Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28761-429/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., I. S., antstolei S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0114/10/00338 nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-19576-451/2009 dėl 3409,84 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas nekilnojamojo turto, automobilių neturi, SODRA duomenimis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, yra sudaręs santuoką su I. S., 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai UAB „Gelvora“ per keturiolika dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – sutuoktinės I. S. po santuokos sudarymo įgytose pajamose, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės I. S. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, kurios yra bendra jungtinė nuosavybė su skolininku R. S..

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad paskola paimta iki santuokos sudarymo, sutuoktiniai nevedė bendro ūkio, neturi bendro turto, nes visą santuokos laiką skolininkas yra pataisos namuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (CK 3.110 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens R. S. skola pagal Kauno apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-19576-451/2009 yra asmeninė R. S. prievolė, susidariusi iki jo santuokos su suinteresuotu asmeniu I. S. sudarymo (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į I. S., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ta aplinkybė, kad apeliantas su sutuoktine kartu negyvena, nes yra įkalinimo įstaigoje, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų R. S. ir I. S. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Byloje nustatyta, kad apeliantas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, neturi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog apelianto sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. S. ir I. S. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko R. S. dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.