Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 19 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Laisvėje turės gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo laikotarpiu turi galimybę vykti į trumpalaikes išvykas, į namus. 2021-10-07 S. K. apgyvendintas specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Marijampolėje, kur nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuo 2021-10-18 iki 2021-12-03 dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-01-13 iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistojo asmens byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo charakteristika, kurioje nuteistasis apibūdinamas kaip nuovokus, lengvai ir tiksliai įsisavinantis jam pavestas užduotis, geba jas atlikti savarankiškai. Jis lanksčiai perima žinias, palankiai vertina savo darbą, mandagus, taktiškas ir santūrus. Darbdavys pažymi, kad nuteistasis drausmingas ir principingas net ir tose situacijoje, kur jo niekas nestebi ir nekontroliuoja, sąžiningai ir pareigingai stengiasi atlikti jam skirtas užduotis, visada punktualus. Nuteistasis, dirbdamas(duomenys neskelbtini), kėlė kvalifikaciją: (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre 2022 m. gruodžio mėn. įgijo traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą. Nuteistais išėjęs į laisvę, ir toliau dirbs (duomenys neskelbtini). Savanoriškai su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba sudarė susitarimą dėl susidariusios skolos už vaiko išlaikymo pinigus mokėjimo dalimis. Šeimos palaikymas ir pagalba yra aspektai, palengvinantys nuteistojo resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei šie apsauginiai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turi stabilų pragyvenimo šaltinį); gyvenimo sąlygos (neturi problemų dėl gyvenamosios vietos); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi profesiją, oficialų darbą); ryšiai (socialiniai nėra atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius); narkotinių medžiagų nevartojimas; emocinė gerovė (adekvati savivertė). Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. K. teistas 2012-04-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010-09-28, bausmės pabaiga – 2024-09-28. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 9 mėnesiai 29 dienos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko ryšius su artimaisiais, skatintas 19 kartų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir kt. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis turi labai nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog galima kelti prielaidas, kad nuteistojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka ar nepakankamas atsparumas negatyviam aplinkos poveikiui, neigiamai veikė jo socialinį funkcionalumą bei skatino ieškoti papildomų ir neteisėtų pragyvenimo šaltinių. Išanalizavus nuteistojo kriminalinę istoriją, matyt, kad būdamas laisvėje asmuo laikas nuo laiko užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu – daug kartų teistas už vagystes, nusikaltimus įvykdė su bendrininkais. Nors nuteistojo teigimu, nusikalstamas veikas nelinkęs daryti piktybiškai, tačiau jo paviršutiniškas požiūris į savo elgesį, neįvertinimas savo elgesio neigiamų pasekmių, alkoholio vartojimas gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Stebima, kad asmeniui net ir struktūruotoje aplinkoje sunkiai sekėsi keisti savo gyvenimo būdą ir tinkamai laikytis jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių. Vertinant nuteistojo praeitį ir dabartinį elgesį bausmės atlikimo metu, neatmetama galimybė, kad jeigu asmuo nesugebės atsisakyti laisvėje jį galinčių destabilizuoti kriminogeninių veiksnių, gali būti aktyvuojantis veiksnys pakartotinai nusikalsti. Nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir aplinkos įtakos, atsakingumo stoka gali būti siejami su jo nusikalstamumo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio raiška. Ankstesni sprendimai buvo priimti paviršutiniškai, neįsigilinant į alternatyvas, tikėtas pasekmes. Buvusius teises pažeidimus sąlygojo lengvabūdiškumas, tiesioginio atlygio siekimas. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 3 kartus. Tai (nors nuobaudos ir nebegaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka net penki nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9188 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam S. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.