- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-480-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- B. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui B. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo B. Ž.:
1.1. 295,49 Eur negrąžinto kredito;
1.2. 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 11,45 Eur administravimo mokesčio, 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos;
1.3. 39 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (295,49 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.);
1.4. 39 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (295,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
1.5. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.6. bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai:
3.1. 295,49 Eur negrąžinto kredito;
3.2. 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.;
3.3. 11,45 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.;
3.4. 86,01 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., iki ieškinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d.;
3.5. 39 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 28 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 28 d. – 6,49 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6,24 Eur, 2021 m. kovo 28 d. – 5,98 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. – 5,71 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 5,43 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 5,15 Eur, 2021 m. liepos 28 d. – 4,85 Eur, 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 4,55 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 4,23 Eur, 2021 m. spalio 28 d. – 3,90 Eur, 2021 m. lapkričio 28 d. – 3,57 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 3,22 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 2,86 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 2,49 Eur, 2022 m. kovo 28 d. – 2,11 Eur, 2022 m. balandžio 28 d. – 1,71 Eur, 2022 m. gegužės 28 d. – 1,31 Eur, 2022 m. birželio 28 d. – 0,88 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 0,46 Eur;
3.6. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 440,29 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3.7. 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.8. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl skolos, mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad, pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ ir atsakovui sudarius vartojimo kredito sutartį, tarp šios sutarties šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ perleidus iš minėtos sutarties kylančias reikalavimo teises ieškovei UAB „Legal Balance“, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis).
5. Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tinkamai įvykdė prievolę grąžinti gautą kreditą, sumokėti iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas ir dalį administravimo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl darytina išvada, jog atsakovas įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieškovei skolingas 295,49 Eur negrąžinto kredito, 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., taip pat 11,45 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.
6. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl pradinė kreditorė ir ieškovė, kaip jos teisių perėmėja, negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Teismas nusprendė, jog ieškovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas.
7. Teismas pabrėžė, jog tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 30 d. (ieškinio parengimo data) pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 86,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą (8,80 Eur + 8,62 Eur + 8,44 Eur + 8,25 Eur + 8,05 Eur + 7,85 Eur + 7,64 Eur + 7,43 Eur + 7,21 Eur + 6,98 Eur 6,74 Eur = 86,01 Eur). Nurodė, kad atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, lėmusius vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą, ši suma laikytina ieškovės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 30 d. (ieškinio parengimo data). Teismas įvertino tai, kad nėra pagrindo šiuo laikotarpiu atsakovės negautas pajamas skaičiuoti nuo visos atsakovo negrąžintos kredito sumos (295,49 Eur), nes toks mokėjimo palūkanų skaičiavimas vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytas.
8. Teismas nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma buvo apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, atitinkamai nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 39 proc. metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 28 d. – 6,49 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6,24 Eur, 2021 m. kovo 28 d. – 5,98 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. – 5,71 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 5,43 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 5,15 Eur, 2021 m. liepos 28 d. – 4,85 Eur, 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 4,55 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 4,23 Eur, 2021 m. spalio 28 d. – 3,90 Eur, 2021 m. lapkričio 28 d. – 3,57 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 3,22 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 2,86 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 2,49 Eur, 2022 m. kovo 28 d. – 2,11 Eur, 2022 m. balandžio 28 d. – 1,71 Eur, 2022 m. gegužės 28 d. – 1,31 Eur, 2022 m. birželio 28 d. – 0,88 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 0,46 Eur.
9. Teismas konstatavo, jog negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų kreditoriaus teisėtų lūkesčių interesą, šios pajamos nebuvo iš anksto numatytos gauti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.);
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,49 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
- pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;
- kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą;
- priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį ir skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
11.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime paminėjo, tačiau neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma.
11.3. Apeliantė argumentuoja, kad, remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (213,36 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs antrąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 39,00 proc. ir (ar) didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams.
Šalies argumentai
11.4. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,49 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
11.5. Apeliantė pažymėjo, kad, nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
11.6. Apeliantės nuomone, teismas sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamų ir atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiška, kadangi teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ji vis dar negali atgauti piniginių lėšų iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims ir gauti iš to realių ir pagrįstų pajamų.
11.7. Apeliantė pažymėjo, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne gauti pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką apskaičiuotą, objektyvios tiesos neatitinkančią negrąžintą kredito sumą.
11.8. Apeliantė mano, kad ieškinyje pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus ir skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.
11.9. Apeliantei nėra aišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Mano, jog negalima negautų pajamų (nuostolių) sieti su sutarties termino pabaigos data, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueis, o atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgaus atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudosis ir laivai disponuos, o apeliantė ir toliau neturės galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
11.10. Apeliantės manymu, teismas būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi ir vykdymo proceso išlaidų.
11.11. Apeliantė pažymi, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
11.12. Apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinių reikalavimų, todėl ginčijamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. y. 136,00 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat kuriuo iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), ir netenkintas reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.
15. Apeliantė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgiant į aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką ir kitas, bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas, aplinkybes. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalių, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog tarp pradinės kreditorės AB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. liepos 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB „BnP Finance“ suteikė 300,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą su 213,36 Eur palūkanomis (taikant 39,00 procentų metinę palūkanų normą), 81,00 Eur sutarties administravimo mokesčiu grąžinti per 36 mėnesius, t. y. iki 2022 m. liepos 28 d. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į 2019 m. gruodžio 30 d. siųstą raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl AB „BnP Finance“ vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. sausio 31 d. vienašališkai nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „BnP Finance“ perleido reikalavimo teises į atsakovą ieškovei UAB „Legal Balance“. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą pranešimu informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajai kreditorei.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dydžio
17. Apeliantė apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, nesutinka su teismo sprendimu ieškovės negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuoti ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip to prašė ieškovė, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovas, sudarydami 2019 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. liepos 28 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
24. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, pagrindžiantį tikėtinus ieškovės nuostolius.
25. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, priešingai, nei teigia apeliantė, neprisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo.
26. Apeliantės teigimu, jei vartojimo kredito sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinė kreditorė, gavusi iš atsakovo įmoką(as), ją(as) būtų iš karto galėjusi perskolinti ir gauti iš to naudos. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodomos (galbūt būsimos) negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė, iš pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovą, turi įrodinėti savo, o ne pradinės ieškovės patirtus nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, negavusi atitinkamų įmokų iš atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Minėta, jog šalys, sudariusios paskolos sutartį 2019 m. liepos 28 d., suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
28. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovės pareiga – tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė aptariamu laikotarpiu būtų patyrusi didesnių nuostolių nei nustatyti mokėjimo grafike. Objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimtas procesinis sprendimas atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
30. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iš atsakovo 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 28 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos.
31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu nei pradinė kreditorė, nei vėliau apeliantė negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdys, ir todėl tikėtis gauti minėtas pajamas. Apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.
33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (39 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito gražinimo.
35. Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, priimtas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.