- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- eI3-1567-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „Pašiliai“, J. D., P. M. S., M. S., A. S.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., P. M. S., M. S., A. S., sodininkų bendrijai „Pašiliai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. skundu prašo: panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023-06-20 sprendimą Nr. 6B-14-2867 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-04 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; įpareigoti atsakovę, jog pastaroji įpareigotų sodininkų bendriją „Pašiliai“ atlaisvinti užvaldytą pareiškėjos namų valdos teritoriją.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja 2023-06-04 kreipėsi į atsakovę ir užsakė paslaugą organizuoti projekto rengimą, pateikdama prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą per ŽPDRIS. Pareiškėja prašė suformuoti 50 arų sodybos (namų valdos) žemės sklypą pagal 1986-12-28 pirkimo pardavimo sutartį, pagal 1986-12-28 namų ūkio knygos įrašą, pagal LSD Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo generalinį planą su namelių išdėstymu, parengtą 1981 m., kuris registruotas VĮ „Registrų centras“, pagal Jonavos rajono vykdomojo komiteto 1979-10-17 sprendimo Nr. 285 3.1 punktą, pagal LTSR Ministrų Tarybos 1980-01-22 potvarkio 32 punktą, pagal kurį kolektyviniam sodui steigti skiriamame sklype gyvenančioms šeimoms būtų paliekami įstatymo nustatyto dydžio sodybiniai sklypai. Pareiškėja nurodė, kad iki šiol 50 arų sklype yra jų obelys, kad ji turi ūkininko pažymėjimą. Taip pat prašė įpareigoti sodininkų bendriją „Pašiliai“ (toliau – ir SB „Pašiliai“) atlaisvinti užvaldytą pareiškėjos namų valdos teritoriją.
Pareiškėja prie prašymo pateikė rašytinius įrodymus: 2023-02-27 Konsultacinę išvadą „Dėl Jonavos rajono sodininkų bendrijos „Pašiliai“ sodo planų“; 2023-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 45; 1986-12-28 pirkimo pardavimo sutartį; 1986-12-28 namų ūkio knygos išrašą; 1980-01-22 LTSR Ministrų Tarybos potvarkio Nr. 32 p. priedėlį; 1979-10-17 Jonavos rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 285 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno miesto vykdomajam komitetui - Kauno Sniečkaus politechnikos institutui darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti“ (iš generalinio plano projekto medžiagos); LSD Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo generalinį planą su namelių išdėstymu, parengtą 1981 m., kuris registruotas VĮ „Registrų centras“ (toliau - ir Pašilių kolektyvinio sodo planas).
Tokio pobūdžio prašymų pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės).
Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau - ir VAĮ) įtvirtintus gero administravimo, teisėtumo, išsamumo, įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Šiuo atveju atsakovė sprendimą atsisakyti organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą pagal naują (2003-06-04) prašymą motyvuoja kita paslauga (paslaugos Nr. ZSFP-70787), net nenagrinėdama pareiškėjos naujai nurodytų aplinkybių, grindžiamų naujai pateiktais minėtais rašytiniais įrodymais. Taigi, atsakovė neįvykdė pareigos pateikti pareiškėjai objektyvią ir teisingą informaciją ir taip pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą.
Priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė nesivadovavo Žemės kodekso 73 - 77 straipsnių, susijusių su žemės skyrimu kolektyvinei sodininkystei; Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“; Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“; Sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992-03-20 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 nutarimo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ reikalavimais.
Pažymėjo, jog Jonavos rajono savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka yra panaikintas arba pakeistas Lietuvos TSR Ministrų taryba 1980-01-22 potvarkis Nr. 32p ir šio potvarkio priedėlis Nr. 2, kuriuose nustatytas ir įvykdytas įpareigojimas - kolektyviniam sodui steigti skirtame sklype paliktas apie 0,60 ha sklypas sodybinei žemei, esančiai (duomenys neskelbtini). Todėl SB „Pašiliai“ galėjo perimti tik tiek teisių, kiek buvo suteikta Pašilių kolektyviniam sodui pagal minėtą potvarkį, ir privalėjo laikytis įpareigojimų. Be to, ginčijamą sprendimą atsakovė priėmė net neturėdama dokumentų, būtinų objektyviam, pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, laikytina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat teisinis reglamentavimas, patvirtina, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti 0,50 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą vadovaujantis prašyme nurodytais papildomais dokumentais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė, atsakovė) atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Prie pastatų esantis žemės sklypas yra valstybinė žemė. Sklypas nėra suformuotas.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020-02-03 kreipėsi į Savivaldybę su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vadovaujantis sodų bendrijos „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytos sodybos ribos pirkimo metu. Savivaldybės direktorius 2020-02-17 įsakymu Nr. 13B-229 leido pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas - suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2020-02-25 išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 15A-11 (toliau - ir Reikalavimai), kurių 4 punkte pažymėta, kad formuojamam žemės sklypui turi būti taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento - SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 sprendiniai. Reikalavimų 6 punkte nurodyta, kad projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus - iki 2025-02-25.
Pareiškėja 2023-04-06 pateikė naują prašymą (nors išduoti projekto rengimo reikalavimai dar galioja iki 2025-02-25), prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytas sklypo dydis. Savivaldybė 2023-04-19 raštu Nr. 6B-14-1932 atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi teikiamas toks pat prašymas (prašymas dubliuojasi).
Pareiškėja 2023-06-04 pateikė naują prašymą (nors išduoti projekto rengimo reikalavimai dar galioja iki 2025-02-25), prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu.
Atsakovė ginčijamu 2023-06-20 raštu Nr. 6B-14-2867 atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi jau pradėta paslauga ZSFP-70787 žemės sklypui, kurios tikslas suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Taigi, minėtu raštu pareiškėjai buvo nurodyta, jog dar galioja išduoti projekto rengimo reikalavimai.
Pažymėjo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Pagal Taisyklių 23 punktą, tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą. Organizatorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti rengti projektą priėmimo dienos, atsižvelgdamas į projekto tikslus ir vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo pradėti rengti projektą priėmimo su prašymu pateikti reikalavimus (Taisyklių 2 priedas) per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jeigu projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.1. p.).
Pažymėjo, jog pareiškėja pateikė LSD Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), parengtą 1981 m., kurį įvardija SB „Pašiliai“ generaliniu planu. Pareiškėjos išdėstyti argumentai bei įrodymai yra susiję su tuo, jog, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaujamasi SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 sprendiniais, bet ne generaliniu planu.
Šioje ginčo situacijoje svarbu tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-06-08 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-842-422/2021, konstatuota, kad SB „Pašiliai“ teritorijoje esami sklypai buvo suformuoti pagal 1987 m. sodo suplanavimo projektą, kuris yra vienintelis ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas.
Dėl reikalavimo, įpareigoti atsakovę, kad pastaroji įpareigotų SB „Pašiliai“ atlaisvinti užvaldytą pareiškėjos namų valdos teritoriją, pažymėjo, jog Savivaldybė nėra tinkamas subjektas, kuris gali įpareigoti SB „Pašiliai“ atlaisvinti užvaldytą pareiškėjos namų valdos teritoriją.
Atsakovės nuomone, sprendime netenkinti pareiškėjos prašymo išdėstyti nors ir glausti, tačiau pakankami suvokti priimto sprendimo esmę motyvai, todėl prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens SB „Pašiliai“ atstovas prašė skundą atmesti atsakovės nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023-06-20 sprendimo Nr. 6B-14-2867 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl to, jog jau pradėta paslauga ZSFP-70787, kurios tikslas - suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomų pastatų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statiniai). Prie statinių yra valstybinės žemės sklypas, kuris nėra suformuotas.
Pareiškėja 2020-02-03 kreipėsi į Savivaldybę su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie statinių vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytos sodybos ribos pirkimo metu.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-02-17 įsakymu Nr. 13B-229 leido pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas - suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomo pastato - gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja 2023-04-06 pateikė naują prašymą (nors išduoti projekto rengimo reikalavimai dar galioja iki 2025-02-25), prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytas sklypo dydis. Savivaldybė 2023-04-19 raštu Nr. 6B-14-1932 atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi dar galioja išduoti projekto rengimo reikalavimai.
Pareiškėja 2023-04-24 kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti, kodėl Savivaldybė vadovaujasi SB “Pašiliai” suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu. Atsakovė 2023-05-22 rašte Nr. 6B-14-2371 nurodė, jog 1987 m. SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto korektūra buvo atlikta 1992-04-28, šis suplanavimo projektas yra patvirtintas SB „Pašiliai“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04., todėl juo privaloma vadovautis rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėja 2023-06-04 pateikė naują prašymą, prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu ir pateiktais papildomais duomenimis ir dokumentais. Ginčijamu 2023-06-20 sprendimu (raštu) Nr. 6B-14-2867 Savivaldybė atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pakartotinai nurodydama, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje jau pradėta paslauga ZSFP-70787 ir dar galioja išduoti projekto rengimo reikalavimai.
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą Savivaldybės sprendimą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 3 straipsnio reikalavimų, kad Savivaldybė nepagrįstai vadovavosi SB “Pašiliai” suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu.
VAĮ (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2023-01-0 iki 2023-11-29) nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-09-03), pagal kurias asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip jau minėta, pateikė atsakovei prašymą formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,50 ha žemės sklypą prie statinių, vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu. Atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta konkreti atsakovės valia dėl prašymo arba motyvuotą prašymo atmetimą ir apie tai informuoti pareiškėją.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjos ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-29) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.
Šiuo atveju atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nenurodė teisės akto, kurio vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Tačiau sprendime nenurodė nei šių Taisyklių, nei konkrečių jos dalių (punktų), kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas.
Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą. Taip pat nėra aišku, ar atsakovė vertino pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus (2023-02-27 Konsultacinę išvadą „Dėl Jonavos rajono sodininkų bendrijos „Pašiliai“ sodo planų“; 2023-05-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 45; 1986-12-28 pirkimo pardavimo sutartį; 1986-12-28 namų ūkio knygos išrašą; 1980-01-22 LTSR Ministrų Tarybos potvarkio Nr. 32 p. priedėlį; 1979-10-17 Jonavos rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 285 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kauno miesto vykdomajam komitetui - Kauno Sniečkaus politechnikos institutui darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti“ (iš generalinio plano projekto medžiagos); LSD Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo generalinį planą su namelių išdėstymu, parengtą 1981 m., kuris registruotas VĮ „Registrų centras“), kurių pagrindu pareiškėja ir prašė organizuoti projektą pagal pateiktus naujus duomenis. Nei papildomų dokumentų, nei jų vertinimo atsakovė sprendime nenurodė, todėl ginčijamas sprendimas ne tik nepagrįstas teisės normomis, bet ir nemotyvuotas, atsakovei tik nurodant, jog šiuo metu nėra teisėto pagrindo išformuoti žemės sklypus aplink nurodytą ribą.
Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo atlikti pateiktų dokumentų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, ir pateikti pareiškėjai išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Savivaldybės sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2023-06-04 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdama VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, ji įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-04 prašymą. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v N., 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, atitinkamai: už skundo parengimą – 800 Eur; už atstovavimą 2023-10-26 teismo posėdyje – 200 Eur. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2023-08-17 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19, 2023-08-18 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 35; 2023-10-24 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22, 2023-10-25 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 42 (ABTĮ 56 str.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju, teismui skundą tenkinus iš dalies, pareiškėja įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2023-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-351-442/2023; 2016-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-693-525/2016).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokato padėjėja R. H. (2023-07-20 išrašas iš 2023-04-28 teisinių paslaugų sutarties Nr. 05). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Skundas teismui pateiktas 2023-07-20 Pagal Rekomendacijų 5, 7 ir 8.2 punktus, atsižvelgiant į 2023 m. I ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (1 959,5 Eur) už minėtą paslaugą gali būti priteisiama 3 919,00 Eur suma (1 959,5 x 2,5 x 0,8). Prašomos priteisti 800 Eur išlaidos neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos.
Teismo posėdis Regionų apygardos administraciniame teisme (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas) 2023-10-26, kuriame pareiškėją atstovavo advokato padėjėja R. H., truko 16 min. Vertinant tai, kad advokato padėjėja turėjo skirti laiko pasirengti teismo posėdžiui, atstovavimo teisme laikas apvalinamas iki vienos valandos (Rekomendacijų 9). Pagal Rekomendacijų 5, 7, 8.19 punktus, atsižvelgiant į 2023 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (2000,10 Eur) už atstovavimą teisme maksimaliai gali būti priteisiama 160,00 Eur (2 000,10 x 0,1 x 0,8) suma. Pareiškėjos prašoma 200,00 Eur suma už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl atitinkamai mažintina (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja šioje byloje yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį (2023-07-19 suformuotas Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 31), kuris priskirtinas kitoms būtinoms ir pagrįstoms pareiškėjos patirtoms išlaidoms, nesusijusioms su teisinių paslaugų teikimu (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. du reikalavimus tenkino ir atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei, jog ji įpareigotų sodininkų bendriją „Pašiliai“ atlaisvinti užvaldytą pareiškėjos namų valdos teritoriją. Tokiu būdu pareiškėjos reikalavimai tenkinti 66,67 proc. (1/3 x 2 x 100), todėl visų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikytinas koeficientas 0,67 (66,67/100). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo vienas (-a) atsakovas (-ė) (Jonavos rajono savivaldybės administracija), kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, tačiau skundas tenkintas dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai I. S. iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos priteistina 658,28 Eur ((800,00 + 160 + 22,50) x 0,67) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2023-06-20 sprendimą Nr. 6B-14-2867 „Dėl atsisakymo organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.
Įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-04 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai I. S. 658,28 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai, 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.