- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- e2YT-27891-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- A. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. O. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėja A. O. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 5-7): Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktį išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V- 172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S1-28370 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4): Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.CPK 688 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, patvarkymu areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms. Jokie apribojimai, susiję su skolininkės teise įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, patvarkyme nėra nustatyti.CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Skolininkė nepateikia jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gantų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkė apskritai nepateikia jokiu įrodymu, pagrindžiančiu galimai į sąskaitą gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos, pagrįstumą.Skolininkė klysta skunde nurodydama, kad išieškojimas iš skolininko lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kadangi CPK 668 straipsnio norma nėra absoliuti. Visų pirma, svarbu atsižvelgti į šios normos paskirtį. Visų antra, galimybė išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įtvirtina ir įstatymo nuostatos – o būtent CPK 736 straipsnyje.Skolininkė klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kadangi šioje nutartyje teismas antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ne dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtinto apribojimo netaikymo, o dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo, pažeidimo. Be to, teismas nurodė, kad nors antstolė ir bylą nagrinėję teismai ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai juo rėmėsi, kadangi šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, o prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo.Jokių duomenų, kad skolininkė dirba ir gauna darbo užmokestį nėra, jokių įrodymų nepateikia ir skolininkė. Jokie atskaitymai iš skolininkės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, apskritai jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolio depozitinę sąskaitą šiuo metu nėra pervedusi. Jokių duomenų, kad skolininkė apskritai į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautų kažkokias pinigines lėšas, nėra.Piniginės lėšos galimai kažkada gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į CPK 738 straipsnyje ir CPK 739 straipsnyje išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju negali būti taikomas nei CPK 736 straipsnis, nei CPK 668 straipsnio l dalyje įtvirtintas apribojimas išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA. Be kita ko pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 4 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo įkalinimo įstaigai aiškiai nurodyta iš skolininkės darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų pajamų atskaitymus vykdyti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi skolininkei dirbant ir gaunant darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, įkalinimo įstaiga atskaitymus vykdytų CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Piniginėmis lėšomis, likusiomis po tokių atskaitymų, skolininkė galėtų naudotis savo papildomiems poreikiams patenkinti.CPK 178 straipsnyje aiškiai įtvirtina, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Taigi įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis skolininkė grindžia savo reikalavimą – galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį – tenka skolininkei (CPK 178 straipsnis). Šios pareigos skolininkė nevykdo ir skunde nurodo tik deklaratyvius, abstrakčius teiginius, skolininkė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai gautinų į sąskaitą piniginių lėšų kilmę, jų dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos, pagrįstumą.Įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininkės į sąskaitą gaunamų lėšų bei mažesnės nei 1 MMA sumos, o kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkė turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Ir tik turint duomenų apie sąskaitoje esančių ar nurašytų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, galima spręsti apie išieškojimui iš tokių lėšų taikomus apribojimus.Skolininkė vykdymo procese turi ne tik teises, tačiau ir pareigas, kurių nevykdo. Skolininkė nesistengia kuo greičiau atsiskaityti su išieškotoju, ką turėtų daryti kiekvienas rūpestingas, sąžiningas, savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese besidomintis asmuo.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašė jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais motyvais ir aplinkybėmis (b. l. 59-60): Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas.Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjos sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Pareiškėja nėra pateikusi duomenų, kad turimos lėšos yra būtinos pragyvenimui, priešingai, nuteistiesiems yra užtikrinamas būtinų bei minimalių poreikių aprūpinimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
II. Skundo esmė
4. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/16/02305 nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08)483-127445 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos valstybės naudai (b. l. 13, 43-46). Nustatyta, kad antstolis nustatęs, jog pareiškėja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlieka bausmę, priėmė skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo (b. l. 13, 33, 35, 37-38) bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 18). Antstolis nurodė, kad reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b. l. 13). Skolininkė skundžia antstolio patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininkės yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininkės asmeninėms reikmėms.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017).Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, o ir duomenų, jog pareiškėja būtų turėjusi lėšų, nepateikė.
9. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjai priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktūs samprotavimai, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į jai priklausančias lėšas, laikytinas nepagrįstu. Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkė dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iš skolininkės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.
10. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolis, priimdamas patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos, veikė teisėtai, tinkamai ir vadovaudamasis CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. O. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.