- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-351-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00137-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. D., D. I. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir D. I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir D. I. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V. D. ir D. I. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punktą bei jį pagrindžiančius sprendime dėstomus argumentus ir įpareigoti NŽT direktorių pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į jai priklausančio buto bendro ploto be priklausinių (129,48 kv. m) santykį su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendru plotu be priklausinių (270,2 kv. m) ir įvertinus 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo paskirstymą; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 147,92 kv. m (toliau – ir Butas Nr. 2). Kitas Pastato – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) bendrasavininkas yra I. M., kuriai nuosavybės teise priklauso Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 129,48 kv. m (toliau – ir Butas Nr. 1). NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2)-2635 suformuotas ir įregistruotas 0,1530 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 718/1530 šio Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o 812/1530 Žemės sklypo dalis 2014 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12578 yra perleista I. M. nuosavybėn. Pareiškėjai atsitiktinai sužinoję, kad dalis Žemės sklypo 2014 m. yra parduota I. M. dar 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į NŽT keldami klausimą dėl netinkamo Žemės sklypo paskirstymo ir pardavimo, taip pat sužinoję, kad registre nurodyti klaidingi pareiškėjams priklausančio Buto Nr. 2 duomenys, kreipėsi į Registrų centrą dėl klaidingų duomenų taisymo. NŽT į pareiškėjų raštą neatsakė, o Registrų centras iš dalies ištaisė klaidingus duomenis, t. y. ištaisė išraše neteisingai nurodomus Buto Nr. 2 bendrojo ir naudingojo ploto duomenis (bendrąjį plotą nurodė 136,11 kv. m) pagal 2001 m. vasario 27 d. kadastro duomenų bylos duomenis ir nurodė, kad įrašas galioja nuo 2001 m. kovo 12 d. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad dalį duomenų (dėl rūsio patalpų pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 2A-1011-522/2005), Registrų centras atsisakė patikslinti, buvo priversti papildomais dokumentais – Buto Nr. 2 2001 m. atlikto paprastojo remonto projektu įteisinti dar 2001 m. faktiškai atliktus paprastojo remonto darbus ir jų pagrindu buvo patikslinti Buto Nr. 2 duomenys, kurie faktiškai dėl 2001 m. atlikto parastojo remonto tokie ir buvo nuo 2001 m. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1011-522/2005 rūsio R-2 patalpa tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų padalinta atitvarinėmis sienelėmis ir atribotos patalpos: Butui Nr. 2 rūsio R-11 patalpa, Butui Nr.1 likusi R-2 patalpos dalis (R-7-9 patalpos). Nutartimi nustatytas Buto Nr.1 savininkams 6 mėn. terminas atlikti savo lėšomis R-2 patalpos atidalinimo darbus, įrengiant įėjimą iš patalpos R-6 į patalpą R-3, užmūrijant įėjimą tarp R-11 ir R-2 patalpų. 2007 m. gruodžio 20 d. išduotas Pripažinimo patalpų tinkamų naudotis aktas, patvirtinantis teismo nutarties įgyvendinimą ir užregistruotas (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimo byloje. Pareiškėjai, galutinai pasiekę, kad dar nuo 2001 m. registrų padarytos klaidos (tiek dėl Buto Nr. 2 bendrojo, naudingojo ploto, tiek dėl rūsio) būtų ištaisytos, vadovaudamiesi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2020 m. liepos 3 d. pakartotinai pateikė prašymą NŽT parduoti valstybinės žemės sklypą, priskirtą jų nuosavybės teise priklausančio Buto Nr. 2 daliai. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) nurodė, kad Žemės sklypo dalys nebus perskaičiuotos, o Žemės sklypo dalių paskaičiavimo pagrindimo nepateikė, tik nurodė, kad paskaičiavimas buvo paaiškintas 2019 m. kovo 3 d. rašte, kurio pareiškėjai nebuvo ir nėra gavę, net ir pakartotinai paprašius jį pateikti. Pareiškėjai dėl šio NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto pateikė skundą NŽT direktoriui, o NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) (toliau – ir Sprendimas) atnaujino skundo padavimo terminą, pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto. Nors Sprendimo rezoliucinė dalis, kuria pareiškėjų skundas pripažintas pagrįstu, pareiškėjus tenkina, tačiau šio NŽT direktoriaus Sprendimo dėstomoji dalis (kurioje nustatytos faktinės aplinkybės) ir motyvuojamoji/pagrindžiamoji dalis (kurioje nurodyti argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra nepagrįsti, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjų interesus, todėl Sprendimas dalyje naikintinas, o atsakovas įpareigotinas priimti atitinkamus sprendimus. Sprendimo dalis, kuria atnaujintas skundo padavimo terminas nėra skundžiama, o taip pat rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo pareiškėjų skundas pripažintas pagrįstu nėra skundžiami.
3. NŽT Sprendimo 2 punktu pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu, nes konstatavo (Sprendimo 4 punkte), kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas priimdamas 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ pažeidė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktą, kadangi I. M. žemės sklypo dalis nustatyta įvertinus ir priklausinių plotus, nors priklausiniai (garažai, ūkinis pastatas) negali būti įskaityti į patalpų bendrą plotą, kuris aktualus skaičiuojant žemės sklypo dalis. Sprendimo 3 punktas, kuriuo NŽT direktorius pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes NŽT direktorius Sprendimo 45 skyriuje dėstydamas argumentus NŽT Vilniaus skyriui nepagrįstai nurodo kaip tos dalys turėtų būti nustatytos. NŽT direktorius Sprendimu nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, Gyvenamojo namo bendraturčiams žemės sklypo dalys turėtų būti nustatytos atitinkamai turimam turto plotui Žemės sklypo dalių nustatymas yra nepagrįstas, prieštarauja viešuose registruose esantiems duomenims, taip pat pačios NŽT patvirtintiems dokumentams. Sprendimu neteisingai konstatavęs pareiškėjų nuosavybės teise valdomą bendrojo ploto patalpą NŽT direktorius Sprendimu dar labiau sumažino pareiškėjams ir taip nepagrįstai sumažintą priklausančio žemės sklypo dalį, nes padarė neteisingą išvadą, kad pagal bendraturčių valdomus gyvenamojo namo patalpų bendro ploto duomenis, I. M. turėjo teisę įsigyti ne 812 kv. m, o 820 kv. m, dėl ko likusi jai tenkanti Žemės sklypo 8 kv. m dalis gali būti papildomai parduota. Kaip nurodyta ir pagrįsta aukščiau Žemės sklypo proporcijos pagal Butų Nr. 1 ir Nr. 2 bendrus plotas be priklausinių turi būti 733 kv. m I. M. ir 797 kv. m pareiškėjams, kas ir buvo patvirtinta paties atsakovo suderinant 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo planą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimo 3 punktas yra naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuotas, be to, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintų principų, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Sprendimas prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Sprendimu buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, nes žemės paskirstymo paskaičiavimas buvo nustatytas neatsižvelgiant į pareiškėjų ir I. M. nuosavybės teise valdomų Butų Nr. 2 ir Nr. 1 bendro ploto proporcijas Gyvenamojo namo bendro ploto dalyje. NŽT Sprendimu nustatydama pareiškėjams žemės paskirstymo metu, t. y. 2014 m. priklausiusį gyvenamojo namo bendrą plotą, nepagrindė jo objektyviais, registruose esančiais ir turimais duomenimis, faktais, dėl ko Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimas yra naikintinas ir dėl to, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Ginčo atveju NŽT Sprendime nepagrindė savo išvados, kad žemės paskirstymo metu pareiškėjams priklausė tik 112,18 kv. m bendro ploto patalpos ir neaišku, kaip NŽT skaičiavo ir paskirstė Žemės sklypo dalis, jei visur registruose Gyvenamojo namo bendras patalpų plotas buvo 308,67 kv. m. (be garažų 270,132 kv. m) ir kodėl Gyvenamojo namo bendro ploto rodiklis nebuvo vertinamas skirstant Žemės sklypo proporcijas, nes skaičiuojant pagal šį rodiklį ir įvertinus tai, kad I. M. priklauso 129,48 kv. m bendro ploto patalpos, jai priklausytų 733 kv. m Žemės sklypo, o šis dydis atitinka dar 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ parengto ir su Vilniaus žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo planą ir jo paskirstymą.
Atsiliepimas
5. NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis su istorija, pareiškėjai, priimant 2014 m. spalio 22 d. Įsakymą, nuosavybės teise valdė 112,18 kv. m bendro ploto patalpą – butą, kurį 2019 m. sausio 10 d. pasididino iki 147,92 kv. m bendro ploto, po to, kai Įsakymu jau buvo nustatytos Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys. NŽT Sprendime pagrįstai pažymėta, kad teisinio pagrindo padidinti pareiškėjams Įsakymu nustatytą Žemės sklypo dalį, nėra. NŽT Sprendime pagrįstai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsniu, atliekant pastato rekonstrukcijos darbus, reikalinga gauti žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau Vilniaus miesto skyriuje nėra tai patvirtinančių dokumentų, kad minėtas sutikimas buvo išduotas pareiškėjams.
7. Įsakymu Žemės sklypo dalys Gyvenamojo namo bendraturčiams buvo nustatytos pažeidžiant Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. Žemės sklypo dalis nustatyta įvertinus ir priklausinių plotus. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. tenkanti Žemės sklypo dalis yra didesnė, negu parduota 812 kv. m ploto dalis, likusi jai tenkanti Žemės sklypo 8 kv. m dalis gali būti papildomai parduota. Pareiškėjų nurodyti argumentai, kad atsakovas nepagrindė savo NŽT Sprendime nustatytų išvadų, laikytini nepagrįstais, nes NŽT Sprendime aiškiai pagrįsta, kokiais teisės aktais ir kokiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis padarytos NŽT Sprendime nurodytos išvados. Pažymėtina, kad pagal Planą buvo priimtas 2011 m. įsakymas, o šio 2011 m. įsakymo paskirtis buvo 1530 kv. m ploto Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne nustatyti asmenims tenkančias Žemės sklypo dalis. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjai į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nors vieno iš administracinio akto panaikinimų pagrindų. Sprendimu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pasekmė ir kaip adresatai turi gintis. Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjai nesutinka su Sprendimo turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas buvo pateiktas netinkamai.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti NŽT direktoriaus sprendimą pagrindžiančius argumentus prasilenkia su protingumo kriterijais, kadangi argumentai gali būti palankiai arba kritiškai vertinami, tačiau nėra būdo juos panaikinti. Dėl to toks reikalavimas yra atmestinas. NŽT direktoriaus Sprendimo 3 punktu, kurį pareiškėjai prašo naikinti, konstatuojami pareiškėjams ir jų bendraturtei priklausančių nekilnojamųjų daiktų parametrai, kurie fiksuoti pagal 2014 m. spalio 22 d. būklę, kai buvo sprendžiamas žemės sklypo padalinimo ir jo dalies pardavimo I. M. klausimas. Kadangi pareiškėjai neturi pagrindo ginčyti, jog pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 7 punktą gyvenamojo namo bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, atsakovo – NŽT direktoriaus Sprendimas visa apimtimi paliktinas galioti, o pareiškėjų skundas atmestinas.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų V. D. ir D. I.D. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžių nustatymo“ nustatė privačios namų valdos, (duomenys neskelbtini), plotą ir ribas. UAB „Geoteka“ atliko kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą M1:500, kuriame įregistruoti pastatai: pastatas – ūkinis pastatas su šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, suderinęs UAB „Geoteka“ pateiktą planą, 2011 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo nustatyti 1530 kv. m ploto Žemės sklypo kadastro duomenys.
12. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, tenkindamas pilietės I. M. prašymą, 2014 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo I. M.“, kuriuo nustatė Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančias Žemės sklypo dalis, t. y.: 1. I. M., kuri Įsakymo priėmimo metu nuosavybės teise valdė 176,54 kv. m bendro ploto statinių (129,48 kv. m patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,69 kv. m negyvenama patalpa garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 28,37 kv. m bendro ploto Pastatas), nustatyta 812 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; 2. D. I. Dl ir V. D., kurie Įsakymo priėmimo metu nuosavybės teise valdė – 155,83 kv. m bendro ploto statinių (112,18 kv. m patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 23,93 kv. m rūsiu, 19,72 kv. m negyvenama patalpa garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta 718 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.
13. Įsakymo pagrindu tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT ir I. M. buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d., valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56)-77, kuria I. M. įsigijo 812 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.
14. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjų atstovės advokatės 2018 m. lapkričio 19 d. prašymas „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo“, kuriuo prašoma pateikti detalią informaciją 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytais klausimais.
15. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 49SJN-655-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į pareiškėjų 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą. Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. liepos 13 d. gautas pareiškėjams atstovaujančios advokatų kontoros 2020 m. liepos 3 d. raštas „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo“, kuriuo prašoma parduoti valstybinės žemės sklypą, kurio dydis būtų proporcingas pareiškėjams priklausančio Gyvenamojo namo daliai.
16. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 49SJN-2153-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad pareiškėjams jau buvo atsakyta Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 49SJN-655-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad I. M. buvo sumokėjusi už 800 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, o Žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vėliau, bei mažesnio ploto nei nurodyta Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, pasikeitus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir patalpų dalys nebus perskaičiuojamos, kadangi dalis Žemės sklypo parduota.
17. 2020 m. spalio 13 d. NŽT gavo pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo.
18. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) atnaujino skundo padavimo terminą, pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I.M.“ perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamo Sprendimo rezoliucinė dalis juos tenkina, tačiau Sprendimo dėstomoji dalis (kurioje nustatytos faktinės aplinkybės) ir motyvuojamoji / pagrindžiamoji dalis (kurioje nurodyti argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Sprendimas) yra nepagrįsti, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjų interesus, todėl skundžiamo sprendimo dalis yra naikintina, o atsakovas įpareigotinas priimti atitinkamus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, ir kiti teisės aktai.
21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).
22. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamos atitinkamos parduodamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio parduodama žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės savininko ar patikėtinio sprendimu.
23. Taisyklių 7 punkte pažymėta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise“. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjai skunde teigė, kad NŽT direktorius Sprendimu nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, Gyvenamojo namo bendraturčiams žemės sklypo dalys turėtų būti nustatytos atitinkamai, toks Žemės sklypo dalių nustatytas yra nepagrįstas, prieštarauja viešuose registruose esantiems duomenims, taip pat pačios NŽT patvirtintiems dokumentams.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas nesutiko su tokiu pareiškėjų vertinimu, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro centro išrašą, pareiškėjai priimant Įsakymą, t. y. 2014 m. spalio 22 d., nuosavybės teise valdė 112,18 kv. m bendro ploto patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2019 m. sausio 10 d. pasididino iki 147,92 kv. bendro ploto, po to, kai Įsakymu jau buvo nustatytos Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys. Todėl, NŽT sprendime pagrįstai pažymėjo, kad teisinio pagrindo padidinti pareiškėjams Įsakymu nustatytą Žemės sklypo dalį, nėra.
26. Teismas pažymėjo, kad NŽT Sprendime yra aiškiai ir išsamiai pagrįsta, kokiais teisės aktais ir kokiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis padarytos NŽT Sprendimo išvados. Pagal planą buvo priimtas Įsakymas, o Įsakymo paskirtis buvo nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenis, o ne nustatyti asmenims tenkančias Žemės sklypo dalis. Asmenims tenkančias žemės sklypo dalis nustato valstybinės žemės patikėtinis apskaičiuodamas tenkančią žemės sklypo dalį.
27. Iš Buto Nr. 2 vidaus plotų eksplikacijos 2001 m. vasario 27 d. suvestinės matyti, kad Buto Nr. 2 bendras plotas be rūsio patalpų (23,93 kv. m) ir garažo (19,72 kv. m) yra 112,18, kv. m, o su minėtais priklausiniais – 155,83 kv. m, tačiau atsižvelgiant į Taisyklių 7 punktą, kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, todėl šiuo atveju padidinti Įsakymu nustatytą pareiškėjams priklausančią žemės sklypo dalį yra pagrindo, taip pat atsižvelgus į tai, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tenkanti Žemės sklypo dalis yra didesnė, negu parduota 812 kv. m. dalis, likusi Žemės sklypo 8 kv. m dalis gali būti papildomai parduoda trečiajam suinteresuotam asmeniui.
28. Teismo nuomone, Sprendimas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, administracinį aktą priėmė kompetentingas subjektas, savo kompetencijos ribose pateikdamas atsakymus į pareiškėjų prašyme keliamus klausimus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.
29. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į jai priklausančio buto bendro ploto be priklausinių (129,48 kv. m) santykį su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendru plotu be priklausinių (270,2 kv. m) ir įvertinus 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo paskirstymą.
30. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, todėl jų teismas nenagrinėjo.
31. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
III.
32. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punktą bei jį pagrindžiančius sprendime dėstomus argumentus ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos direktorių pavesti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, atsižvelgiant į jai priklausančio buto bendro ploto be priklausinių (129,48 kv. m) santykį su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendru plotu be priklausinių (270,2 kv. m) ir įvertinus 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo plane nurodytą žemės sklypo paskirstymą. Priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.
33. Pareiškėjai nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, kadangi nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybių visetą, nevertino byloje esančių aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi motyvuojamoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, nenurodė argumentų, kodėl buvo atmesti kiti byloje esantys įrodymai, kuriems prieštarauja teismo išvados (ABTĮ 146 str. 1 d.). Šio pažeidimo esmė – teismo išvada, kad priimant 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ pareiškėjai nuosavybės teise valdė 112,18 kv. m bendro ploto patalpą prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad pareiškėjai tuo metu nuosavybės teise valdė 136,11 kv. m bendro ploto patalpą, nes į bendro ploto patalpą turi būti ir yra įskaičiuojamos rūsio patalpos (112,18 kv. m naudingas plotas ir 23,93 kv. m rūsio patalpos). Pažymėtina, kad nurodant trečiajam asmeniui priklausančias bendro naudojimo patalpas, priešingai nei pareiškėjams į šį rodiklį buvo įtrauktos rūsio patalpos (108,03 kv. m naudingas plotas ir 21,45 kv. m rūsio patalpos).
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 147 str.), nes netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – ir Taisyklės), vadovavosi šių Taisyklių 32 punktu, kuris nereglamentavo ir nereglamentuoja valstybinės žemės pardavimo teisinių santykių, o reguliavo/reguliuoja valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, taip pat netinkamai taikė Taisyklių 7 punktą, kuris nustato, kad nustatant žemės sklypo dalį turi būti vertinamos bendrasavininkų gyvenamojo namo dalys.
35. Teismas sprendimu ne tik kad nepagrįstai pritaikė valstybinės žemės pardavimo santykių nereglamentuojantį Taisyklių 32 punktą (jis reglamentuoja nuomos teisinius santykius), bet neteisingai taikė ir Taisyklių 7 punktą, nes nevertino ginčo situacijos per šiame punkte įtvirtintus pagrindinius principus: (1) teismas nevertino pareiškėjų ir trečiojo asmens 2014 m. įsakymo priėmimo metu bendrasavininkų (pareiškėjų ir trečiojo asmens) nuosavybės teise priklausančių Gyvenamojo namo dalių pagal 2 butų gyvenamojo namo išrašų iš NTR duomenis, ir (2) nepagrįstai iš bendrojo patalpų (ir Gyvenamojo namo) ploto (kuris imamas kaip pagrindas skaičiuojant gyvenamojo namo dalis) eliminavo pareiškėjams priklausančio rūsio (kuris nėra priklausinys) plotą, nors į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrą plotą rūsio patalpas įskaitė. Taigi, akivaizdžiai pažeistas lygiateisiškumo principas nevienodai taikant teisės aktų reikalavimus Gyvenamojo namo bendraturčiams, dėl ko buvo neteisingai paskaičiuotos priklausančio Žemės sklypo dalys.
36. NŽT skundžiamo NŽT sprendimo 3 punktu padarė tuos pažeidimus kaip ir teismas sprendime, t. y. nevertino pareiškėjų ir trečiojo asmens 2014 m. įsakymo priėmimo metu bendrasavininkų (pareiškėjų ir trečiojo asmens) nuosavybės teise priklausančių Gyvenamojo namo dalių pagal NTR išrašo duomenis, ir nepagrįstai iš bendrojo patalpų (ir Gyvenamojo namo) ploto (kuris imamas kaip pagrindas skaičiuojant gyvenamojo namo dalis) eliminavo pareiškėjams priklausančio rūsio (kuris nėra priklausinys) plotą, nors į trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrą plotą rūsio patalpas įskaitė.
37. Teismo sprendimo išvados dėl pareiškėjų bendrojo ploto dydžio prieštarauja byloje esantiems įrodymams – 2011 m. ir 2014 m. Gyvenamojo namo, Buto Nr.1 ir Buto Nr. 2 išrašams iš NTR.
38. Teismo sprendimu ir skundžiamu NŽT sprendimu nurodytas neteisingas Buto Nr. 2 bendrasis plotas, ką patvirtinta teikiama duomenų suvestinė iš išrašų iš NTR (analogiški tiek 2011 m. tiek ir 2014 m. išrašuose). Tokie pat duomenys nurodyti ir Buto Nr. 2 vidaus plotų eksplikacijos 2001 m. vasario 27 d. suvestinėje.
39. Skundžiamame NŽT sprendime ir teismo sprendime Žemės sklypo dalių nustatymas yra nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams (viešuose registruose esantiems duomenims, taip pat pačios NŽT patvirtintiems dokumentams), teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė šiuos įrodymus, nevertino jų.
40. Skundžiamu NŽT sprendimu neteisingai konstatavęs pareiškėjų nuosavybės teise valdomą bendrojo ploto patalpą NŽT direktorius skundžiamu sprendimu dar labiau sumažino pareiškėjams ir taip nepagrįstai sumažintą priklausančio žemės sklypo dalį, nes padarė neteisingą išvadą, kad pagal bendraturčių valdomus gyvenamojo namo patalpų bendro ploto duomenis, I. M. turėjo teisę įsigyti ne 812 kv. m, o 820 kv. m, dėl ko likusi jai tenkanti Žemės sklypo 8 kv. m dalis gali būti papildomai parduota. Kaip nurodyta ir pagrįsta aukščiau Žemės sklypo proporcijos pagal Butų Nr. 1 ir Nr. 2 bendrus plotas be priklausinių turi būti 733 kv. m I. M. ir 797 kv. m pareiškėjams, kas ir buvo patvirtinta paties atsakovo suderinant 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ žemės sklypo planą.
41. Teismas sprendimu nepanaikino neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo NŽT sprendimo, nors jo 3 punktas (ir atitinkamai jį pagrindžiantys argumentai) yra naikintini, kadangi skundžiamas NŽT sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. nemotyvuotas, be to neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintų principų, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis.
42. Teismas nepagrįstai nepanaikino skundžiamo NŽT sprendimo, nors jis akivaizdžiai prieštarauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos, juo patvirtintų Taisyklių 7 punktui. NŽT vertindama bendrasavininkams priklausančias gyvenamojo namo dalis pagrįstai konstatavo, kad turi būti vertinamas bendras patalpų plotas (neįskaitant ūkinio pastato ir garažų kaip priklausinių). Tačiau skundžiamu NŽT sprendimu pažeistas Taisyklių 7 punktas, nes žemės paskirstymo paskaičiavimas buvo nustatytas neatsižvelgiant į pareiškėjų ir I. M. nuosavybės teise valdomų Butų Nr. 2 ir Nr. 1 bendro ploto proporcijas Gyvenamojo namo bendro ploto dalyje. NŽT Skundžiamu sprendimu nustatydama pareiškėjams žemės paskirstymo metu, t. y. 2014 m. priklausiusį gyvenamojo namo bendrą plotą, nepagrindė jo objektyviais, registruose esančiais ir turimais duomenimis, faktais, dėl ko skundžiamas NŽT sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teismas nepagrįstai nepanaikino skundžiamo NŽT sprendimo ir dėl to, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis.
44. Teismo sprendimu ir skundžiamu NŽT sprendimu akivaizdžiai pažeistas lygiateisiškumo principas nevienodai taikant teisės aktų reikalavimus Gyvenamojo namo bendraturčiams, dėl ko buvo neteisingai paskaičiuotos priklausančio Žemės sklypo dalys – Buto Nr.1 rūsio patalpos buvo įskaičiuotos į bendrą patalpų plotą, o pareiškėjų Buto Nr. 2 rūsio patalpos nebuvo įskaičiuotos į bendrą patalpų plotą dėl ko buvo neteisingai paskirstytos Žemės sklypo dalys Gyvenamojo namo bendraturčiams.
45. Ginčo atveju nei teismas sprendimu, nei NŽT Skundžiamu NŽT sprendimu nepagrindė savo išvados, kad žemės paskirstymo metu pareiškėjams priklausė tik 112,18 kv. m bendro ploto patalpos ir neaišku kaip NŽT išskaičiavo ir paskirstė Žemės sklypo dalis, jei visur registruose Gyvenamojo namo patalpų plotas buvo 308,67 kv. m. (be garažų 270,132 kv. m) ir kodėl Gyvenamojo namo bendro ploto rodiklis nebuvo vertinamas skirstant Žemės sklypo proporcijas, nes skaičiuojant pagal šį rodiklį ir įvertinus tai, kad I. M. priklauso 129,48 kv. m bendro ploto patalpos, jai priklausytų 733 kv. m žemės sklypo, o šis dydis atitinka dar 2007 m. gruodžio 21 d. UAB „Geoteka“ parengto, I. M. pasirašyto ir su Vilniaus skyriaus žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo planą ir jo paskirstymą.
Atsiliepimas
46. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų V. D. ir D. I. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
47. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išnagrinėjus pareiškėjų skundą, NŽT Sprendime buvo nustatyta, kad ,,Įsakymu nustatytos Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys apskaičiuotos pažeidžiant Taisyklių 7 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, t. y. į bendraturčiams tenkančias Gyvenamojo namo dalis įskaitytos Gyvenamojo namo priklausinių dalys”, todėl Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjų skundžiamu NŽT sprendimo 3 punktu pavedė Vilniaus miesto skyriui pakeisti Įsakymą, perskaičiuojant Žemės sklypo dalis, tenkančias gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant gyvenamojo namo priklausinių ploto, kas atitinka tiek Žemės įstatymo, tiek Taisyklių nuostatas.
48. Vadovaujantis Nekilojamojo turto registro centro išrašo duomenimis su istorija Žemės sklype yra du statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas su šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Akcentuotina, kad ūkinis pastatas priklauso ne pareiškėjams, o I. M., be to jis nėra priklausinys, o vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, šiam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui taip pat turėjo būti paskaičiuota Žemės sklypo dalis. Be to, pareiškėjai, priimant Įsakymą (2014 m. spalio 22 d.), nuosavybės teise valdė 112,18 kv. m bendro ploto patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2019 m. sausio 10 d. pasididino iki 147,92 kv. m bendro ploto, t. y. po to, kai Įsakymu jau buvo nustatytos Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančios Žemės sklypo dalys. Atsakovo vertinimu, teismo sprendime ir NŽT Sprendime pagrįstai pažymėta, kad teisinio pagrindo padidinti pareiškėjams Įsakymu nustatytą Žemės sklypo dalį ir nustatyti ją tokią, kuri buvo nurodyta 2007 metais UAB „Geoteka“ parengtame Žemės sklypo plane, nėra, kadangi konkreti dalis, tenkanti pareiškėjams Žemės sklype bus nustatyta tik pasibaigus teisminiams ginčams ir vadovaujantis Žemės įstatymo bei Taisyklių nuostatomis, nes skundžiamo NŽT Sprendimo 3 punkte nenurodyta, kiek ir kokio ploto Žemės sklypo dalis turi būti apskaičiuota, o tik nurodytas Taisyklių 7 punktas. Be to akcentuotina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto plotas kartu rūsiu kiekvienais metais kito: pradžioje buvo 112,18 kv. m, 2019 m. vasario 11 d. NTR išraše buto plotas kartu su rūsiu nurodytas jau 136,11 kv. m, po metų, t. y. 2020 m. liepos 9 d. jau 147,92 kv. m.
49. Pažymėtina, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, NŽT Sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsniu, atliekant pastato rekonstrukcijos darbus, reikalinga gauti žemės sklypo savininko sutikimą, tačiau Vilniaus miesto skyriuje nėra tai patvirtinančių dokumentų, kad minėtas sutikimas buvo išduotas pareiškėjams.
50. Įsakymu Žemės sklypo dalys Gyvenamojo namo bendraturčiams buvo nustatytos pažeidžiant Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. Žemės sklypo dalis buvo nustatyta įvertinus ir priklausinių plotus. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. tenkanti Žemės sklypo dalis yra didesnė, negu parduota 812 kv. m ploto dalis, likusi jai tenkanti Žemės sklypo 8 kv. m dalis gali būti papildomai parduota šiam asmeniui. Pareiškėjų nurodyti argumentai, kad atsakovas nepagrindė savo NŽT Sprendime nurodytų išvadų, laikytini nepagrįstais, nes NŽT Sprendime aiškiai pagrįsta, kokiais teisės aktais ir kokiais Nekilnojamojo turto registro duomenis padarytos NŽT Sprendime nurodytos išvados. Pažymėtina, kad pagal Planą buvo priimtas 2011 m. įsakymas, šio 2011 m. įsakymo paskirtis buvo nustatyti 1530 kv. m ploto Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne nustatyti asmenims tenkančias Žemės sklypo dalis, tuo labiau įstatymas numato, kad asmenims tenkančias žemės sklypo dalis nustato būtent valstybinės žemės patikėtinis apskaičiuodamas tenkančią žemės sklypo dalį.
Motyvuojamoji dalis
51. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
52. Atsižvelgus į teismų praktiką bei įvertinus skundžiamo rašto turinį, konstatuotina, kad yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, administraciniu sprendimu yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pasekmė ir kaip adresatas turi gintis, o tai, kad pareiškėjai nesutinka su skundžiamo Sprendimo turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis buvo pateiktas netinkamai ir vien jau dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimas turi būti paliktas galioti, kadangi buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus pateiktus įrodymus, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, nuostatomis bei teismų praktika.
53. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjų bylinėjimasis inicijuojamas, nesiekiant kokių nors turtinių interesų, o tik siekiant padidinti teismų darbo krūvį. Dėl to apeliacinis skundas kaip neteisėtas ir nepagrįstas yra atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo bei NŽT direktoriaus įpareigojimo pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“ perskaičiuojant I. M. priklausančią įsigyti žemės sklypo dalį.
55. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, tenkindamas trečiojo suinteresuoto asmens I. M. prašymą, 2014 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo I. M.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatė Gyvenamojo namo bendraturčiams tenkančias Žemės sklypo dalis: I. M. , nustatyta 812 kv. m ploto Žemės sklypo dalis; D. I. D. ir V. D., nustatyta 718 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.
56. Įsakymo pagrindu tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir I. M. buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d., valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.56)-77, kuria I. M. įsigijo nuosavybėn 812 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.
57. 2020 m. spalio 13 d. NŽT gavo pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo.
58. NŽT direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1T-26-(5.59E.) atnaujino skundo padavimo terminą, pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. 49SJN-2153-(14.49.105.) pripažino pagrįstu ir pavedė NŽT Vilniaus skyriui pakeisti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1274 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo I. M.“, perskaičiuojant žemės sklypo dalis, tenkančias Gyvenamojo namo bendraturčiams, pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus, t. y. pagal Gyvenamojo namo turimas dalis, neįskaitant Gyvenamojo namo priklausinių ploto.
59. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo santykiai, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.
60. Įsakymas, kuris yra įgyvendintas sudarant šios nutarties 56 punkte nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį, nėra administracinis sprendimas, bet yra juridinis faktas, kurio pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį. Taigi NŽT direktorius, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, neturėjo teisės spęsti dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes jis nepatenka į viešojo administravimo sritis (Viešojo administravimo įstatymo 6 str.), t. y. NŽT direktorius neturėjo įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų priimti ginčijamą administracinį sprendimą, kuriuo yra kvestionuojamas Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi ginčijamas NŽT direktoriaus sprendimas yra neteisėtas iš esmės, todėl turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ir ABTĮ 90 str. 1 d. 1 p.).
61. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.).
62. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.).
63. Nors pareiškėjai skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti tik NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 1T-26-(5.59E.) 3 punktą bei jį pagrindžiančius sprendime dėstomus argumentus, tačiau, nustačius, jog šis ginčijamas administracinis sprendimas yra neteisėtas iš esmės, yra pagrindas peržengti pareikšto skundo bei apeliacinio skundo ribas, nes neperžengus skundo ir apeliacinio skundo ribų bus reikšmingai pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens I. M. teisės bei įstatymų saugomi interesai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir visas NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 1T-26-(5.59E.) panaikinamas.
64. Panaikinus NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1T-26-(5.59E.), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo dėl NŽT direktoriaus įpareigojimo pavesti NŽT Vilniaus miesto skyriui pakeisti Įsakymą.
65. Pripažinus NŽT direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1T-26-(5.59E.) iš esmės neteisėtu nurodytais pagrindais, pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
66. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
67. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
68. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
69. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
70. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
71. Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo 1518,55 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme: 816,75 Eur už skundo parengimą; 484,00 Eur už pasirengimą 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame; 217,80 Eur už pasirengimą 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.
72. Kartu su prašymais pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyrę.
73. Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai.
74. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai skundą parengė ir pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. sausio 15 d., todėl vertinant patirtų išlaidų dydį aktualus 2020 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1454,8 Eur. Pareiškėjų prašoma priteisti išlaidų už skundo parengimą suma (816,75 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįsta.
75. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,1 sandaugai.
76. Pirmasis teismo posėdis byloje vyko 2021 m. spalio 19 d. (2021 m. IV ketvirtis), todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1566,4 Eur.
77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą. Vadovaujantis pateikta paslaugų suvestine nustatyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje truko 4,5 val., o remiantis 2021 m. spalio 19 d. informacine pažyma, nustatyta, kad teismo posėdžio pradžia 10.40 val., o pabaiga – 11.04 val.; iš viso posėdis vyko 24 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, konstatuotina, jog advokatė pareiškėjų interesus teismo posėdyje atstovavo 4 val. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimo teisme valandą siekia 156,64 Eur (1566,4 x 0,1), o už 4 val. – 626,56 Eur. Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo dydžio.
78. Antrasis teismo posėdis byloje vyko 2022 m. sausio 26 d. (2022 m. I ketvirtis), todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1598,1 Eur.
79. Remiantis 2022 m. spalio 26 d. informacine pažyma, nustatyta, kad teismo posėdžio pradžia 9.31 val., o pabaiga – 9.43 val.; iš viso posėdis vyko 12 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, konstatuotina, jog advokatė pareiškėjų interesus teismo posėdyje atstovavo mažiau nei 1 val., ir nesant kitos (pvz., paslaugų suvestinė) pasirengimo posėdžiui trukmę pagrindžiančios informacijos, bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje nepriteistinos.
80. Pareiškėjams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme yra 1300,75 Eur. Ji neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, priteistina suma mažintina proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjams priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
81. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjai teikdami skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris taip pat yra priteistinas.
82. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 871,20 Eur (įskaitant PVM) už apeliacinio skundo parengimą; 11,25 Eur žyminį mokestį.
83. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina maksimali suma – 2716,77 Eur (1598,1 Eur x 1,7) (apeliacinis skundas pateiktas 2022 m. vasario 28 d. (2022 m. I ketv.), todėl šiuo atveju aktualus 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1598,1 Eur). Taigi prašoma priteisti suma (871,20 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
84. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas taip pat patvirtinantis žyminio mokesčio (11,25 Eur) už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą.
85. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą – pareiškėjų apeliacinis skundas patenkinant iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjus atstovavo tas pats advokatas, kuris gynė pareiškėjų interesus pirmosios instancijos teisme, dėl ko vertintina, kad atstovavimo sąnaudos buvo mažesnės, pareiškėjams iš atsakovo priteistina 400,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirta atstovavimo išlaidų suma, taip pat 11,25 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. D. ir D. I. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjų V. D. ir D. I.D. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu Aplinkos ministerijos) direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1T-26-(5.59E.) dėl D. I. D. ir V. D. skundo išnagrinėjimo.
Pareiškėjų V. D. ir D. I. D. kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjams V. D. ir D. I. D. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 600, 00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) dydžio žyminį mokestį.“
Priteisti pareiškėjams V. D. ir D. I. D. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 400,00 (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat 11,25 Eur (vienuolikos eurų ir dvidešimt penkių centų) dydžio žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.