Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3000-584/2016 pagal pareiškėjos A. B.-D. prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte nustatymo, suinteresuotieji asmenys G. O., J. O., antstolė A. A., D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. L2-5157-435/2011 dėl 12 109,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. vasario 8 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo iš skolininko G. O. išieškotojų D. B. ir A. B. – D. naudai (b. l. 6). Antstolės A. A. 2015 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23478, kuriame nustatė, kad skolininkas G. O. 1984 m. liepos 28 d. sudarė santuoką su J. O., kuri dirba Panevėžio lopšelyje-darželyje, areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 16 100,61 Eur, pervedant ją į antstolės depozitinę sąskaitą ir įpareigojo išieškotojas per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojos A. B. – D. prašymą patenkino, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui G. O. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. O. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 str. 1 d., 3.112 str. 1 d.; CPK 666 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Atskirajame skunde teigiama, kad paskola buvo paimta skolininko vykdomam verslui, be apeliantės žinios ir sutikimo, todėl skolininko prievolė nėra bendra abiejų sutuoktinių, o yra skolininko asmeninė. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 str.). Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio G. O. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė teigia, jog prievolė nėra solidari, nėra teisiškai reikšmingi. Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), kas iš esmės reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantė privalėjo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, vedybinės ar povedybinės sutarties) patvirtinančių, kad jos darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė; kad sutuoktinių turto dalys nėra lygios ar kad procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta G. O. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priėmimo momentu G. O. ir J. O. santuoka nutraukta. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantė ir jos sutuoktinis kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, neįrodo jų santuokos nutraukimo fakto. Pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi (c. b. Nr. e2YT-2938-223/2016) pareiškėjų J. O. ir G. O. patikslintas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms J. O. ir G. O. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pažymėtina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą bei procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui G. O. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. O. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, todėl panaikinti ar keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.