- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-739-856/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00242-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- L. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1482-715/2018 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nepilnamečių vaikų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš tėvo A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio su atsakovu kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria labai mažas lėšas (po 100 Eur kiekvienam vaikui), kurių nepakanka net minimaliausiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovės atlyginimas sudaro 500 Eur per mėnesį, jai vienai tenka rūpintis nepilnamečių vaikų priežiūra, jų laisvalaikiu, sveikata, ugdymu, spręsti iškilusis problemas. Atsakovas yra darbingas, gyvena ir dirba Norvegijoje, gauna nemažas nuolatines pajamas, todėl yra pajėgus prisidėti finansiškai prie vaikų išlaikymo ir skirti didesnę išlaikymo sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo A. D. išlaikymą sūnums E. D. ir E. D. po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 5 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę L. D. paskyrė nepilnamečių vaikų E. D. ir E. D. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą 135 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 560 Eur darbo užmokestis, be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovės atstovas, jai padeda artimieji. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas dirba Norvegijoje ir per mėnesį vidutiniškai gauna 7224,27 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog jis yra paėmęs paskolą automobilio įsigijimui ir kas mėnesį moka kreditoriui 217,29 Eur sumą, likusi negrąžinta kredito suma 2018 m. vasario 21 d. buvo 16 403,50 Eur. Atsakovas Norvegijoje nuomojasi kartu su kitu asmeniu penkių kambarių būstą ir kas mėnesį moka 607,16 Eur nuomos mokestį bei papildomai mokestį už elektrą, šildymą, vandenį, nuotekas ir kitas paslaugas.
5. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, dirbdamas jis gauna ženkliai didesnes pajamas, todėl padarė išvadą, kad atsakovas mažamečių vaikų išlaikymui šiuo metu turėtų prisidėti didesne dalimi, nei ieškovė. Be to, ieškovei tenka nuolatinis rūpinimasis vaikais, jų kasdienė priežiūra.
6. Vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti 250 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydį teismas laikė būtinu, proporcingu, realiu, todėl ieškovės reikalavimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, priteisiant iš atsakovo A. D. išlaikymą sūnums E. D. ir E. D. po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas bylą sprendė formaliai, neatsižvelgė arba neteisingai vertino atsakovo pateiktus duomenis, o ieškovės nurodytas aplinkybes laikė absoliučiai teisingomis, dėl ko nebuvo nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, jų tenkinimui reikalingos lėšos ir realios atsakovo finansinės galimybės, kas, minėta, yra du pagrindiniai veiksniai, lemiantys priteistiną išlaikymo dydį.
7.2. Teismas ignoravo ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad vaikų poreikiai iš tiesų yra mažesni, nei nurodyta, todėl vaikų poreikių dydžio klausimą išsprendė formaliai, neįvertinęs visos bylos medžiagos, kas laikytina procesinių teisės normų pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
7.3. Poreikio kiekvieną mėnesį pirkti naujas higienos priemones nėra, atitinkamai ir išlaidos higienos priemonėms patiriamos ne kas mėnesį. Iš bylos medžiagos neaišku, kodėl E. skirtos išlaidos yra didesnės, nes abiems vaikams reikia panašių priemonių, tad ir išlaidos tam turėtų būti iš esmės tokios pat. Dėl to, atsakovo skaičiavimu, higienos prekėms vidutiniškai per mėnesį kiekvienam vaikui reikalinga apie 20 Eur.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovas nesutinka su išlaidomis E. auklei (120 Eur). Pirma, nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė apskritai patiria tokias išlaidas, t. y. samdo auklę, o ne, esant reikalui, palieka jį prižiūrėti savo mamai, su kuria ieškovė ir vaikai faktiškai gyvena ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Antra, iš darželio pažymos matyti, kad E. kurį laiką lankė darželį ir vėl jį lankys nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Vadinasi, išlaidos auklei, jei jos apskritai buvo/yra, yra tik laikino pobūdžio, atsitiktinės, todėl teismo neturėjo būti skaičiuojamos kaip įprastos vaiko poreikių tenkinimui reikalingos išlaidos.
7.5. Atsakovui klausimų kelia skiltis „telekomunikacijos paslaugos“, kur nurodyta, kad turimos galvoje interneto paslaugos. Viena vertus, tokio pobūdžio išlaidos, jei jos patiriamos, gali būti nesunkiai įrodomos pateikus sąskaitą, iš kurios būtų aišku, kokios paslaugos perkamos, kiek jos kainuoja, antra vertus, nėra aišku, ar jomis (pavyzdžiui, internetu) naudojasi tik Elijus, ar ir Emilis, o galbūt ir pati ieškovė bei kiti kartu gyvenantys asmenys, kas reikštų, kad patiriamos išlaidos dalintinos visiems asmenims, kurie tokiomis paslaugomis naudojasi. Ieškovė įrodymų apie tai, kokios tiksliai tos paslaugos, kiek jos kainuoja, kiek dar asmenų jomis naudojasi, nepateikė, todėl teigia, kad šio poreikio ir jo dydžio taip pat neįrodė.
7.6. Teismas neteisingai vertino tiek atsakovo, tiek ieškovės finansinę padėtį. Byloje esanti ieškovės darbo užmokesčio pažyma bei teismo iš SODROS gautas išrašas patvirtina, kad ieškovės pajamos vidutiniškai siekia kiek daugiau nei 580 Eur ir darbo užmokestis kas mėnesį didėja. Klaidingas teismo teiginys, neva ieškovė su vaikais gyvena vieno kambario bute, nors faktiškai, atsakovo žiniomis, ieškovė su vaikais gyvena pas savo mamą nuosavame name.
7.7. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1 850 Eur, t. y. beveik 4 kartus mažesnis nei nurodė teismas. Toks reikšmingas skirtumas neabejotinai turėjo įtakos teismo klaidingam įsivaizdavimui apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismui padarius šią klaidą, akivaizdu, priimtas sprendimas negali būti laikomas teisingu. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, yra įgijęs tik automobilį, kuris reikalingas atsakovo darbui, už jį kas mėnesį moka iki 220 Eur.
7.8. Iš gaunamų pajamų atėmus visas įprastas kasdienes atsakovo išlaidas, atsakovui lieka apie 500 Eur. Teismui priteisus atsakovui mokėti vaikams po 250 Eur/mėn., atsakovas iš esmės nebeturi galimybės atsidėti lėšų nei nenumatytoms išlaidoms (pavyzdžiui, darbui būtino automobilio remontui), nei grįžimui į Lietuvą susitikti su vaikais.
8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. D. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlygį advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad atsakovas labai atsainiai ir neatsakingai sureagavo į ieškovės teisme pateiktą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Jis nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, nepasinaudojo teise teikti įrodymus, nedalyvavo nagrinėjant bylą. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti atsakovo poziciją, nes ji tiesiog nebuvo išsakyta. Kita vertus, teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino bei padarė teisingas išvadas. Ieškovė nesiekė, kad iš atsakovo būtų priteistas didesnis išlaikymas vaikams nei reikalauja jų poreikiai ir leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas skundžiamame sprendime tas aplinkybes detaliai išanalizavo, rėmėsi kasacinio teismo praktika. Atsižvelgta į tai, jog ieškovei vienai tenka rūpintis nepilnamečių vaikų priežiūra, jų laisvalaikiu, sveikata, ugdymu, auklėjimu, kitų vaikų poreikių tenkinimu, spręsti iškilusias problemas, ir to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų išlaikymui po 250 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo po 250 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
13. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
14. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
15. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas bylą išsprendė formaliai, neteisingai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl ko buvo neteisingai nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, jų tenkinimui reikalingos lėšos ir realios atsakovo finansinės galimybės.
16. Ieškovės paskaičiavimu, kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 480 Eur suma per mėnesį, detalizuojama, kokiems vaikų poreikiams kokio dydžio išlaidos yra patiriamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus vaikų poreikius bei šiems poreikiams skiriamą išlaidų dydį, neturi pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra per didelės, neprotingos ar nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikams, siekiant, kad jie augtų sveiki, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, būtų patenkinti būtiniausi jų poreikiai. Nors apeliantas nurodo, kad vaikų poreikiai yra mažesni nei nurodo ieškovė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu būtina atsižvelgti į tai, jog vaikų poreikiai jiems augant nuolat didėja, šalyje nuolat kyla prekių ir paslaugų kainos, mažinti nustatytą vaikams reikalingą išlaikymo dydį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikai būtų visapusiškai vystomi, būtų tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).
17. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 400 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimu Nr. 1025 nuo 2019-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga – 555 Eur (įvykdžius mokesčių reformą).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šiuo metu dirba ir gauna 562-568 Eur pajamas (2018 m. vasario-kovo mėn.), ieškovė turi vieno kambario butą bei 1/8 dalį ūkinio pastato bei inžinerinių statinių, transporto priemonių ji neturi. Ieškovei mokamas darbo užmokestis, nors ir neženkliai, tačiau didėja. Atsakovas dirba ir gauna vidutiniškai per mėnesį 17 619,66 Norvegijos kronų, kas sudaro apytikriai 1 854 Eur dydžio pajamas, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą teismui nepateikė. Atsakovo teigimu, jis yra įsigijęs automobilį Mitsubishi Outlander 2014. Iš 2018-02-01 sąskaitos faktūros matyti, kad minėto automobilio vertė yra 157 406 Norvegijos kronų arba ~ 16569 Eur, įmoka per mėnesį sudaro apie 220 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didelės vertės automobilio įsigijimas įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naudojimasis paskolomis suponuoja išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas priteistas vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
21. Apeliantas prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
22. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, pateikė įrodymus apie tai, jog ji patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.
23. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes – vaikų poreikių dydį ir tėvų finansines galimybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.