Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir B. K. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos J. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėję valdyti motinos turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoti asmenys byloje M. A. ir D. K. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. K., kuri (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui J. K.. Tokį jos apsisprendimą lėmė tai, kad J. K. ilgą laiką gyveno su motina, padėjo prižiūrėti ūkį, rūpinosi sodyba, dirbo ūkio darbus.

Po J. K. mirties jos turėtą turtą t. y. gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priėmė testamentinis įpėdinis - sūnus, J. K., priėmęs palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po savo motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) m., mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai yra motinos J. K. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai ir mirusios motinos palikimą priėmė pradedami faktiškai jį valdyti. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad J. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko vieninteliam įpėdiniui, savo sūnui J. K., todėl faktiškai pareiškėjai buvo nušalinti nuo paveldėjimo po J. K. mirties, nes paveldėjimo teisės pagal testamentą jiems neatsiranda.

Taip pat suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog pareiškėjai žinojo jog jų motina buvo testamentu palikusi visą savo turtą broliui J. K.. Todėl negalėjo likusiu palikimu rūpintis kaip savu ir žinodami savo motinos paskutiniąją valią nepretendavo į palikimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog tik 2015 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų po motinos mirties, pareiškėjai kreipėsi i teismą prašydami pripažinti motinos sudarytą testamentą negaliojančiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoti asmenys prašė netenkinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotų asmenų atstovė posėdžio metu patikslino, kad J. K. visą turtą paliko pareiškėjų broliui J. K. – kuris turtą priėmė faktiniu valdymu, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, J. K. testamentas nėra nuginčytas ir šiuo metu galioja, taigi pareiškėjai neturi teisės paveldėti po motinos J. K. mirties likusio turto. Be to, suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent J. K. turto, o ne J. K. turto priėmimo klausimas ir aplinkybė, kad J. K. po motinos mirties priėmė palikimą, jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių B. K. ir A. K. faktinį paveldimo turto priėmimą. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje įrodymus, būtų nustatyta, kad pareiškėjai priėmė palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti, suinteresuotas asmuo nurodė neprieštaraujantis, jei pareiškimas būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui posėdyje nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VĮ ,,Turto bankas“ atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjus pažįsta, taip pat pažįsta ir D. K., kuri buvo J. K. sutuoktinė. Nurodė, kad buvo J. K. kaimynė, J. K. gyveno su sūnumi – J. K., bet D. K. su jais kartu negyveno, J. K. laidotuvėse nedalyvavo, rūpinosi palaidojimu anūkė. Po motinos mirties sodyboje liko gyventi J. K. su sugyventine. A. K. ir B. K. po motinos mirties atvažiuodavo, po to kai sužinojo, kad turtas aprašytas broliui J. K. - važiavo rečiau. Po J. K. mirties sodyboje tvarkėsi J. K. su sugyventine, jie rūpinosi ir po motinos mirties likusiais daržais. A. K. ir B. K. irgi padėdavo, ar jie ten prižiūrėjo daržus, tiksliai nematė. J. K. girtuokliavo, todėl J. K., kol buvo gyva, nepriėmė J. K. gyventi kartu, nenorėjo turo palikti J. testamentu, tačiau J. K. įkalbinėdavo motiną, kad ji paliktų turtą jam, kad pastarasis turėtų kur gyventi.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. F. parodė, kad pareiškėjus pažįsta, nuo 2003 metų iki 2013 metų gyveno su J. K., jau po jo motinos mirties. Broliai lankėsi sodyboje, tvarkė motinos kapus. Nurodė, kad namus, žemę, daržus prižiūrėjo ji su J. K., sodindavo daržą savo reikmėms, A. K. ir B. K. atvažiuodavo tik į svečius. Už elektrą mokėdavo ji ir J. K., o jam mirus, ji paliko šiuos namus ir išėjo, todėl nežino, kas vyko toliau. Nurodė kad nežino, kiek laiko J. K. negyveno su savo žmona, tik matė, kad D. K. gal vieną kartą buvo užvažiavusi į sodybą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad pareiškėjus pažįsta, jie buvo kaimynai, iki J. K. mirties, kartu gyveno sūnus J. K., po J. K. mirties su J. K. atėjo gyventi jo sugyventinė. B. K. ir A. K. kartais atvažiuodavo į sodybą, daugiau atvažiuodavo B. K., tačiau jiems padėti ūkyje jam neteko, bet J. K. teko padėti užarti lauką bulvių sodinimui. Žino, kad J. K. testamentu turtą paliko J. K., neprisimena, kad D. K. būtų gyvenusi J. K. namuose.

Pareiškimas atmestinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai A. K. ir B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė J. K. palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti kaip pirmos eilės įpėdiniai.

Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas A. K. yra P. K. ir J. K. sūnus (t. II, b. l. 17). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas B. K. yra P. K. ir J. K. sūnus (t. I, b. l. 18). Iš byloje esančių Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad pareiškėjų motina J. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. J. K. turėjo penkis vaikus, iš kurių trys yra mirę: J. G., S. K. ir J. K.; gyvi J. K. sūnūs yra pareiškėjai nagrinėjamoje byloje: A. K. ir B. K. (t. I, b. l. 21) Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 22). Pareiškėjų motina, J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 23). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad po palikėjos J. K. mirties liko gyvi pirmos eilės įpėdiniai, palikėjos sūnūs: A. K., B. K. ir J. K.. Pareiškėjų B. K. ir A. K. brolis, t. y. J. K. sūnus J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 24). Nustatytų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini), būtent jie – A. K. ir B. K., priėmė palikimą faktiniu valdymu. Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra būtent A. K. ir B. K. po jų motinos mirties likusio turto priėmimas faktiniu valdymu.

Sprendžiant, ar A. K. ir B. K. paveldėjo po J. K. mirties likusį turtą, pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (LR CK 5.50 str. 1 d.), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (LR CK 5.50 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, LR CK 5.50 str. 3 d. nustatyti atitinkami terminai, t. y. vadovaujantis įstatymo nuostatomis, palikimas atsiradęs po J. K. mirties, turėjo būti priimtas per 3 mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei paveldėtojas (šiuo atveju pareiškėjai) priėmė palikimą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties pradėjęs jį faktiškai valdyti, paveldėtojas, norėdamas įteisinti palikimo priėmimo faktą, privalo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą LR CPK 444 str. – 448 str. nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Šiuo atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, t. y. nurodo, kad priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu kaip pirmos eilės J. K. įpėdiniai.

Kaip jau buvo minėta nagrinėjamoje byloje, po palikėjos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) gyvi liko trys J. K. sūnūs – J. K., B. K. ir A. K., kurie buvo laikytini primos eilės J. K. įpėdiniai LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numatyto reglamentavimo prasme, taigi šie asmenys, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. turėjo teisę lygiomis dalimis paveldėti J. K. turtą. Tačiau šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 5.19 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Teismas pažymi, kad palikėjui įgyvendinus LR CK 5.19 str. numatytą teisę sudaryti testamentą ir palikus visą turtą vienam iš įstatyminių įpėdinių, įstatyminiai įpėdiniai, kurių naudai nėra sudarytas testamentas, praranda teisę paveldėti palikėjo turtą.

Iš byloje esančio testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre yra priimtas saugoti pareiškėjų motinos J. K. testamentas, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), testamento rūšis – oficialus (t. I, b. l. 40). Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-263-424/2015 medžiagos matyti, kad J. K. testamentą sudarė 2003-06-13 d. Nurodytu testamentu visą savo turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-263-424/2015, l. 28). Iš minėtos bylos Nr. 2-263-424/2015 medžiagos matyti, kad nurodytoje byloje buvo nagrinėtas po J. K. mirties likusio turto priėmimo klausimas, jos sūnaus – J. K., faktiniu valdymu. Iš Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, 2015-03-03 priimto sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog būtent J. K. buvo J. K. turto testamentinis įpėdinis, kuriam J. K. testamentu paliko visą savo turtą (t. I, b. l. 38) Minėtame sprendime teismas, cituodamas numatytą reglamentavimą pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. K., per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, todėl teismas nurodytu sprendimu nusprendė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (t. I, b. l. 39). Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 str. 1 d. 2 p., teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų nereikia įrodinėti. Teismas papildomai pažymi, kad įstatymas nenumato teismui galimybės vertinti tos pačios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o nesivadovavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeistų teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus.

Iš teismo išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad palikėja J. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko vienam iš įstatyminių įpėdinių – J. K.. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas testamentas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka – priešingai, nurodytas testamentas galioja ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatyta, kad testamentinis įpėdinis priėmė pagal testamentą jam paliktą turtą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjams išaiškintina, kad jų broliui – J. K. įstatymo nustatyta tvarka, pagal jo naudai sudarytą testamentą, priėmus po J. K. mirties likusį turtą, pareiškėjai B. K. ir A. K. neteko teisės paveldėti palikėjos turto kaip įstatyminiai įpėdiniai. Taigi pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas, kad pareiškėjai priėmė palikėjos turtą faktiniu valdymu, objektyviai nėra galimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus J. K. testamento ir tokio fakto nustatymas esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesukurs pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

Nors aukščiau teismo įvardintos ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti pateikto pareiškimo, teismas taip pat pasisako dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, jų teigimu patvirtinančių, kad būtent jie, o ne brolis J. K. priėmė palikimą pradėję J. K. turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjai pateiktame pareiškime nurodė, kad jie prižiūrėjo tėvų namus, naudojosi visais paliktais daiktais, sodyboje nuolatos negyveno, kadangi gyveno Vilniuje, tačiau į sodybą su šeimos nariais atvažiuodavo nuolatos, mokėjo mokesčius, kas patvirtina, jog rūpinosi motinos turtu, kaip savo, be to, pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu tvarkė aplinką, pjovė žolę, skynė obuolius, prižiūrėjo ir remontavo esamus pastatus bei atliko visus kitus reikiamus darbus, visus pastatus saugojo užrakindami spynomis. Šiuos pareiškime išdėstytus argumentus teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjų atstovė – advokatė, tačiau pareiškėjai B. K. ir A. K. teismo posėdžio metu, teikdami paaiškinimus, nurodė, kad po jų motinos mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) liko gyventi jų brolis J. K., kuris nors ir būdavo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apšienaudavo prie namo esančią žolę, sodindavo savo reikmėms daržą, prižiūrėjo ir gyveno nurodytoje sodyboje iki mirties, t. y. 2013 m. Nors pareiškėjai ir nurodė, kad atvažiuodavo į sodybą, aplankydavo tėvų kapus ir kapus prižiūrėjo, tačiau patvirtino, kad iš karto po motinos mirties neėmė iš sodybos jokių daiktų, sodyboje paliko gyventi brolį J. K. ir žinojo, kad jų motina testamentu visą turtą buvo palikusi būtent J. K.. Aplinkybę, kad J. K., o ne pareiškėjai rūpinosi sodyba ir po motinos mirties valdė jos turtą, iš esmės patvirtino visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nors liudytojai ir patys pareiškėjai patvirtino, kad po motinos mirties lankėsi sodyboje, tačiau nurodytos aplinkybės neįrodo, kad pareiškėjai priėmė J. K. turtą faktiniu valdymu, tuo labiau, patys pareiškėjai patvirtino teismo posėdžio metu, kad nesiekė po motinos mirties priimti jos turto, kadangi ten gyveno jų brolis. Teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjų suinteresuotumas priimti po J. K. mirties likusį turtą, atsirado tik po pareiškėjų brolio J. K. mirties 2013 m. Pareiškėjai neišsakė prašymo teismui nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jie priėmė palikimą, likusį po jų brolio J. K. mirties, faktiniu valdymu, ir šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos bei vertinamos.

Taip pat pareiškėjai į bylą, kaip įrodymus teikia žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją (t. I, b. l. 12), A. K. sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį (t. I, b. l.105-108), kvitą, patvirtinantį elektros energijos apmokėjimą (t. I, b. l. 109), tačiau teismas pažymi, kad nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su turto, esančio (duomenys neskelbtini) priežiūra tik 2015 metais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra susijęs būtent su 2003 metų liepos - spalio mėnesiais atliktais pareiškėjų veiksmais valdant turtą. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių po motinos mirties likusio turto faktinio valdymo nurodytu laikotarpiu.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjai pateiktame pareiškime ir jų atstovė posėdžio metu dėstė poziciją ir posėdžio metu nesutiko bei bandė ginčyti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatytą juridinį faktą, kad po J. K. mirties pareiškėjų brolio turtą priėmė J. K. sutuoktinė D. K., pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šiuo atveju teismas pakartotinai pažymi, kad nagrinėjamos bylos įrodinėjimo ir nagrinėjimo dalyką sudarė aplinkybės, susijusios su po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto faktiniu valdymu ir buvo nustatinėjama ar pareiškėjai po J. K. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, taigi pareiškėjų ir jų atstovės nurodyti argumentai dėl to, kokiu būdu po J. K. mirties buvo priimtas pareiškėjų brolio palikimas, nėra vertintinos ir analizuojamos, kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Taipogi pažymėtina, kad teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytų aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku.

Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat vadovaujantis nustatytu teisniu reglamentavimu, pareiškėjų pateiktas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.

Nagrinėjamoje byloje atmetus B. K. ir A. K. pareiškimą, vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d. iš pareiškėjų suinteresuotųjų asmenų naudai priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo M. A., už byloje teiktas teisines paslaugas sumokėjo 980 EUR (t. II, b. l. 10-11, 62, 2016-04-13 PVM s. f.). Pareiškimo netenkinus, nurodyta suma lygiomis dalimis, t. y. po 490 EUR priteisiama iš pareiškėjų M. A. naudai.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiama po 8,16 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjo B. K. priteisti 490,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuotojo asmens M. A. naudai.

Iš pareiškėjo A. K. priteisti 490,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuotojo asmens M. A. naudai.

Iš pareiškėjo B. K. priteisti 8,16 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Iš pareiškėjo A. K. priteisti 8,16 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.