Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio D. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas antstolio D. J. prašymas vykdymo procese pakeisti skolininką A. T. į skolininką Valstybę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2005 m. gegužės 18 d. antstolio D. J. kontoroje yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-22/2005 dėl 148 925,87 Lt skolos išieškojimo iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB bankas „Snoras“ naudai. A. T. 2007 m. lapkričio 26 d. mirė.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems - galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-18/201/2014-04-14 ).

Skolų išieškojimas iš A. T. turto antstolio D. J. kontoroje vykdomas nuo 2003-01-01, perėmus dalį vykdomųjų bylų iš antstolio kontoros prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo. Vykdant šias bylas, 2004-04-19 anstolis areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis turto areštas registruotas viešame registre įregistruotas iki palikimo atsiradimo.

Vykdomojoje byloje yra duomenų apie tai, kad A. T. turto areštas įregistruotas nuo 2004-04-19, tačiau priimdamas nutartį atmesti antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Vilniaus apygardos teismas į šį faktą neatsižvelgė.

Antstolis taip pat nurodo, jog nė viena iš proceso šalių neginčija šio kreditorinio reikalavimo įtraukimo į bendrą palikimo masę bei perėjimo Valstybei fakto. Teismas, nesant šalių prašymo savo iniciatyva taiko senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Teismas, atmesdamas antstolio prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese neesant ginčo viršija savo įgaliojimus ir neteisėtai pažeidžia kreditoriaus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio D. J. skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. gegužės 18 d. antstolio D. J. kontoroje yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-22/2005 dėl 148 925,87 Lt skolos išieškojimo iš A. T. išieškotojo AB bankas „Snoras“ naudai.

A. T. 2007 m. lapkričio 26 d. mirė.

A. D. Jonaitis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas vykdymo procese pakeisti skolininką A. T. į skolininką Valstybę. Vilniaus apygardos teismas antstolio prašymą atmetė, nutartyje nurodęs, jog vadovaujantis CK 5.63 straipsniu, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kadangi A. T. mirė 2007 m. lapkričio 26 d., terminas kreditoriams pareikšti reikalavimus baigėsi 2008 m. vasario 26 d., tačiau kreditorius AB bankas „Snoras“ reikalavimų nepareiškė.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas formaliai pažvelgė į situaciją, neįsigilino į kreditoriaus interesų apsaugą bei nepagrįstai tiesiogiai paraidžiui pritaikė civilinio kodekso normą, nors galiojanti teisminė praktika nagrinėjamu klausimu yra kitokia.

Taigi anot teismo, kreditorinis reikalavimas AB banko „Snoras“ yra pareikštas netinkamai – ne laiku ir ne paties AB banko „Snoras“. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2..132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-7-18/201/2014).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-533/2011).

Skolų išieškojimas iš A. T. turto antstolio D. J. kontoroje vykdomas nuo 2003-01-01, perėmus dalį vykdomųjų bylų iš antstolio kontoros prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo. Vykdant šias bylas, 2004-04-19 antstolis areštavo A. T. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis turto areštas, registruotas viešame registre, įregistruotas iki palikimo atsiradimo, todėl teigti, kad kreditoriniai reikalavimai nėra pareikšti arba būtent kreditorius privalo juos pareikšti pakartotinai, nėra pagrindo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytos nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininkės turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-540/2011; 3K-3-63/2012, 3K-3-91/2013). Mirus palikėjai ir jai nepalikus testamento, jos turtą, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą ir kuris buvo areštuotas atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, paveldėjo valstybė. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusią skolininkę A. T. nauju skolininku – Valstybe.

Šioje byloje apygardos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė CPK 596 straipsnio 1 dalies bei CK 5.63 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, jog pats kreditorius turi pareikšti įpėdiniui reikalavimus CK 5.63 straipsnio tvarka.

Iš tiesų pagal galiojančias CK normas, reikalavimo kreditoriams pareikšti savo kreditorinius reikalavimus įpėdiniams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tikslas - užtikrinti įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumą, kadangi suteikus įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, jam padedama apsispręsti ar jam apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. Tačiau, antstolio skunde pagrįstai nurodoma, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-18/201/2014).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje 2010 m. vasario 25 d. valstybė priėmė palikimą pagal paveldimo turto aprašą, sudarytą 2009 m. spalio 22 d., pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, surašytą dėl paveldimo turto po A. T. mirties aprašo sudarymo. Tame turto apraše nurodytas visas paveldimas turtas bei visi žinomi kreditoriniai reikalavimai A. T. turtui, sudarantys vientisą paveldimo turto masę. Todėl valstybė, priėmusi palikimą pagal paveldimo turto aprašą buvo tinkamai informuota apie kreditorinius reikalavimus.

Taigi šiuo atveju, kaip teisingai skunde nurodo antstolis, skolininko pakeitimui vykdymo procese remiantis paveldėjimo teisės normomis yra išpildytos abi sąlygos: įpėdinis Valstybė - priėmė palikimą (tai matyti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3 notarų biuro pažymos), bei ta subjektinė pareiga - kreditorinis reikalavimas AB banko Snoras naudai, įeina į palikimą (tai matyti iš paveldimo turto aprašo).

Dar pažymėtina, jog valstybė, priėmusi palikimą, už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad antstolis skunde nurodo, jog Valstybę atstovauja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius, tačiau ši institucija juridinių asmenų registre yra išregistruota ir dabar vadinasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius. Teismas tai laiko neesminiu techniniu apsirikimu, nedarančiu įtakos nei skundo pagrįstumui, nei dėl jo priimamam sprendimui, rezoliucinėje dalyje nurodomas dabartinis institucijos pavadinimas.

Taigi konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti skolininką A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į skolininką Valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, kodas 188704927.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.