- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- II-488-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00290-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 17.11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. (toliau – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 3 d., apie 10.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 3 d. Tokiais savo veiksmais D. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, todėl D. T. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. T. skundas, kuriuo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio baudą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, realaus pavojaus visuomenei nesukėlė. Nors tuo metu Pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau minėtas pažeidimas buvo padarytas išskirtinai, dėl būtinumo ir buvo susijęs su Pareiškėjo vaiko priežiūra. Pareiškėjo mažametis sūnus D. T. yra neįgalus, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Kiekvieną darbo dieną savo sūnų D. T. veža į vaikų ligų klinikos (duomenys neskelbtini) raidos centrą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaiką nuveža 9 val., o pasiima 17 val. 2024 m. sausio 3 d. buvo darbo diena, Pareiškėjas nuvežė vaiką į minėtą centrą ir važiavo namo, kur pakeliui ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Niekas kitas negalėjo nuvežti vaiko į minėtą centrą, kadangi Pareiškėjo sugyventinė ir vaiko mama L. Z. nuo 8 val. iki 18 val. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, vadybininke. Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjas mano, kad surašant jo atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje bei neskirti specialiosios teisės atėmimo. Skunde cituojama teismų praktika. Pareiškėjo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, tiek minimalios baudos paskyrimas, tiek administracinio poveikio priemonės skyrimas minimaliam terminui, ne visiškai atitiktų teisingumo ir protingumo principus, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant mažesnę baudą, bei trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą arba jos išvis neskiriant. Pareiškėjas pabrėžia, kad visiškai suvokė padaryto nusižengimo pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Pareiškėjas skunde pateikia faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad transporto priemonės vairavimas yra reikalingas. Kaip jau nurodė, Pareiškėjo mažametis sūnus yra neįgalus, reikalinga kiekvieną darbo dieną vežti sūnų į vaiko ankstyvosios raidos centrą. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis. Taip pat, su Pareiškėju gyvena mama R. T., kuri yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Mama dirba KTU bendrabutyje budėtoja. Kadangi ji sunkiai vaikšto, Pareiškėjas kiekvieną dieną ją turi nuvežti į darbą ir 20 val. pasiimti iš darbo. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos susijusios su šeima. Siekdamas pasirūpinti tiek sūnumi, tiek mama, Pareiškėjas dirba pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. sausio 1 d. yra pasirašęs sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo. Pareiškėjo vykdoma darbinė veikla susijusi klientų aptarnavimu, todėl turi vykti pas klientus visoje Lietuvoje, taip pat turi vežtis įrankius, medžiagas, kopėčias. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų prieš darbdavį. Pažymėtina, kad Pareiškėjui jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 3 d. Šis laikotarpis buvo itin sunkus ir finansiškai nuostolingas. Didelę įtaką turėjo tai, kad dalis minėto laikotarpio buvo šventinis, tai yra, Kalėdos, Naujieji metai, todėl tiek prie vaiko priežiūros, tiek prie rūpinimosi mama, galėjo prisidėti sugyventinė, nežiūrint į tai, kad kitomis dienomis Pareiškėjas buvo priverstas prašyti draugų pagalbos. Nesuradus, kas gali padėti, Pareiškėjas buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis. Per minėtą laikotarpį nukentėjo ir Pareiškėjo darbinė veikla, taip pat jis patyrė finansinius nuostolius. 2024 m. sausio 3 d., kadangi buvo praėję Naujieji metai, skubiai nesuradęs kas galėtų ryte nuvežti vaiką raidos centrą, pasielgė lengvabūdiškai, pats vairavo transporto priemonę, dėl ko gailisi. Visa tai, sudaro teisini pagrindą patenkinti Pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad 2024 m. sausio 3 d., 10.05 val., Pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta. Atsiliepime cituojama ANK 424 straipsnio 4 dalis, KET 14 punktas. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog nusižengimas padarytas atsitiktinai, padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, realaus pavojaus visuomenei nesukėlė. Institucija nesutinka su šiuo pateiktu faktu. Pažymėtina, jog Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog pažeidimas yra atsitiktinis, tačiau toliau savo skunde nurodo, jog kiekvieną darbo diena veža savo sūnų į vaikų ligų kliniką. Veža vaiką 9 val. ir pasiima 17.00 val. Kaip tik 2024 m. sausio 3 d. dieną nuvežė vaiką į gydymo įstaigą ir važiavo namo, kur pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šiuo savo argumentu Pareiškėjas patvirtina, jog jis jam skirtos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo, nevykdė, ją nuolat pažeidinėjo ir jeigu ne atsitiktinumas, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis būtų taip ir važinėjęs visą jam teisė vairuoti atėmimo laikotarpį. Pabrėžtina, jog Pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje, viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 161 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 106,17 km/h įvertinus prietaiso paklaidą, o tai yra vienas iš šiurkščiausių ir didžiausią pavojų eismo saugumui keliantis pažeidimas. Pažymėtina, jog būtent dėl šio pažeidimo įvyksta daug skaudžių eismo įvykių, kurių metu ne tik yra sužalojami eismo dalyviai, bet dažnai tokie įvykiai pareikalauja ir žmonių aukų. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jam teisė vairuoti reikalinga ne tik pasirūpinti neįgaliu vaiku, bet ir savo neįgalia mama bei atliekant darbines funkcijas. Institucija pažymi, jog sutikti su Pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad jis būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką Pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pabrėžtina, jog asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucija mano, jog šioje byloje sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrindo nėra, kadangi atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tik paskyrus minėtą poveikio priemonę bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir atgrasys asmenį ateityje daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, tik taip asmuo suvoks pasekmes dėl padarytų įstatymų uždraustų veikų. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-5 10-3 17/2017, Nr. AN2-251-593/20l8, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2- 27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-93 512022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog per pastaruosius penkerius metus Pareiškėjas yra baustas 35 kartus už įvairius KET nusižengimus, tame tarpe ir už labai šiurkščius, tai yra, už pavojingą transporto priemonės vairavimą, greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h. Per trumpą laikotarpį asmeniui du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo 10 galiojančių nuobaudų ir nors paskirtos nuobaudos yra vykdomos, jo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą Institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnas nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Pareiškėjui, už ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriant minimalią sankcijos ribose nustatytą nuobaudą, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo D. T. atstovas advokatas L. S. B. pristatė skundą iš esmės. Papildomai nurodė, kad atsisako prašymo sumažinti paskirtą baudą, kadangi bauda šiai dienai yra jau sumokėta.
Teismo posėdžiu metu Pareiškėjas D. T. skundą palaikė. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 3 d. turėjo nuvežti vaiką į raidos kliniką, į kurią vyksta kas dvi dienas. Visuomet nuvežti vaiką prašydavo draugo, tačiau tą dieną jis to padaryti negalėjo, todėl važiavo pats Pareiškėjas. Vaiko mama turi teisę vairuoti, tačiau dėl darbo grafiko negali nuvežti vaiko į raidos centrą. Kartais vaiko mama paprašo, kad išleistų iš darbo, tačiau tą dieną negalėjo išeiti iš darbo. Pareiškėjo mama dirba budėtoja studentų miestelyje, ją kiekvieną rytą veža į darbą. Jeigu mama dirba vakare, ją nuveža Pareiškėjo sugyventinė. Dėl padarytų KET pažeidimų paaiškino, kad viršijus greitį vos keliais kilometrais, ateina bauda, todėl ir turi nemažai baudų. Paskirtas baudas susimoka. Pareiškėjas savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisė vairuoti reikalinga labiausiai dėl mamos, vaiko, tačiau ir dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, buvo nubaustas 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad D. T. 2024 m. sausio 3 d., apie 10.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 3 d. Šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Skundu Pareiškėjas neneigia padaręs administracinį nusižengimą, kaltę pripažįsta, tačiau prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad kadangi paskirta bauda yra jau sumokėta, todėl jos sumažinti nebeprašo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.
D. T. skundu prašė pakeisti nutarimą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo neskirti arba sumažinti šios priemonės terminą. Nagrinėjamu atveju skunde nurodyta, kad dėl nusižengimo įvykdymo Pareiškėjas prisipažįsta ir gailisi. Kaip minėta aukščiau, Pareiškėjas transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, vairavo dėl to, jog reikėjo nuvežti neįgalų mažametį sūnų į raidos centrą. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad jo sugyventinė ir vaiko mama nuvežti sūnaus negalėjo, kadangi turėjo būti darbe. Posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad iki tol prašydavo draugo nuvežti jį kartu su sūnumi į raidos centrą, tačiau įvykio dieną draugas negalėjo jų nuvežti, todėl Pareiškėjas nusprendė sūnų nuvežti pats. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas padarytas atsitiktinai, nepiktybiškai, išskirtinai dėl būtinumo. Tokios Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžiu metu nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kadangi 2024 m. sausio 1 d. administracinio nusižengimo protokole Pareiškėjas paaiškino, kad dėl pažeidimo gailisi, automobilį paėmė iš serviso pravažiuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo pozicija, kad 2024 m. sausio 3 d. neturėdamas tam teisės vairavo automobilį dėl būtinumo, vertintinos kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kartu su sugyventine augina bendrą mažametį neįgalų sūnų, kurį kelis kartus per savaitę veža į vaikų ligų klinikos (duomenys neskelbtini) raidos centrą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaiką nuveža 9 val., o pasiima 17 val. Taip pat su Pareiškėju gyvena neįgali jo mama, kuriai nustatytas 35 procentų darbingumas. Mama sunkiai vaikšto, todėl kiekvieną dieną ją turi nuvežti ir pasiimti iš darbo. Taip pat, pareiškėjas dirba pagal individualią veiklą, o jo darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su vairavimu, kadangi vyksta pas klientus, esančius visoje Lietuvoje, vežasi darbo įrankius bei medžiagas. Pažymėtina, kad Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie neginčijamai įrodytų, kad be Pareiškėjo, niekas daugiau negali pasirūpinti neįgalia mama bei neįgaliu sūnumi. Priešingai, Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sugyventinė turi teisę vairuoti, kartais ji nuveža Pareiškėjo mamą į darbą, turi galimybę atskiru prašymu derinti darbo grafiką.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. T., per paskutinius 5 metus už įvairius KET nusižengimus baustas 35 kartus. Pažymėtina, kad D. T. baustas ir už itin šiurkščius pažeidimus, tai yra, pavojingą transporto priemonės vairavimą, greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h. Pažeidimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo 10 galiojančių nuobaudų, todėl sutiktina su Institucija, jog nors paskirtos nuobaudos yra vykdomos, administracinių nusižengimų istorija rodo, kad Pareiškėjas eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie Pareiškėjo baustumą administracine tvarka, darytina pagrįsta išvada, kad Pareiškėjas yra nedrausmingas vairuotojas ir dažnai daro administracinius nusižengimus, kas jį charakterizuoja neigiamai.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas, jog dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas pažeidimo nedaryti, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar jos visai neskirti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apibūdinančioms tiek padarytą nusižengimą, tiek pareiškėjo asmenybę, vertinti, kad administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta 450 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, kai 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 450 Eur iki 700 Eur, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda bei minimalus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir D. T. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.