- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-856-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03559-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. K., B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VĮ Turto bankui
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų pareiškėjų A. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir B. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. K., mirusios 2003-07-22 mirties, palikimą priėmė ir jį valdo pareiškėjai - pirmos eilės įpėdiniai A. K. ir B. K.. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubiai uždėti areštą – pavesti pareiškėjų pasirinktam antstoliui ir Centrinei hipotekos įstaigai įregistruoti areštą nekilnojamajam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. 7991-1000-3015, su pagalbiniais pastatais, esančiam (duomenys neskelbtini) 2 ir žemės sklypams : sklypo daliai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Pareiškėjų pareiškimo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarei D. A. atlikti bet kokius notarinius veiksmus, tame tarpe uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą likusiam turtui paveldėti po mirusio P. K., J. K. ir J. K. , mirties, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – faktinio palikimo priėmimo ir nors sprendimas šioje byloje nenustato nuosavybės teisės į tam tikrą turtą, tačiau siekiant užkirsti kelią galimiems ginčams kilti ateityje dėl paveldimo turto, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, taikant kitą laikinąją apsaugos priemonę.
Pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. K. nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir uždrausti disponuoti, parduoti, įkeisti ar kitokiais būdais perleisti tretiesiems asmenims minėtą turtą. Teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino tai, kad pareiškėjai siekia paveldėti turtą su kita paveldėtoja, kuriai 2015-03-03 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2013 jau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas - dėl palikimo priėmimo, ir kurioje pareiškėjai nebuvo įtraukti kaip suinteresuoti asmenis. Išdėstytos pareiškime faktinės aplinkybės, pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėjai įrodinės pareiškime nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, duoda teismui pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią ginčui dėl turto kilti ateityje, uždraudžiant notarei D. A. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus bei atlikti kitus notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimu, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Teismas pripažino, kad nesiėmus pareiškėjų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes paveldimą nekilnojamąjį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują, taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti 100 EUR bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog faktiškai vyksta ginčas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, kurio pagrindu D. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. 2015-04-16 notarė D. A. sudarė Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria M. A. parduotos paveldėjimo teisės į turtą ir turtines teises, nors notarė žinojo apie kitus paveldėtojus - pareiškėjus. D. K. pateikė teismui melagingus faktus, kad jos sutuoktinis buvo vienintelis palikėjų sūnus. Nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik dėl likusio paveldimo turto, o turtui, kuris M. A. jau yra nupirktas, netaikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Mano, jog iš D. K. ir M. A. toliau atliekamų veiksmų, susijusių su paveldėjimu po pareiškėjų motinos ir tėvo mirties, akivaizdu, kad yra pagrindas manyti, jog ginčo turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.
Nurodo, jog Trakų rajono apylinkės teisme pareiškėjų yra užvesta keletas bylų paveldėjimo klausimais. Ieškovas A. K. atsisakė ieškinio dėl J. K. testamento, sudaryto J. K. naudai pripažinimo negaliojančiu, teismas šį prašymą tenkino, todėl šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės D. K. valdomam turtui – panaikintos.
Mano, jog Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai vilkina pareiškėjų užvestų bylų paveldėjimo klausimais nagrinėjimą, siekiant apginti neteisėtą Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. 2015-03-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015.
Suinteresuoti asmenys D. K., M. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjai neatsižvelgė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. palikimą priėmė testamentinis įpėdinis, mirusiosios sūnus J. K.. Pareiškėjai klaidina teismą nurodydami, kad D. K. 2015-04-13 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į J. K. ir J. K. palikimą. Paveldėjimo bylas vedanti notarė D. A. 2015-04-21 atidėjo notarinių veiksmų atlikimą (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą), nes notarei buvo pateikta informacija dėl teisme kilusio ginčo dėl palikimo priėmimo pareiškėjas A. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl J. K. testamento pripažinimo negaliojančiu (civ. byla Nr. 2-43-239/2016) 2016-01-11 A. K. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Teismo 2016-01-12 nutartimi prašymas dėl ieškinio atsisakymo buvo patenkintas ir byla nutraukta. Paveldėjimo teisės liudijimas nei J. K., nei J. K. paveldėjimo byloje nėra iki šiol išduotas.
Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nėra įgyjama nuosavybės teisė į konkrečius nekilnojamojo turto objektus. Įpėdinis, kaip paveldėjimo teisių turėtojas, šių teisių pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžia pirkėjui nuosavybės teises į paveldėjimo teises, o ne daiktus. Tik užbaigus paveldėjimo procedūras ir notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą gali būti sudaroma paveldėtų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar kitas nuosavybės teisės perleidimo sandoris. Nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo disponuojama paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Šiuo atveju pareiškėjų reikalavimas taikyti areštą J. K. ir J. K. palikimą sudarančiam nekilnojamajam turtui yra nepagrįstas, nes pareiškimą užtikrina ir teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos kitokios laikinosios apsaugos priemonės, nei prašė pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. 1 d., Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p.). Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Apeliantų teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik dėl likusio paveldimo turto, o turtui, kuris M. A. jau yra nupirktas, netaikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.
Pažymėtina, jog paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimą kaip visumą, t. y. perleidžia teises į jam paliktą turtą ir skolas (aktyvą ir pasyvą). Aptariamos rūšies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais, įpėdiniai gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teisės, įgijimą iki kol šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011). Paveldėjimo teisės yra nedalomos. Įpėdinis priima palikimą kaip visumą – turtinį kompleksą, todėl ir parduoti savo paveldėjimo teises jis gali tik kaip turtinį kompleksą (t.y. visas savo paveldėjimo teises). Pavyzdžiui, įpėdinis negali perleisti pirkėjui teisių tik į vieną paveldimą žemės sklypą, o likusį sklypą pasilikti sau. Nuosavybės teisę į konkretų turtą pirkėjas įgyja nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kuris yra pagrindas atlikti turto registraciją. Dėl to nepagrįstas apeliantų teiginys, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik dėl likusio paveldimo turto, o turtui, kuris M. A. jau yra nupirktas, netaikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės, nes, iš bylos aplinkybių matyti, kad M. A. nupirko tik paveldėjimo teises, o ne konkretų paveldimą turtą (tokių įrodymų apeliantai nepateikė), be to, kaip minėta, paveldėjimo teisės yra nedalomos, todėl laikinosios apsaugos priemonės apima draudimą atlikti notarinius veiksmus dėl viso paveldimo turto, įskaitant ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą. Kita vertus, apeliantų prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nėra susijusios su pareikšto pareiškimo dalyku, nes apeliantai pareiškė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tikslu paveldėti turtą, tačiau nereiškė reikalavimo dėl daiktinių teisių, susijusių su paveldimu turtu, nuginčijimu, todėl jų prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu ginčo dalyku.
Be to, apeliantai, nors atskirajame skunde ir nurodo, kad notarė D. A. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus įpėdiniams D. K. ir J. K., tačiau šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas notarei D. A. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus bei atlikti kitus notarinius veiksmus, susijusius su paveldėjimu, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, yra pakankama laikinoji apsaugos priemonė, nes nesant paveldėjimo teisės liudijimo, suinteresuoti asmenys disponuoja tik paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Atitinkamai apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos – konkretaus turto areštas šiuo atveju būtų perteklinė, neturinti įtakos galimai apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.