- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1197-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03215-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, antstolis Giedrius Jonauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2018 m. kovo 21 d. patvarkymo Nr. 3.5.-18-2978 dalį, kurioje skolininkas N. G. (N. G.) vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239 pakeistas į naują skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad VĮ Turto bankas valstybės vardu paveldėjo N. G., mirusio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad nei antstolis, nei kreditorius per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nurodytoje vykdomojoje byloje reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Atkreipė dėmesį, kad antstolio areštas mirusiojo N. G. turtui šioje vykdomojoje byloje taip pat nebuvo įregistruotas ir nebuvo papildomai išviešintas kitoje to paties antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, kurioje vykdomas išieškojimas pagal kitą vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos VĮ Turto banko skundą tenkino bei panaikino antstolio Giedriaus Jonausko 2018 m. kovo 21 d. patvarkymo Nr. 3.5.-18-2978 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ dalį dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. 3.5.-15-14279 buvo areštuotas skolininkui N. G. priklausantis turtas, ir šis areštas buvo išviešintas Turto arešto aktų registre, pranešimo Nr. TA2-15-100295. Teigia, jog vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. 3.5.-18-2976 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ priimtas teisėtai, nepažeidžiant vykdymo proceso normų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja VĮ Turto bankas neskundžia šio patvarkymo dalies, susijusios su skolininko pakeitimu vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, o skundžia tik šio patvarkymo dalį, susijusią su skolininko pakeitimu vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239.
2.2. Nurodė, kad, įregistruojant Turto arešto aktų registre 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktą, buvo pareikštas tik kreditorės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ reikalavimas dėl vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 vykdomo reikalavimo dėl 344,65 Eur skolos, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo.
2.3. Nurodė, jog vykdomosiose bylose nepateikta duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kito kreditorės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ reikalavimo dėl 443,12 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo įvykdymui užtikrinti (vykdomoji byla Nr. 0091/15/01239). Nurodė ir tai, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą dėl minėto skolos išieškojimo per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“ bei jos reikalavimą dėl 443,12 Eur išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – VĮ Turto banko skundą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Nurodė, kad susidarė tokia teisinė situacija, kad kreditoriaus įgytos procesinės teisės, kurios egzistavo palikimo atsiradimo laiku, pasikeitė susiformavus naujai teismų praktikai. Mano, jog tokiu būdu nebėra gerbiami tiek proceso dalyvių teisėti interesai, tiek ir jų įgyti teisėti lūkesčiai dėl civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Be to, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo pateikti išaiškinimai pasunkina šios bylos dalyvių teisinę padėtį, todėl cituojama 2018 metų teismų praktika dėl šios priežasties neturėtų būti taikoma.
3.2. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239, konstatavo, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“, t. y. darė išvadą, kad ne vykdomųjų bylų skaičius lemia kreditoriaus išviešinimo faktą. Mano, jog užvestų vykdomųjų bylų skaičius reikšmingas išieškojimo dydžiui, dėl kurio nėra ginčo šioje byloje, todėl mano, kad kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ tinkamai pareiškė reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
3.3. Nurodė, jog valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Teigė, jog nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėjo, jog analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. priimdamas nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1N-58-148/2015. Pagal nurodytų pastarųjų teismo nutarčių suformuotą praktiką, nėra numatyta galimybių valstybei neatsakyti pagal palikėjo prievoles, t. y. buvo įtvirtintas akivaizdus prievolės (skolos) neišvengiamumo principas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VĮ Turto bankas prašo suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Nurodė, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Teigia, jog kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.
4.2. Nurodė, kad, pagal CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016 m. balandžio 5 d. Skolininko N. G. turtas nebuvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239. Pagal pridėtą Turto arešto aktų registro išrašą, palikėjo turtas buvo areštuotas antstolio Giedriaus Jonausko tik vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis būtų uždėjęs areštą skolininkui priklausiusiam turtui ir vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, ir faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį).
4.3. Nurodė, kad šioje situacijoje būtina vadovautis analogiškose bylose priimtais teismo sprendimais. Analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1218-467/2018 konstatavo, jog kreditinis reikalavimas privalo būti išviešintas per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą, o tokį terminą praleidus privalu prašyti jį atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos teisėtumą ir pagrįstumą (CK 5.63 straipsnis).
7. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑18/2014 išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
9. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigia, jog šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad kreditoriaus įgytos procesinės teisės, kurios egzistavo palikimo atsiradimo laiku, pasikeitė susiformavus naujai teismų praktikai. Mano, jog nebėra gerbiami tiek proceso dalyvių teisėti interesai, tiek ir jų įgyti teisėti lūkesčiai dėl civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti negalima. Asmenys teises ir pareigas įgyja įstatymų bei kitų teisės aktų pagrindu. Kaip minėta šios nutarties 7 punkte, kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuoja CK 5.63 straipsnio 1 dalis. Ši teisės norma paskutinį kartą buvo keista 2015 m. birželio 30 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-11103). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog pirminis skolininkas N. G. mirė 2016 m. sausio 5 d. Tai reiškia, jog teisinis reglamentavimas dėl kreditoriaus įgytų teisių, kurios egzistavo palikimo atsiradimo metu, nepakito, o tai, kad pasikeitė šias teisės normas aiškinanti teismų praktika, nereiškia, jog buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia kasacinio teismo formuojama praktika dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos ir pagrįstai nustatė, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas.
11. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kreditorius turi teisę pasinaudoti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą su prašymu dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
12. Taip pat atskiruoju skundu nurodoma, jog viešame registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas iki palikėjo mirties vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652, kurioje ta pati išieškotoja kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239, todėl mano, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą laiko nepagrįstu. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ir formuojama praktika, o būtent, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą, darytina išvada, kad tas faktas, jog antstolis vykdo keletą vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš to paties skolininko, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų, turi būti aiškiai išviešintas konkretus kreditorius ir jo reikalavimo mastas.
13. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo dvi vykdomąsias bylas, t. y. vykdomąją bylą Nr. 0091/15/00652 dėl 344,65 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. G. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0091/15/01239 dėl 443,12 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko N. G. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai. Taip pat matyti, jog antstolis 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto arešto aktu Nr. 3.5-15-14279 vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00652 areštavo skolininkui N. G. priklausantį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nurodytas turto arešto aktas išviešintas Turto arešto aktų registre). Taigi duomenų, kad iki skolininko mirties ar per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą būtų išviešintas kreditinis reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01239 dėl 443,12 Eur kreditinio reikalavimo, byloje nėra.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su atskirajame skunde daroma išvada, jog naujai suformuota teismų praktika yra įtvirtintas akivaizdus prievolės (skolos) neišvengiamumo principas. Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl termino kreditiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Be to, tokios praktikos laikosi iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.