Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Z. Y. , jo atstovei advokatei Gintarei Demir, (nuotoliniu būdu per ZOOM),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

trečiojo asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės , personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Y. ieškinį atsakovei N. J. dėl tėvystės nustatymo, ir pagal atsakovės N. J. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tėvystės nustatymo

11. Ieškovas Z. Y. prašo nustatyti, kad jis yra I. J. biologinis tėvas.

12. Iš 2020-12-01 gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. J. , gim. (duomenys neskelbtini), motina N. J.. Duomenų apie tėvą nėra. Iš teismui pateikto 2023-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas Z. Y. yra I. J. biologinis tėvas su 99,99999999993% tikimybe. Ieškovas susipažino su ekspertizės aktu, prieštaravimų nereiškė. Prieš skiriant DNR ekspertizę nurodė, kad jei DNR ekspertizė patvirtins, kad jis yra tėvas, jis tėvystę pripažins. Atsakovė ekspertizės išvadų neginčijo, sutiko, jog ieškovas yra jos dukters tėvas.

13. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

14. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

15. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023-01-31 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, kad Z. Y. yra I. J. biologinis tėvas su 99,99999999993% tikimybe (b.t.1. l. 94-98). Atsižvelgiant į tai, teismas, byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes, laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada.

16. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovas Z. Y. yra I. J. tėvas, todėl šis ieškovo ieškinio reikalavimas yra tenkintinas. Taip pat pakeistini 2020-12-01 Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. 114) duomenys, nurodant, kad vaiko I. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra Z. Y., gim. (duomenys neskelbtini).

17. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

18. Atsakovė, vaiko motina, nenori pakeisti vaiko pavardės, nes su dukra gyvena Lietuvoje, kito vaiko tokia pat pavardė. Ieškovas taip pat sutiko, kad dukros pavardė nebūtų pakeista, todėl I. J. nustačius tėvystę, pavardė nekeistina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Atsakovė N. J. priešieškiniu prašo nustatyti dukters I. J. gyvenamąją vietą kartu su ja – N. J.. Ieškovas Z. Y. sutiko su atsakovės reikalavimu ir dėl to ginčo tarp šalių nėra.

20. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

21. Priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina- atsakove. Atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko teisių pažeidimų atsakovei rūpinantis dukra nenustatyta, jokių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas, byloje nėra.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nuo pat vaiko gimimo vaikas gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, taip pat nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir I. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – atsakove N. J.. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko I. J. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

25. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko I. J. tėvai. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikui jokia forma, todėl yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

26. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023-01-01 – 840 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius, jei asmuo neturi specialių nedarbingumo grupių ir nekaupia pensijų fonde, yra apie 633 Eur iš abiejų tėvų.

28. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

29. Įskaičius pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą teikiamą vaiko išmoką, kuri nuo 2023-01-01 yra 85,75 Eur, vertintina, kad orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis (teiktinas abiejų tėvų), kurio dydžio nereikia įrodinėti yra apie 547 Eur. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent apie 274 Eur. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti po 400 Eur, kuris yra didesnis, nei orientacinis dydis. Atsakovė, su kuria vaikas gyvena, kuri rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek ji išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į gydymo, ugdymo įstaigas, lavinimui ir pan. Atsakovė nepateikė įrodymų apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Kaip nustatyta, vaikas yra sveikas, neturi sveikatos problemų, yra jauno – 3 metų amžiaus. Posėdžio metu atsakovė taip pat nedetalizavo vaiko poreikių, dėl kurių reikalingos didesnės išlaidos.

30. Ieškovas dirba, jo gaunamos pajamos apie 300eurų ( 8506 Turkijos lirų)(b.t.2., l.38-51). Nurodė, kad šiuo metu Turkijoje sunki finansinė situacija, didelė infliacija, dirba ir papildomus darbus, kitų išlaikytinių neturi. Dėl teisminių procesų turėjo paimti kreditą, pasiskolinti pinigų, kuriuos turi grąžinti. Turi nekilnojamą turtą – butą, kuris taip pat priklauso ir kitiems šeimos nariams. Atsakovė taip pat dirba, kaip paaiškino, jos pajamos yra apie 650 eurų, vaikų pinigai, jai padeda tėvai, dar išlaiko nepilnametį sūnų, nekilnojamo turto neturi.

31. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė posėdžio metu nurodė, kad dukters išlaikymui išleidžia apie 500 eurų, tai buto nuoma, nes butą nuomojasi ir turi mokėti nuomos mokestį bei už komunalinius patarnavimus, mokestis už darželį, buto išlaikymas, transporto išlaidos, higienos prekės, žaislai, maistas, drabužiai.

33. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Vertinant tėvų (ginčo šalių) turtinę padėtį, matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios nėra didelės, padeda giminaičiai.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovas turi sąlygas dirbti ir uždirbti, ir teikti išlaikymą savo dukrai, į tai, kad atsakovei tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, ieškovas nedalyvauja kasdieniam vaiko gyvenime, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo tėvams teikiant išlaikymą, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant iš ieškovo nepilnametės dukters I. J. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-09-08) iki vaiko pilnametystės.

36. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė(CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 5710 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020m lapkričio mėnesio (nuo vaiko gimimo) iki - 2023metų kovo mėnesio ( Ieškinio padavimo dienos). Nurodė paaiškino, kad atsakovas tik iš dalies teikė išlaikymą dukrai, todėl teikia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

38. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo per nurodytą ginčo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Atsakovas šias aplinkybes paneigė.

40. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

41. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gimė kai šalys gyveno atskirai . Iki vaiko gimimo ir po jo šalys niekada kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio.

42. Atsakovė, prašydama priteisti įsiskolinimą, vadovaujasi nustatytais MMA dydžiais. Atsižvelgdama į 2020-2023 metų galiojusius MMA dydžius ir orientuodamasi į ½ MMA dydį bei į tai, kiek ieškovas sumokėjo per nurodytą laikotarpį, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo jos paskaičiuotą įsiskolinimą 5710 Eur. Šią sumą prašo priteisti pagal jos paskaičiuotą MMA dydį. Atsakovė nurodo, jog 2020 metais MMA dydis buvo 607 eurai, ieškovas sumokėjo 200 Eur, priteistina 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2021 metais MMA dydis buvo 642 Eur, ieškovas sumokėjo 2890 Eur, priteistina 710 Eur įsiskolinimas. 2022 metais MMA dydis buvo 730 Eur, ieškovas sumokėjo 400Eur, priteistinas 3800 Eur įsiskolinimas. 2023 metais MMA 840 Eur, ieškovas sumokėjo 200Eur, priteistinas 1100 Eur išlaikymo įsiskolinimas . Ieškovas nesutiko su tokiu atsakovės reikalavimu, teigdamas, jog jis teikė išlaikymą dukrai, ką pripažįsta ir pati atsakovė. Be to, ieškovas teigė, jog atsakovė nepagrindė įsiskolinimo sumos, nes nepateikė duomenų apie vaiko poreikius vienam mėnesiui ir nepateikė jokių duomenų apie patirtas išlaidas vaikui išlaikyti. Be to ieškovas iki vaiko gimimo atsakovei pervedė 5170 eurų ir pateikė išrašą apie pinigų perlaidas. Ieškovas nurodo, kad tai pinigai buvo skirti vaiko poreikiams. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei vaiko išlaikymui pinigus siuntė, tačiau kada pradėjo nesutarti dėl išlaikymo dydžio ir atsakovės draugas atsiuntė savo, atsakovės ir vaiko nuotrauką, nurodęs, kad tai jo dukra, suabejojęs tėvyste (pridėtos nuotraukos ir žinutė). Atsakovė taip pat pripažino, kad ieškovas gimus dukrai yra sumokėjęs 3590 eurų.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas netenkintinas ir išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

45. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

46. Atsižvelgiant į šalių pateiktus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos modelį, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, teismas, nustatydamas ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką už pagrindą ima ieškovo siūlomą tvarką. Ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė turi atsižvelgti į vaiko pareigą ir jo norą bendrauti su tėvu ir turi sudaryti jų bendravimui visas sąlygas, nedarydama tam jokių dirbtinų kliūčių. Teismas pažymi, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais klausimą, vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau kito, skyrium gyvenančio tėvo, teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku taip pat turi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo tam pagrindo. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

47. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas ieškovo bendravimo laikas su dukra, nustatant, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 iki 17:00 val. (Lietuvos laiku), įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi; ieškovas turi teisę internetinių programų pagalba nuo 16:00 iki 17:00 (Lietuvos laiku) bendrauti su dukterimi Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dieną, dukters ir savo gimtadienio dienomis, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi; jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turės teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 val.; jei ieškovas gyvens Turkijoje ar kitoje užsienio valstybėje, atvykęs į Lietuvą jis turi teisę pasimatyti su dukterimi, apie tokį atvykimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukterimi ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus savaitei iki atvykimo laiko; ieškovui ir atsakovei susitarus ir atsižvelgiant į geriausius dukters interesus, ieškovas turi teisę su dukterimi bendrauti ir kitu šioje bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku; jei dėl svarbių priežasčių (darbas, liga, komandiruotė ir pan.) ieškovas šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku negali bendrauti su dukterimi arba , jei atsakovė negali užtikrinti ieškovo ir dukters bendravimo dėl dukters ligos ar kitų svarbių priežasčių (atsakovės darbo ir pan.), ieškovo bendravimas su dukterimi perkeliamas ir vykdomas kitu sutartu laiku. Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisė dalyvauti ir motina.

48. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas Z. Y. turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai 134 Eur žyminio mokesčio, 390 Eur už ekspertizę ir 990 Eur advokato išlaidų , viso 1514 Eur (b.t.1.l. 4,12,122, b.t.2.l.74-76). Atsakovė taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, tai 214 Eur žyminio mokesčio, 3250 Eur advokato išlaidų, viso 3463Eur (b.t.1, l.127-128, 145-153, b.t.2.,l.66,72-73, 81-84). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas))

50. Ieškovo ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai 1514 eurų.

51. Atsakovės priešieškinys tenkintinas iš dalies, tai yra 80 procentų. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 80 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai 214 eurų žymini mokesčio ir 2600 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties, posėdyje išnagrinėta per 9 valandas, byla nagrinėta nuotoliu per ZOOM plotformą, teikiant priešieškinį nėra pateikta papildomos medžiagos, nagrinėjamo metu taip pat nėra pateikta papildomos medžiagos, išskyrus apie įtarimą ieškovui ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1600 eurų ir priteistina iš ieškovo atsakovei viso 1814 eurų.

52. Iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui, nes atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teikiant priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovo priteistina 108 eurai žyminio mokesčio.

53. Nagrinėjamoje byloje susidarė 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš atsakovės, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 263 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Z. Y., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko I. J. tėvas, o I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), yra Z. Y. , gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Pakeisti 2020-12-01 Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant, kad vaiko I. J. , a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra Z. Y. , gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina N. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Z. Y., gim. (duomenys neskelbtini) , nepilnametei dukrai I. J. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300(tris šimtus) eurų, mokamą periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą 2022m. rugsėjo 8 dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko I. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti N. J..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti ieškovo Z. Y. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku I. J. ir pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

- ieškovas turi teisę bendrauti su dukterimi internetinių programų pagalba kiekvieną sekmadienį nuo 16:00 iki 17:00 val. (Lietuvos laiku), įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi;

- ieškovas turi teisę internetinių programų pagalba nuo 16:00 iki 17:00 (Lietuvos laiku) bendrauti su dukterimi Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dieną, dukters ir savo gimtadienio dienomis, įpareigojant atsakovę užtikrinti, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku būtų įjungtas interneto ryšys ir programos, kad ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamete dukterimi;

- jei ieškovas gyventų Lietuvoje, jis turi teisę matytis su dukterimi kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 18:00 val.;

- jei ieškovas gyvens Turkijoje ar kitoje užsienio valstybėje, atvykęs į Lietuvą jis turi teisę pasimatyti su dukterimi, apie tokį atvykimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukterimi ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip likus savaitei iki atvykimo laiko;

- ieškovui ir atsakovei susitarus ir atsižvelgiant į geriausius dukters interesus, ieškovas turi teisę su dukterimi bendrauti ir kitu šioje bendravimo tvarkoje nenumatytu laiku;

- jei dėl svarbių priežasčių (darbas, liga, komandiruotė ir pan.) ieškovas šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku negali bendrauti su dukterimi arba jei atsakovė negali užtikrinti ieškovo ir dukters bendravimo dėl dukters ligos ar kitų svarbių priežasčių (atsakovės darbo ir pan.), ieškovo bendravimas su dukterimi perkeliamas ir vykdomas kitu sutartu laiku. Bendravimo su vaiku metu, kol vaikas apsipras su tėvu, turi teisę dalyvauti ir motina.

Priteisti ieškovui Z. Y. iš atsakovės N. J. 1514 (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika ) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei N. J. iš ieškovo Z. Y. 1814(vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Z. Y. 108(vieną šimta aštuonis)eurus žyminio mokesčio (Įmokos kodas – 5660), mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300.

Priteisti iš atsakovės N. J. 9 (devynis) eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Įmokos kodas – 5662), mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.