Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato padėjėjos I. V., pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Naujoji pilaitė“, atstovaujamai teisininkės G. K., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo sulietos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad ieškovės apdrausto turto remonto kaina sudaro 546 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinė įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

6. Teismo posėdžių metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir paaiškino, kad atsakovės netinkamas pareigų vykdymas detaliai nurodytas procesiniuose dokumentuose sąlygojo žalos atsiradimą. 2018 – 2019 m. buvo atliktos ginčo gyvenamojo namo apžiūros, tačiau pagal privalomuosius reikalavimus nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002 atsakovė turi atlikti periodines bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus. Jeigu atsakovė turi duomenų apie tai, kad administruojamo namo inžinerinė įranga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju apžiūros turi vykti kiekvieną mėnesį. Vienintelis susirinkimas dėl vandentiekio vamzdžio keitimo vyko 2019 m. rugsėjo 2 d., o buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas įvyko 2019 m. lapkričio 12 d. Jeigu atsakovė aktyviai, o ne pasyviai spręstų administruojamo namo defektų ir (ar) gedimų klausimu, žalos nebūtų.

7. Teismo posėdžių metu UAB „Naujoji pilaitė“ atstovė teisininkė G. K. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, jog šiuo konkrečiu atveju užliejimas įvyko trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, kuris ribojasi su butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiais vamzdynais. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai iki 2019 m. lapkričio 12 d. neinformavo atsakovės apie nusidėvėjusius vamzdynus, nors kito buto gyventojai (pavyzdžiui, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo informavęs apie vamzdynų defektus, kuriuos atsakovė pašalino. Atsakovė su administruojamo namo gyventojais nuolat sprendžia klausimus dėl vamzdynų būklės, teikia pasiūlymus dėl jų keitimo, be kita ko, aiškina, kad namą racionalu būtų renovuoti, tačiau konkrečiu atveju neprieinama gyventojų bendro sutarimo, darbams įgyvendinti reikalingos lėšos, o ginčo namo gyventojai yra senyvo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

8. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su draudėju A. K. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (būsto draudimo liudijimas). Iš 2019 m. lapkričio 18 d. pastatų nuostolio aprašymo bei turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y., koridoriuje ir kambaryje nuo drėgmės atšoko tapetai, sandėliuke nuo vandens atšoko durų staktos apvadai). Bylos šalys teismo posėdžių metų patvirtino, jog byloje nėra ginčo dėl avarijos vietos, – trūko bendrojo naudojimo vamzdynas besiribojantis su buto Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynais, esančiais tamsiajame kambaryje („tamsiuke“). Byloje pateikti 2019 m. lapkričio 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir remonto darbų sąmata, iš kurių matyti, kad apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 546,35 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. išmokėjo 546 Eur draudimo išmoką A. K.. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, yra nustatytas minėto gyvenamojo namo administravimas, o administratore paskirta atsakovė, butams (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė pranešimais dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti prašomą priteisti sumą, tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

11. Šalys ginčijasi iš esmės dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namą. Ieškovės manymu, būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. laiku nepakeitusi karšto vandens vamzdžio, dėl kurio įvyko buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas, yra atsakinga už apdraustam butui padarytą žalą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas sutinka.

12. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

13. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų (toliau – ir nuostatos) 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (nuostatų 5.41 punktas); Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

14. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Pagal Reglamento 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

15. Teismui pasiūlius pateikti, atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę): 2018 m. birželio 11 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (tiek šalto, tiek karšto vandens bei tiek lietaus, tiek buitinių nuotekų tinklų) defektai, deformacijos ir gedimai dėl vamzdynų (stovų). 2019 m. gegužės 21 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų (stovų) defektai. 2019 m. rugpjūčio 26 d. statinio apžiūros aktas, taip pat patvirtina, jog šiame gyvenamajame name buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų ir ventilių defektai. Taigi bylos duomenimis, iki 2019 m. lapkričio 12 d. įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė stebėjo namo techninę būklę. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė laiku pastebėjo esamus bendrojo naudojimo vamzdynų defektus ir juos nustatyta tvarka fiksavus, ėmėsi priemonių organizuoti atitinkamus remonto darbus: 2019 m. rugsėjo 2 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. vyko butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl ginčo vamzdynų keitimo, tačiau butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl ginčo vamzdžių keitimo, o 2019 m. rugpjūčio 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis, be kita ko, patvirtina, kad ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. nepritarė sutarties sudarymui dėl vandentiekio vamzdyno keitimo. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad disponuodami informacija, susijusia su vamzdyno defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo. Byloje nėra duomenų, jog iki 2019 m. lapkričio 12 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai kreiptųsi į atsakovę dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto. Akcentuotina, kad ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovei negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės.

16. Anot ieškovės, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl šių argumentų pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Atsakovė nepagrindė, kaip namo administratoriaus veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie prašomos priteisti žalos susidarymo ar jos padidėjimo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmus (neveikimą) bei padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 straipsnis). Nurodytais motyvais teismas atmeta ieškovės reikalavimus atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo.

18. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Naujoji pilaitė“ dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.