Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-08-14 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.- 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2013-04-03 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 8 dienos.

Bausmės pradžia - 2013-06-26, bausmės pabaiga - 2016-02-26.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas spręsdamas G. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę nuteistasis padarė bausmės atidėjimo metu, kas rodo jo pavojingumą visuomenei ir nenorą laikytis įstatymų nuostatų.

Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę G. K. du kartus skatintas, nebaustas, mokėsi, įgijo specialybę, dirbo, tačiau kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis yra teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas bei laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, iš ankstesnių teistumų jis nepadarė tinkamų išvadų, nepateisino teismo pasitikėjimo, nevykdė lygtinio paleidimo sąlygų. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad visi nuteistojo nusikaltimai įvykdyti spontaniškai, neplanuojant, nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksniai yra susijęs su savitvardos problemomis, silpnokais problemų sprendimo įgūdžiais, bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais. Be to, nuteistojo atliktos bausmės dalis (iš paskirtų 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliko 1 metai 3 mėnesiai ir 8 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai)), vadinasi atlikta bausmės dalis neleidžia padaryti pagrįstų išvadų dėl nuteistojo elgesio ir asmenybės teigiamumo bausmės atlikimo metu. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.