Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. K. ir B. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir B. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų pateiktais duomenimis, po motinos, J. K., mirties liko palikimas - nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais statiniais kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. 7991-1000-3104), esančiais Gudakiemio kaime 2, Grendavės šen., Trakų r., 380/1517 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti Gudakiemio kaime, Grendavės šen., Traku r.; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Gudakiemio kaime, Grendavės šen. Trakų r. ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Gudakiemio k., Grendavės šen. Traku r. Pareiškėjai pažymėjo, kad po motinos J. K. mirties (2003-07-22), jie kaip pirmos eiles įpėdiniai palikimą priėmė faktiškai pradedami ji valdyti, kadangi abu rūpinosi sodyba, namo ir statinių priežiūra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, šienavo ir dirbo aplink namą esančią žemę. Motinos turtu rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savu. Motina J. K. buvo labai darbšti, visiškai nevartojo alkoholio, todėl labai nepakęsdavo nuolat girtaujančio pareiškėjų brolio (J. K. sūnaus) J. K., kuris nuolat girtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o būdamas neblaivus, smurtaudavo prieš motiną, žiauriai su ja elgdavosi. B. J. visiškai neprižiūrėjo nei motinos, nei sodybos, nei aplink esančių žemės sklypų ir niekuo nesirūpino, nemokėjo mokesčių, niekada Gudakiemio kaime

be to, nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, nuolat sodyboj

su savo sutuoktine D. K. nuosavybės teise turėjo kitą žemės sklypą, unikalus Nr. 4400- 2161-9769, su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais Vaikštenių k., Vaikštenių g. 20, Rūdiškių šen. Trakų r. Dar motinai esant gyvai, jų brolis J. K., kažkurį laikotarpį gyveno pas kitą moterį J. F. (netoli motinos namų) šiuo metu gyvenančią adresu Traku r. sav., Grendavės šen., Kazokiškių k. Motina dėl brolio Jono ir J. F. nuolatinio girtavimo, nepriėmė jų gyventi pas save, tačiau po motinos J. K. mirties praėjus pusei metų pareiškėjų (brolių Algirdo ir Broniaus) sutikimu, brolis Jonas ir sugyventinė J. F. persikėle gyventi į motinos namus, adresu Gudakiemio kaime, Grendavės šen. Trakų r. tačiau ir toliau namų visiškai neprižiūrėjo.

Mirusiojo brolio J. K. sutuoktinė D. K. niekada negyveno pareiškėjų motinos namuose, adresu Trakų r. sav., Grendavės šen., Gudakiemio k. 2, todėl niekaip negalėjo priimti palikimo, pradedamajį faktiškai valdyti, be to, civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 D. K. nepateikė jokių įrodymų, kad ji po vyro mirties, priėmė palikimą faktiškai pradedama ji valdyti. Pareiškėjai nurodė žinoję, kad motina J. K. buvo testamentu palikusi visą savo turtą broliui J. K.. Taigi, po motinos J. K. mirties (2003-07-22) brolis J. K. tapo testamentiniu įpėdiniu, kuriam motina J. K. 2003-06-13 testamentu paliko visą savo turtą, tačiau brolis J. K. dėl palikimo į notarą nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesusitvarkė, taigi, mirus motinai J. K., jos palikimo pagal testamentą brolis J. K. nepriėmė. Akivaizdu, kad J. K., turėdamas pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai per protingą laiką, savo, kaip testamentinio įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl pareiškėjams, kaip įstatyminiams pirmos eiles įpėdiniams, atsirado pirmumo teisė po motinos J. K. mirties paveldėti visą jai asmeninės nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Mirusysis brolis J. K. per įstatymo nustatytą laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kuriais bet kokiu būdu būtų priėmęs palikimą, po motinos J. K. mirties (2003-07-22) J. K. (mirė 2013-04-08) praėjus daugiau nei 12 metų palikimo nepriėmė pagal testamentą. Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo, kurio a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, o jo sutuoktinė D. K. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio J. K. palikimo priėmimo pagal testamentą, kadangi teisiniu požiūriu to padaryti jau negalima.

J. K. žmona D. K., po savo sutuoktinio mirties palikimo taip pat nepriėmė, kadangi su sutuoktiniu ilgą laiką gyveno skyriumi, o šiuo metu gyvena su kitu asmeniu taip pat niekada nesinaudojo visais sodyboje likusiais daiktais, nesirūpino nei namo ir statinių priežiūra, nei dirbo aplink namą esančią žemę.

Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė mirusios motinos palikimą, o teismui pateikti įrodymai nepatvirtina tokių faktinių aplinkybių. Pareiškėjai nurodė, kad priėmė mirusios motinos J. K. palikimą, kadangi rūpinosi sodyba, ten buvusiais statiniais, šienavo, dirbo aplink žemę, mokėjo mokesčius, pjovė žolę ir tvarkė aplinką, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų yra atlikęs, be to, kartu su patikslintu pareiškimu teismui pateikiama žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, žemės mokestis yra apskaičiuotas už 2015 m. laikotarpį, tai yra jau vykstant ginčams dėl palikimo, be to, pagal pateiktą nurodymą - mokestį sumokėjo advokatė B. J.. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjai per tris mėnesius po motinos mirties, t. y. laikotarpiu nuo 2003-07-22 iki 2003-10-22 atliko aktyvius veiksmus taip išreikšdami valią priimti mirusios motinos palikimą.

Apeliantai turėjo pareigą įrodyti, kad jie per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą pradedami jį faktiškai valdyti, t. y. atliko aktyvius veiksmus palikimo atžvilgiu. Byloje kaip rašytinis įrodymas yra pateiktas mokėjimas už elektrą ir mokėjimo knygelės sąskaita. Mokėjimas atliktas ne pagal elektros skaitiklių parodymus. Be to, A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėto mokėjimo neatlikęs, nors mokėjimas darytas jo vardu. Taip pat B. K. ne vieną kartą yra nurodęs, kad palikėjos turtas jam buvo nereikalingas. A. K. taip pat yra nurodęs, kad palikėjos turto netvarkė. Minėti pasisakymai patvirtina, kad apeliantai palikėjos turtu nesirūpino ir pripažino J. K. testamentiniu įpėdiniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex ofjicio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negalioj imo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad J. K. buvo J. K. sūnus ir testamentinis įpėdinis, kuriam J. K. 2003-06-13 testamentu paliko visą savo turtą. J. K. 1997-03-19 paveldėjimo teisės liudijimu iš sutuoktinio P. K. paveldėjo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais), esantį Gudakiemio kaime, Trakų raj. J. K. mirė 2003-07-22 (t. 1, b. 1. 23), J. K. mirė 2013-04-08 (t. 1, b. 1. 24).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Minėtas trijų mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali būti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, mirus J. K. į Trakų rajono apylinkės teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi J. K. sutuoktinė D. K.. D. K. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos sutuoktinis J. K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti ir kad ji po savo vyro J. K. mirties priėmėjo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03- 03 sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) J. K. po

,ies, priėmė palikimą pradėdamas jį savo motinos J. K. faktiškai valdyti; 2) D. K. priėmė palikimą po savo vyro J. K., mirusio 2013-04-05, mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nagrinėjamu atveju, apeliantai A. K. ir B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ne J. K., o pareiškėjai po savo motinos J. K. mirties, mirusios 2003-07-22, priėmė palikimą, faktiškai pradėję jį valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu pareškimą atmetė. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad J. K. po palikėjos mirties dėl palikimo į notarą nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesutvarkė, taigi palikimo nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantų argumentais nesutinka. Paminėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 konstatavo, kad J. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, todėl teismas sprendimu nusprendė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent J. K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (t. 1, b. 1. 37-39).

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrindiniu įrodymu vadovavosi Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu, tačiau, apeliantų nuomone, minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 250 str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. Kompleksiškai vertinant apeliacinio skundo argumentus, akivaizdu, kad apeliantai ginčija ne tik Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-296-231/2016, o iš esmės revizuoja Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03- 03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. po savo motinos J. K. mirties, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K. priėmė palikimą po savo vyro J. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs bei galioja. Pareiškėjai nesutikdami su minėtame sprendime nustatytais faktais turėjo teisę kreiptis dėl proceso byloje atnaujinimo. Tuo tarpu šioje byloje teismas neturi teisės vertinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą.

Apeliantai teigia ir tai, jog D. K. niekada negyveno ginčo sodyboje, todėl, apeliantų nuomone, pastaroji niekaip negalėjo priimti palikimo po sutuoktinio mirties pradedama faktiškai jį valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5. 13 str.). Pagal CK 5.11 1 d. 1 p. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra palikėjo vaikai. Kaip jau minėta, Trakų rajono apylinkės teismas 2015- 03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė, kad palikėjo J. K. vaikai palikimo atsisakė, J. K. po savo motinos J. K. mirties iki savo mirties gyveno motinos sodyboje, o D. K. po savo vyro J. K. mirties kurį laiko gyveno sodyboje, rūpinosi namo ir statinių priežiūra, prižiūrėjo aplink namą esančią žemę, t. y. ji likusiu turtu rūpinosi kaip savo, juo naudojosi ir prižiūrėjo, siekdama įgyti nuosavybės teisę į palikėjo turtą. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėja D. K. faktiškai priėmė J. K. palikimą ir jį valdė.

Apeliantai pažymi, kad nėra jokių įrodymų, jog buvo kada nors pareiškėjų atsisakyta priimti atsiradusį palikimą po palikėjos mirties, todėl teigia, kad apeliantai priėmė palikimą, pradedami jį faktiškai valdyti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantai po palikėjos mirties faktiniu valdymu būtų priėmę pastarosios turtą. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad J. K. bei D. K. turto faktiniu valdymu nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Bylą nagrinėjęs teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Taigi, apeliantų apeliacinis skundas atmestinis kaip nepagrįstas.

Apeliantų apeliacinį skundą atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. ld.). M. A. už atsiliepimo į skundą surašymą prašė iš apeliantų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 480 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, bylos sudėtingumu bei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, laiko jog pakankama suma už atsiliepimo, kuriame nebuvo analizuojami nauji klausimai surašymą yra 200 eurų, todėl priteisia iš apeliantų M. A. 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

A. K. ir B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)