Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. (buvusi pavardė P.) patikslintą ieškinį atsakovui K. P., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimu tarp šalių buvo panaikintas santuokos apskaitos įrašas bei patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų S. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B. (buvusi pavardė P.) jos gyvenamojoje vietoje. Materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms – S. P. ir A. P. – K. P. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina A. B. (buvusi pavardė P.). Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo. Dukra S. pradėjo lankyti mokyklą, už kurią mokamas 90 Eur mokestis, lanko žirgyną, kurio mokestis 80 Eur per mėnesį, taip pat mergaitė lanko karatė būrelį, kurio mokestis 40 Eur bei šokių būrelį, kurio mokestis per mėnesį yra 30 Eur. Mergaitė taip pat dalyvauja įvairiose varžybose, todėl susidaro ir papildomų išlaidų. Dukra A. lanko privatų darželį, kurio kaina 610 Eur per mėnesį, mergaitei taip pat pradėtas ortodontinis gydymas, kurio išlaidos sudaro apie 65 Eur per mėnesį, mergaitei reikalingos logopedo paslaugos, o vieno apsilankymo kaina yra 30 Eur. Ieškovės teigimu, būtina pakeisti išlaikymo dydį dėl išaugusių vaikų poreikių, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, viena iš dukrų pradėjo eiti į mokyklą. Ieškovė nurodo, kad yra dirbanti, numatytas darbo užmokestis yra 1 300 Eur ir komisinis atlyginimas nuo gautų draudimo įmokų, neatskaičius mokesčių.

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodo ir jokiais kitais įrodymais nepagrindžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog padidėjo vaikų poreikiai bei kad atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per mažas ir nebepakankamas. Nėra jokių kitų reikšmingų duomenų, pagrindžiančių daugiau nei dvigubai padidinti šiuo metu mokamo išlaikymo dydį. Pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Dirba neseniai įkurtoje mažojoje bendrijoje, todėl nėra pakankamų ir stabilių pajamų. Neturi jokio asmeninio nekilnojamojo turto, šiuo metu gyvena Vilniuje, su seserimi, jos bute. Pažymi ir tai, kad jis ir taip patiria pakankamai didelių išlaidų, keliaudamas pasimatyti su dukromis iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, moka už nakvynes viešbutyje. Taip pat susitikimų metu su vaikis patiria papildomų išlaidų pramogaujant, maitinant ar kitus poreikius tenkinant.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad ieškinio reikalavimu prašomas priteisti išlaikymas, po 350 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, atitinka nepilnamečių vaikų S. P. ir A. P. interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti pagal išdėstytus naujus motyvus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad šalių gyvenimo skyrium pradžioje iki santuokos nutraukimo bendru sutikimu (vasario mėnesį) atsakovas nemokėjo vaikams išlaikymo. Atsakovas informavo, kad išsikrausto į Vilnių, todėl ieškovė davė laiko atsakovui įsikurti. Ji prašydavo atsakovo padėti jai, tačiau atsakovas nesutiko, nepadėjo ir neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Ieškovė kreipėsi į mediaciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau atsakovas nesutiko su mediacija. Nurodė, kad vyresniajai dukrai S. reikalinga karatė apranga, batai. Išlaidų turi tikrai daug, todėl pinigų neužtenka. A. – 5 metų, S.– 8 metų. S. lanko karatė būrelį, kurio mėnesinis mokestis yra 45 Eur, privataus darželio mėnesinis mokestis – apie 490 Eur. Tuo metu, kai ieškovė su atsakovu gyveno kartu, abi dukros lankė privatų dirželį. Dabar privatų darželį lanko A., o S. lanko valstybinę mokyklą. S. turi viršsvorio, todėl lankomasi pas mitybos specialistą bei prižiūrima mityba. A. ant rankos yra bėrimų, todėl periodiškai lankomasi pas gydytoją pasidaryti kraujo tyrimus, reikalinga pirkti papildus. Ieškovė nurodė, jog nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir paskolų neturi, šiuo metu naudojasi mamos automobiliu. Pajamos svyruojančios, per mėnesį gaunama apie du tūkstančius eurų, atskaičius privalomus mokesčius. Atsakydama į teismo klausimą apie mažąją bendriją, ieškovė nurodė, kad tai yra jos mamos verslas, užsiimantis du metus draudimo veikla, o ieškovė yra paskirta direktore. Ji mamai padeda tvarkyti įmonės dokumentus. Šiuo metu, iš šios mažosios bendrijos dar nėra gavusi atlyginimo. Pelną gauna mama, nes ji yra vienintelis mažosios bendrijos narys. Ieškovė, atsakydama į teismo užduotą klausimą, nurodė, jog iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovas vaikus pasiimdavo kas tris mėnesius, o šiuo metu pasiima dažniau: kartą per mėnesį savaitgaliais, o vasaros atostogų metu atsakovas vaikus buvo pasiėmęs dviem savaitėms. Ieškovė vaikus kartais nuveža iki Kauno ar Vilniaus; arba atsakovas atvažiuoja pasiimti ir būna Palangoje arba Vilniuje. Vyresnioji dukra važiuoja į konkursus, kur reikalinga mokėti dalyvio mokestį, perkama apranga, taip pat mergaitė lanko žirgyną. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, ieškovė paaiškino, jog sprendimas dėl A. privataus darželio buvo ieškovės ir atsakovo abipusis sprendimas. Šiuo metu ieškovė gyvena su tėvais. Mamai duoda po 100 Eur per mėnesį už komunalinius mokesčius. Su atsakovu taip pat gyveno pas ieškovės tėvus. Atsakydama į savo atstovės klausimą, ką ji žino apie atsakovo pajamas, ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai jie dar gyveno kartu, atsakovas vertėsi automobilių verslu. Pirkdavo automobilius iš Amerikos ir pardavinėdavo juos Lietuvoje. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atsakovas turi statybų verslą. Ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl, atstovės nuomone, gali dirbti ir uždirbti daugiau, negu dabar nurodomas jo gaunamas užmokestis iš mažosios bendrijos pajamų. Paaiškino, jog byloje pateikė įrodymų, kad pagal viešai pateikiamus darbo skelbimus mūrininkams-betonuotojams yra siūlomas daug didesnis atlyginimas, nei gaunamas atsakovo.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jo gaunamos pajamos yra apie tūkstantį eurų per mėnesį iš jo ir dar dviejų partnerių įsteigtos mažosios bendrijos veiklos, paaiškino, jog jo mėnesinės pajamos svyruoja ir priklauso nuo įmonės gaunamų pajamų. Teigia, jog šiuo metu 2 mėnesius negavo pajamų. Pirmiausia, atlyginimas išmokamas samdytiems darbuotojams, o kas lieka yra padalijama tarp visų trijų bendrijos narių. Paaiškino teismui, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė gyventi į Vilnių. 2022 m. spalio mėnesį sukūrė įmonę, kuri užsiima klinkerio klijavimo ir fasado apdailos darbais. Įmonėje yra trys bendrijos nariai, atsakovas yra dalininkas. Nurodė, jog verslas yra tik vystomas, todėl įmonės pajamos nėra didelės. Pažymėjo, jog beveik visos atostogos šalių vaikų yra leidžiamos pas atsakovą, nes ieškovė išskrenda į Švediją pas savo dabartinį sutuoktinį. Vaikai skundžiasi, kad mama palieka, todėl atsakovo teigimu, vaikai nori gyventi su tėvu, tačiau šiuo metu jis neturi sąlygų pasiimti vaikus gyventi kartu. Teigia, jog nuosavo automobilio neturi, naudojasi tėvo. Buvo pirkęs tris automobilius iš Amerikos, tačiau pinigus skolinosi iš tėvų. Pardavęs automobilius, tėvams pinigus atidavė. Nurodė, kad rugsėjui apipirko vaikus naujiems mokslo metams. Praėjusią savaitę vaikai laiką leido pas atsakovą. Ieškovė tris kartus atvežė vaikus iki Kauno, kitais kartais atsakovas pats važiuoja pasiimti vaikus ir vežasi juos į Vilnių, kur jam padeda jo mama. Nuo gegužės mėnesio su vaikais susitinka savaitgaliais per mėnesį vieną kartą, taip pat atostogų metu. Teigia, jog visada prisideda prie vaikų išlaikymo papildomai, tiek, kiek leidžia galimybės, taip pat visada moka sutartą 300 Eur dydžio išlaikymo sumą. Taip buvo susitarta mediacijos metu, kai vyko skyrybos. Atsakydamas į teismo klausimą dėl kredito sutarties, kokia mokama kredito suma bei kokiu tikslu jis buvo paimtas, nurodė, kad mėnesinė įmoka yra 175,41 Eur, o kreditas buvo imtas verslo pradžiai, kad galėtų įsigyti reikalingą įrangą. Taip pat prisidėjo kolegos. Teigia, jog nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu gyvena pas seserį Vilniuje, tačiau remontuoja mažą sodo namelį Vilniaus rajone, kuris priklauso tėvams, o šie leido jam jį susitvarkyti ir pagyventi kurį laiką. Tačiau šiuo metu namelis dar nėra tinkamas gyventi. Teigia, jog finansiškai jam daug padeda tėvai ir sesuo: Anglijoje ji baigė koledžą ir įgijo statybų inžinerijos išsilavinimą, tačiau, kad jis būtų pripažintas Lietuvoje, reikalinga baigti išlyginamąsias studijas Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų S. P., (duomenys neskelbtini), ir A. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B. (buvusi pavardė P.) jos gyvenamojoje vietoje. Materialinį išlaikymą gimusioms dukroms, S. P. ir A. P., pareiškėjas K. P. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. (iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją). Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina A. B. (buvusi pavardė P.).

7. Iš pateiktos 2022 m. vasario 1 d. darbo sutarties matyti, kad ieškovė dirba akcinėje draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna atlyginimą, kuris yra lygus 1 300 Eur sumai ir komisinį atlyginimą nuo gautų draudimo įmokų už sudarytas draudimo sutartis, neatskaičius mokesčių.

8. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ bei VĮ „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad ieškovės A. B. (buvusi pavardė P.) vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos kelių transporto priemonės bei nekilnojamojo turto nėra.

9. Iš ieškovės pateiktų atsiskaitymų kvitų ir pavedimų matyti išlaidos vaikų išlaikymui.

10. Iš pateiktos 2023 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad šalių nepilnametė dukra S. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 klasėje bei lanko šokių būrelį, kurio mėnesinis mokestis 35 Eur.

11. Byloje esančiais rašytiniais VĮ „Regitra“ bei VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo K. P. vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos kelių transporto priemonės bei nekilnojamojo turto nėra.

12. Ieškovė į bylą pateikė banko išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. spalio 10 d. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėjo 300 Eur.

13. Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad atsakovas turi sudaręs kredito linijos sutartį 2 500 Eur sumai, minimali mėnesio įmoka yra 174,72 Eur.

14. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos duomenimis, atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. verčiasi individualia veikla, taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

15. Ieškovė pateikė bylai pažymą apie darbo užmokestį, kurioje matyti, jog ieškovės vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio) yra 3 790 Eur.

16. Ieškovė pateikė nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžio apskaičiavimo lentelių, kuriose nurodoma, kad A. P. vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 1 322 Eur suma, S. P. išlaikymo dydžio apskaičiavimo lentelėje nurodoma, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 1 217 Eur suma.

17. Atsakovas bylai pateikė pažymą apie darbo užmokestį už šešių mėnesių laikotarpį, kuris yra 5 611,94 Eur.

18. Išvadą teikianti institucija pateikė bylai 2023 m. rugpjūčio 14 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikimo tikslas išklausyti vaikų nuomonę, kuri reikalinga, teikiant išvadą teismui. A. ir S. P. nurodė, kad viską nuperka mama, todėl joms nieko netrūksta. Tačiau mergaitės taip pat papasakojo, kad bendrauja su tėčiu, patinka leisti laiką su juo. Visur važiuoja, pramogauja, įvairiai praleidžia laiką kartu. Pažymėjo, jog su tėčiu susitinka ne dažnai, tik atostogų metu, tačiau norėtų susitikti dažniau. Paskutinio susitikimo metu tėtis nupirko įvairių kanceliarinių priemonių.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

21. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

22. Prievolė, išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

23. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti, tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

24. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Ieškovė, pareikštą ieškinį grįsdama padidėjusiais vaikų poreikiais, vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: mokėjimo nurodymų išrašais, čekiais, sąskaitomis. Šalių dukrai A. P. šiuo metu yra 5 metai, ji lanko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darželio priešmokyklinę grupę, kitai šalių nepilnametei dukrai S. P. šiuo metu yra 8 metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje.

26. Ieškovė pateikė bylai vaikų išlaikymo dydžio skaičiavimo lenteles. Dukros A. P. poreikių tenkinimui reikalinga po 1 322 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, drabužiams, avalynei – 150 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, užkandžiams į darželį – 46 Eur, higienos reikmenims – 15 Eur, lavinimo ir mokymo priemonėms – 20 Eur, poilsiui, laisvalaikiui – 200 Eur, transportui – 30 Eur, vaiko draudimui – 31 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog A. lanko privatų darželį, kurio kaina su maitinimu yra 490 Eur, taip pat mergaitei reikalingos logopedo paslaugos, kurios už vieną vizitą kainuoja 30 Eur, tačiau lankytis reikalinga tris kartus per mėnesį, o tai sudaro 90 Eur. Be to, nurodė, jog A. ant rankos yra atsiradę bėrimų, todėl kiekvieną mėnesį reikalinga lankytis pas gydytojus, daryti tyrimus, pirkti papildus. Kitos dukters S. P. poreikių patenkinimui reikalinga po 1 217 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 200 Eur, drabužiams, avalynei, uniformai, spec. Aprangai, būreliams – 221 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, užkandžiams į darželį – 46 Eur, higienos reikmenims – 15 Eur, lavinimo ir mokymo priemonėms – 46 Eur, poilsiui, laisvalaikiui – 200 Eur, transportui – 30 Eur, vaiko draudimo išlaidos – 31 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad S. lanko valstybinę mokyklą, kurios mokestis – 83 Eur, taip pat mergaitei darbo dienomis duodami dienpinigiai ‒ po 2 Eur per dieną, tai sudaro 46 Eur per mėnesį. S. pradėtas ortodontinis gydymas, kurio išlaidos yra apie 69 Eur per mėnesį. S. lanko karatė būrelį, kurio kaina per mėnesį 45 Eur, jojimo būrelis kainuoja 60 Eur per mėnesį, mergaitė taip pat lanko tenisą, jo kaina per mėnesį yra 25 Eur. S. mokykloje lanko šokių būrelį, kurio mėnesinis mokestis yra 35 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad S. turi problemų su antsvoriu, todėl lankosi pas mitybos specialistą ir riboja mitybą. Be to, mergaitė dalyvauja įvairiose varžybose, konkursuose, kurie vyksta kas 2‒3 mėnesius, tai sudaro 15 Eur per mėnesį išlaidų. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį nuo 150 Eur iki 350 Eur, kiekvienam vaikui per mėnesį.

27. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus metams ir keturiems mėnesiams po to, kai buvo nutraukta santuoka ir šalys susitarė dėl atsakovo išlaikymo dydžio, teiktino nepilnamečiams vaikams. Atsakydama į teismo posėdžio metu užduotą klausimą, kodėl nutraukiant santuoką bendru sutikimu šalys susitarė dėl 150 Eur išlaikymo dydžio mokėjimo dukroms, ieškovė paaiškino, jog tuo metu atsakovas išsikraustė į Vilnių ir ji davusi laiko atsakovui įsikurti. Suprato, kad pradedant gyventi kitame mieste bus patiriamos didesnės išlaidos, tačiau atsakovas pažadėjo, kad įsikūręs prisidės prie dukrų išlaikymo išlaidų. Ieškovės teigimu, savo pažado netesėjo ir, ieškovei prašant prisidėti prie vaikų išlaikymo daugiau, atsakovas nebesutiko ir papildomų lėšų, nei buvo nustatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, jis dukroms neskyrė. Tuo tarpu, atsakovas neigė, jog šalys taip buvo susitarusios. Teigia, jog ne tik ieškovas patiria papildomų išlaidų, atvykdamas aplankyti dukras, bet vaikai nuolatos gyvena su ieškove, visada atsiranda papildomų išlaidų, todėl ji pati stengiasi uždirbti daugiau, kad galėtų prisidėti prie dukrų lavinimo, jų poreikių ir pramogų. Paaiškino, jog savo nuolatinėje darbovietėje gauna fiksuotą atlyginimą bei papildomą komisinį atlyginimą už atliktus užsakymus, todėl stengiasi dirbti kuo daugiau. Atsakovas, tuo tarpu, teigia, jog ieškovė gauna daug didesnes, nei jis pajamas ir gali didesne dalimi prisidėti prie šalių dukrų išlaikymo.

28. Sutiktina su ieškove, kad dukroms augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų lavinimu, mokyklos bei darželio lankymu, popamokine veikla, poreikiais laisvalaikiui, padidėjo išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai, S. taikomas ortodontinis gydymas, A. reikia logopedo paslaugų. Be to, pažymėtina, kad nors ir nuo 2022 m. sausio 14 d. praėjo nedaug laiko (beveik 2 metai), per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, pasauliniu mastu padidėjo maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, daro labiau tikėtiną išvadą, jog šalys buvo susitarusios, kad atsakovui „įsitvirtinus“ Vilniuje, jisai prisidės didesne, nei 150 Eur per mėnesį suma (300 Eur už abu vaikus). Teismo nuomone, įvertinus tai, kas išdėstyta, atsakovo mokamas po 150 Eur kas mėnesį išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių ir šalies ekonominės padėties. Pažymėtina, kad šalių bendru sutarimu sutarta atsakovo mokėti vaikų išlaikymui suma – po 150 Eur ‒ nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

29. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į savo turtinę padėtį sutinka mokėti tokią pat sumą, t. y. po 150 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai, o pagerėjus finansinei padėčiai, sutinka mokėti daugiau.

30. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nepateikė. Nors atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau šie įsipareigojimai prisiimti jo, kaip tėvo rizika ir sprendimu, siekiant gauti atitinkamas pajamas ir vystyti mažosios bendrijos, kurios narys jis yra ir iš kurios gauna pajamas, veiklą, todėl negali turėti įtakos dėl teiktino išlaikymo vaikų atžvilgiu. Vaikų tėvai, priimdami tam tikrus ilgalaikius finansinius sprendimus, privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir galimybes. Be to, vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Atsakovas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu, šiuo metu jo gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį iš įmonės veiklos. Kartais būna taip, jog du mėnesius negauna pajamų, tada gauna didesnę sumą. Be kita ko, nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ moka po 174,72 Eur už paskolą, imtą MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, bei moka po 300 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teigia, jog tvarkosi sodo namelį, kuris priklauso tėvams, ir šiuo metu gyvena pas sesę jos bute. Atsakovo nuomone, ieškovės pajamos yra daug didesnės, todėl ji gali prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi.

31. Ieškovė šiuo metu yra dirbanti, dirba ADB „(duomenys neskelbtini)“, gauna fiksuotą, apie 850 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, taip pat gauna papildomus priedus už papildomą darbą, vykdomus projektus, kas bendrai sudaro apie 3 790 Eur darbo užmokesčio per mėnesį, atskaičius privalomuosius mokėjimus. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto registruota nėra, ieškovė savo būsto neturi, todėl gyvena pas tėvus, už komunalinius patarnavimus tėvams duoda po 100 Eur. Kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, nors ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tačiau jokių pajamų iš šios įmonės negauna. Ši įmonė yra mamos, ieškovė padeda mamai tvarkyti dokumentus, o mama ieškovei padeda su projektais ieškovės darbe.

32. Pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Nustatyta ir tai, kad atsakovas prisideda prie dukrų priežiūros, auklėjimo ir auginimo. Tiek ieškovės teigimu, tiek atsakovo teismo posėdžio duotais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas kiek gali bendrauja su vaikais, šalių nepilnametės dukros vyksta kartą per mėnesį ar du kartus pas tėtį į Vilnių, taip pat atostogų metu atsakovas nuperka mergaitėms rūbų, dovanų.

33. Kaip aukščiau minėta, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Eur. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų tiek pragyvenimui, tiek abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad teismo vertinimu, iš tiesų atsakovo nurodomos gaunamos apie 1 000 Eur mėnesinės pajamos iš jo darbinės veiklos turėtų būti didesnės, nei nurodoma atsakovo byloje pateiktuose dokumentuose, nes jis pats, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad uždirbama suma nėra pastovi, priklauso nuo darbų bei objektų, kuriuose dirba pobūdžio, įvertinus tai ir atsakovo mėnesines išlaidas, darbo rinkoje siūlomus darbo užmokesčius, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, nei jis nurodė (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Teismo nuomone, atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar turi sveikatos problemų, paaiškino, jog sveikatos problemų nėra. CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

35. Nustatydamas A. P. ir S. P. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 840 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius MMA sudaro 633 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA bus 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius MMA sudarys 709 Eur.

37. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 85,75 Eur, tačiau pažymėtina, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. mėnesinė išmoka už vieną vaiką padidės iki 96,25 Eur. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

38. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaikų išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams). Todėl įvertinus tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai neišvengiamai tenka kasdienės ir nenumatytos šalių nepilnamečių vaikų išlaidos, todėl ieškovė ne tik dėl gaunamų didesnių pajamų, bet ir dėl nenumatytų papildomų išlaidų prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda didesne dalimi negu atsakovas, tačiau taip pat pažymėtina, jog atsakovas su dukromis bendrauja, pasiima savaitgaliais bei jų atostogų metu, o susitikimų metu nepilnametėms dukroms nuperka įvairių reikalingų daiktų.

39. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Neabejotina, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje, švarioje aplinkoje, būti apsirengę, mokytis, žaisti, atostogauti, keliauti, stovyklauti, ugdyti ir lavinti savo gebėjimus. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų, o vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Pripažintina ir tai, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, o kitais mėnesiais kitiems (pavyzdžiui, didesnės išlaidos perkant rūbus šaltajam sezonui, vasarą paprastai išauga išlaidos vaikų laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms). Pažymėtina, kad kai kurios iš ieškovės nurodytų išlaidų galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant, tačiau pritartina ieškovei, kad jai stengiantis gauti didesnes pajamas, ji didesne dalimi gali prisidėti prie šalių dukrų poreikio tenkinimo ir skirti daugiau lėšų išlaikymui nei puse MMA dydžio.

40. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma, proporcinga atsakovui tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, pakitusią šalies ekonominę situaciją, neužtikrina net minimalių ir išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad įvertinus padidėjusius šalių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 300 Eur (nuo 2024 m. MMA dydis - 709-96,2 (nuo 2024 m. vaiko išmoka) = 354,50꞉2 = 306 Eur). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 300 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį šiuo metu gauna 85,75 Eur išmoką vaikui, o nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip buvo minėta, išmoka vienam vaikui sieks 96,25 Eur, kuri skirta vaikų poreikiams patenkinti, o atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti indeksuojamas, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kaip teismas nurodė anksčiau, atsakovo pajamos ir išlaidos, tiek priteisiant išlaikymą vaikams, tiek šiuo metu yra nepakitusios, tačiau kaip akcentuota aukščiau atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi imtis priemonių gauti pakankamas pajamas, kurios užtikrintų ne tik jo, bet ir nepilnamečių vaikų poreikius, todėl teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti nustatyto dydžio (300 Eur) išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, jų sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

41. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnametėms dukroms ‒ A. P. ir S. P. ‒ nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2023 m. gegužės 31 d., kuris taip pat indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. B..

42. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

13. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 41 Eur (150 Eur (padidinimas nuo 150 Eur iki 300 Eur) x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 % x 75 %), kuris ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Teismas tenkino 85,71 procentus ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 771,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Be to, teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2022 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą po 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms A. P., (duomenys neskelbtini), ir S. P., (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo K. P. nepilnametėms dukroms A. P. ir S. P. išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. gegužės 31 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms A. P. ir S. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. B. (buvusi P.).

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. P. 771,39 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 39 centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B. (buvusi P.).

Priteisti iš atsakovo K. P. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, bei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.