilnojamojo turto ir pasiūlė skolininkei per dvidešimt dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos, pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas patvarkymas skolininkei laikomas įteiktas tinkamai, duomenų apie neįteikimą nėra. Skolininkė ir jos sutuoktinis sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip aukščiau nustatyta, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0072/21/01551 2022 m. sausio 6 d. turto arešto aktu Nr. S-11 areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančio ½ dalis nekilnojamojo turto ir išsiuntė skolininkei raštą dėl siūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkei vykdomajame dokumente nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu, laikoma, kad jai pranešta tinkamai CPK 644 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (žr. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-422-343/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-499-613/2018). Skolininkė per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio vardu registruoto nekilnojamojo turto. Konstatuotina, kad išankstinė ikiteisminė skolininko turto dalies nustatymo tvarka, numatyta CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o Civilinio kodekso 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178 straipsniai). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu skolininkė turėjo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. M. 1982 m. lapkričio 20 d. yra sudariusi santuoką su G. M.. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas D. M. ir G. M. esant santuokoje. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad teismuose bylų dėl santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) iškelta bylos nagrinėjimo dienai nėra (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 3 dalis). Todėl tiek išieškojimas skolininkės atžvilgiu vykdomas, tiek pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101– 3.108 straipsnių nuostatas. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis nėra sudaryta. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas skolininkei esant santuokoje, todėl konstatuojama, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, vedybinės ar povedybinės sutarties) patvirtinančių, kad santuokos metu įgytas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinio nuosavybė; kad sutuoktinių turto dalys nėra lygios ar kad pareiškimo dėl turto dalių nustatymo priėmimo momentu, bylos nagrinėjimo eigoje skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka būtų nutraukta. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekami vykdomieji veiksmai yra galiojantis ir vykdytinas dokumentas, jo vykdymas nesustabdytas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies, kadangi sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1232-273/2016 ir kt.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis) (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-729-480/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta ir į tai, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, konstatuotina, jog skolininkės sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas, kadangi įgytas santuokos metu, 1999 m. birželio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. M., (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. sausio 6 d. turto arešto aktą Nr. S-11 priklauso ½ dalis sutuoktiniui G. M., (duomenys neskelbtini), priklausančių žemės sklypų ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.