- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-309-919/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00290-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9.1Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 1 d. nutarties D. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. sausio 3 d., apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 3 d., tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – 450 Eur dydžio baudą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismo posėdžio metu D. T. atstovas advokatas L. S. B. nurodė, jog atsisako skunde išreikšto prašymo sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, kadangi bauda yra sumokėta. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad šioje byloje išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nenustatyta.
3. D. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pakeisti institucijos nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
3.1. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje buvo visos sąlygos apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti ar skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
3.2. Apelianto nuomone, tiek institucija, tiek apylinkės teismas netinkamai įvertino tai, kad apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad administracinis pažeidimas buvo padarytas atsitiktiniai, nesąmoningai, nepiktybiškai, dėl būtinumo (dėl apelianto vaiko priežiūros). Apeliantas nurodo, kad jo sūnus D. T. yra neįgalus. Jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Kiekvieną darbo dieną sūnus turi būti vežamas į vaikų ligų klinikos V. T. vardo vaikų ankstyvosios raidos centrą, kuriame vaikas būna nuo 9 val. iki 17 val. Apeliantas nurodo, kad 2024 m. sausio 3 d. buvo darbo diena, jis nuvežė vaiką į minėtą centrą ir važiavo namo, kur pakeliui ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Automobilį vairavo, nes niekas kitas negalėjo nuvežti vaiko į minėtą centrą, kadangi apelianto sugyventinė ir vaiko mama L. Z. nuo 8 val. iki 18 val. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere vadybininke ir tuo metu buvo darbe.
3.3. Apelianto vertinimu, administracinio poveikio priemonės skyrimas net ir minimaliam 6 mėnesių terminui ne visiškai atitiktų teisingumo ir protingumo principus, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir jo atžvilgiu skiriant administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei minimalus terminui, arba visai jos neskiriant. Apeliantas pabrėžia, kad visiškai suvokia padaryto nusižengimo galimas pasekmes, kad padarė atitinkamas išvadas ir nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti ir neatėmus teisės vairuoti transporto priemones. Atkreipia dėmesį, kad paskirtą baudą - 450,00 eurų, jau yra sumokėjęs.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantas skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo vaiko ir mamos priežiūra bei su vykdoma darbine veikla. Apeliantas dar kartą nurodo, kad jo sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, kiekvieną darbo dieną apeliantas sūnų turi vežti į vaikų ligų kliniką, to padaryti jo sugyventinė negali, nes nuo 8 val. iki 18 val. dirba. Be to, kartu su apeliantu gyvena ir jo mama R. T., kuri taip pat yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, mama yra dirbanti, sunkiai vaikšto, todėl apeliantas taip pat turi ją kiekvieną dieną vežti į darbą ir iš jo pasiimti. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat reikalinga darbo funkcijų atlikimui, kadangi apeliantas dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020m. sausio 1 d. yra pasirašęs sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų suteikimo. Vykdoma veikla apima visą Lietuvą ir tam, kad tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pas klientus apeliantas turi vykti savo transporto priemone, vežti įrankius, medžiagas, kopėčias. Atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jis negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų prieš darbdavį bei pasirūpinti savo negalią turinčiu vaiku bei mama.
3.5. Apeliantas pažymi, kad jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 3 d. Minėtas laikotarpis buvo itin sunkus ir finansiškai nuostolingas. Apeliantas pažymi, kad prie vaiko priežiūros ir mamos rūpinimosi galėjo prisidėti jo sugyventinė L. Z., tačiau nežiūrint į tai, kitomis dienomis jis buvo priverstas prašyti draugų pagalbos dėl jo, sūnaus ir mamos vežiojimo. Be to, jis buvo priverstas naudotis pavėžėjų paslaugomis. Pažymima ir tai, kad per minėtą laikotarpį nukentėjo ir apelianto darbinė veikla, jau nekalbant apie finansinius nuostolius. Todėl, 2024 m. sausio 3 d., skubiai nesuradęs kas galėtų ryte nuvežti vaiką į vaikų ligų klinikos V. T. vardo vaikų ankstyvosios raidos centrą, pasielgė lengvabūdiškai, pats vairavo transporto priemonę, dėl ko labai gailisi ir nuoširdžiai prisipažįsta.
3.6. Apelianto nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir vertintina kaip per griežta. Pažymi, jog jeigu aukštesnysis teismas manytų, kad pagrindo visai neskirti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra, nes vis dėl to padarytas administracinis nusižengimas, kuris turi sukelti asmeniui pasekmes, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau šie tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės interesas gali būti užtikrintas apeliantui skyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui. Priešingu atveju apeliantas patirtų neproporcingas pasekmės jo padarytam nusižengimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašo D. T. skundo netenkinti ir institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl panaikinti paskirtą nuobaudą ir iš vis administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo.
4.2. Atsiliepime pažymima, jog tiek ir ne teismo tvarka bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek ir apylinkės teismo teisėja įvertinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu D. T. atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje apeliantui galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes jo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
4.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
4.4. Institucija atkreipia dėmesį į D. T. charakterizuojančius duomenis - per pastaruosius penkerius metus jis yra 35 kartus baustas už įvairius KET nusižengimus, tame tarpe ir už labai šiurkščius, t. y., už pavojingą transporto priemonės vairavimą, greičio viršijimą daugiau kaip 50 km./h., per trumpą laikotarpį jam du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas turėjo 10 galiojančių nuobaudų ir nors paskirtos nuobaudos yra vykdomos, jo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertina ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimoko, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Šią aplinkybę pažymi ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nėra ginčijama jo kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, kaip matyti, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti minėtas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
7. Institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimu pažeidėjui paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jos terminą 6 mėnesiams. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog D. T. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek jo padarytam nusižengimui, prieštaraujanti teisingumo bei protingumo principams ir paskirta iš esmės neatsižvelgiant į nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimui svarbias aplinkybes, yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei keisti ne teismo tvarka priima nutarimą.
8. Kaip matyti iš aukščiau aptarto reglamentavimo, už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šiuo atveju tokių duomenų nėra nustatyta.
9. Šiuo atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant D. T. skundą apylinkės teisme ir dėl kurių būtų pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba šią poveikio priemonę taikyti trumpesniam terminui, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teisė vairuoti transporto priemones D. T. reikalinga pasirūpinti šeima bei nuvykti į darbą, tačiau šių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pažymėtina, kad darbinė veikla ir tai, kad teisė vairuoti pažeidėjui būtina rūpintis šeiminiais interesais, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad D. T. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, žalos niekam nepadarė bei sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar apelianto kaltės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda bei administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.
10. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, analizuojant galimybes pasiekti paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, tikslingesnis yra praeityje apelianto padarytų administracinių nusižengimų ir už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. T. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nėra pirmasis. Viso apeliantas per šį laikotarpį baustas trisdešimt penkis kartus, tame tarpe ir už šiurkščius KET pažeidimus. Be to, D. T. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo dešimt galiojančių nuobaudų. Aptarti duomenys apie pažeidėjo baustumus neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas, ir atitinkamai leidžia spręsti, jog nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, yra ne atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Be to, apeliantui taikant finansinio pobūdžio priemones (skyrus baudas) bei taikant administracinio poveikio priemones (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), jis nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro KET pažeidimus, taip pat nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti paskyrus jam tik piniginę baudą ar sumažinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
11. Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei pasirūpinti šeima. Tačiau, nustatyta, kad pažeidėjo tiesioginės darbo funkcijos nėra susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis nepripažintinas aplinkybę, dėl kurios būtų galima jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą. Apeliantas skunde taip pat pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga pasirūpinti šeima. Tačiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, D. T. nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog be jo niekas kitas negali pasirūpinti jo sūnumi ir mama. Be to, pats pareiškėjas apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sugyventinė turi teisę vairuoti ir, kad kartais ji nuveža apelianto mamą į darbą bei turi galimybę atskiru prašymu derinti savo darbo grafiką. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantas nenurodė nei skunde dėl institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones tik 6 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
12. Be to, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su darbinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens funkcijomis (pavyzdžiui, toks asmuo dirba vairuotoju). Akivaizdu, kad D. T. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad atlikti darbines funkcijas bei rūpintis šeima jam pačiam naudojantis šia specialiąja teise yra kur kas patogiau, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios D. T. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad D. T. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą institucijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimu buvo paskirtos minimalios tiek administracinė nuobauda (450,00 eurų bauda), tiek administracinio poveikio priemonė atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Tad akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo įvertintos institucijai individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog institucija pažeidėjui D. T. paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl, D. T. skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
D. T. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutarties netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.