Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ atstovui advokato padėjėjui Ignui Žimkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ADMI“ ieškinį atsakovams A. Š., J. Š. ir A. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Dėl ieškinio senaties termino atsakovai nurodo, kad šios bylos atveju CK 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, prasidėjo 2021 m. birželio mėnesį ir pasibaigė 2022 m. birželio mėnesį. Kadangi ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimus, kylančius dėl atsakovų atliktų darbų trūkumų, ieškovė pareiškė tik 2023 m. rugpjūčio 4 d., pagrįstai spręstina, kad ieškinys yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalimi nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

8. Nurodo, kad pareiga organizuoti Daugiabučio namo techninę priežiūrą, paskiriant techninį prižiūrėtoją arba pačiam vykdant Daugiabučio namo techninę priežiūrą, kilo ieškovei. Ieškovė ir ankstesnis Daugiabučio namo administratorius UAB „Adminsta“ privalėjo užtikrinti, kad vykdant Daugiabučio namo techninę priežiūrą būtų atliekamas Daugiabučio namo būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip kas du mėnesius, nes Daugiabutis namas yra ypatingasis statinys), fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį ir nustatant priemones pastebėtiems trūkumams pašalinti ir t. t. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad Daugiabučio namo administratorius vykdė pats Daugiabučio namo techninę priežiūrą arba paskyrė Daugiabučio namo techninį prižiūrėtoją.

13. Pažymėjo, jog atsakovai kreipėsi į atestuotą specialistę – sąmatininkę dėl Sąmatoje nurodytos darbų apimties kainos apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo patikrinimo. Atlikus skaičiavimus taikant „Sistela“ kainyną, kuris yra sudarytas statybos resursų rinkos kainų duomenų pagrindu, yra nustatyta, kad visos Sąmatoje nurodytos darbų apimties kaina sudaro 102 245, 29 Eur, o ne 216 375,51 Eur kaip nepagrįstai nurodo ieškovė. Sąmata apima visus reikiamus atlikti Daugiabučio namo fasado remonto darbus, t. y. ir tuos, kurie net teoriškai negali būti susiję su atsakovų pagal Sutartį atliktų darbų defektų, jei tokie ir būtų nustatyti, šalinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

25. Atsižvelgiant į tai, vykdant Daugiabučio namo savininkų įpareigojimą pagal 2022 m. gegužės 31 d. balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BRP-86 ieškovė kreipėsi į statybos specialistą A. K., kvalifikacijos atestato Nr. 31349 dėl išvados, kurioje būtų nurodyta koks yra Daugiabučio namo eksploatacijos ar statybos brokas / defektai bei kokius darbus reikalinga atlikti šalinant defektus (el. bl. 1 t. 31 psl.).

Dėl senaties termino

35. Šiuos ieškovės argumentus teismas laiko nepagrįstais.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senatis pasibaigė 2022 m. birželio mėnesį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad 2021 m. birželio mėnesį pareiškė atsakovui A. Š. apie darbų trūkumus - trupančius, besilupančius fasado dažus ir kt. bei nurodė reikalaujamus atlikti Namo fasado defektų šalinimo darbus. Tokias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pranešimas Nr. R2-152. Toks ieškovo 2021 m. birželio mėn. susitikimo metu pareiškimo apie atsakovų atliktų darbų trūkumus, kaip ir 2022 m. kovo 28 d. pareiškimo Nr. R2-152, turinys praktiškai analogiškas ieškinio reikalavimų turiniui, kuriame taip pat reiškiami reikalavimai, įrodinėjant, kad namo fasado dažymo darbus atsakovai atliko nekokybiškai. Be to, 2021 m. birželio 10 d. Statinio apžiūros akto Nr. KA-5359 1.2 punkte „Pastebėti defektai, deformacijos, gedimai“ yra nurodyta: „Fasado apdailos defektai, 2019 m. buvo atlikti fasado dažymo darbai, rangovas informuotas apie defektus, dalinai šalins defektus“, stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ yra nurodyta, kad „Nustatyti ir pašalinti atsiradusių sienų defektų priežastis, remontas /Stebėti.“. Be to, šio akto 1.9 punkte „Pastebėti defektai, deformacijos, gedimai“ yra nurodyta, kad „Balkono (-ų) konstrukcinės plokštės hidroizoliacijos defektai“, stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ yra nurodyta, kad „Balkono (-ų) konstrukcinės plokštės remontas / Stebėti“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po šio akto surašymo ieškovė būtų ėmusi atlikti šių defektų tyrimus, skirtus defektų priežastims nustatyti bei parinkti priemones pastebėtiems defektams šalinti. Be to, ieškovės surašytame 2021 m. rugsėjo 24 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-5475 (2 priedas) 1.2 punkte „Pastebėti defektai, deformacijos, gedimai“ yra nurodyta: „Fasado apdailos defektai, 2019 m. buvo atlikti fasado dažymo darbai, rangovas informuotas apie defektus, dalinai šalins defektus“, stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ yra nurodyta, kad „Nustatyti ir pašalinti atsiradusių sienų defektų priežastis, viena iš priežasčių gali būti balkonų plokščių hidroizoliacijos defektas ir nuolydis į pastatą. / Stebėti.“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ir po šio akto surašymo ieškovė būtų ėmusi atlikti šių defektų tyrimus, skirtus defektų priežastims nustatyti bei parinkti priemones pastebėtiems defektams šalinti.

Dėl atsakovų atliktų darbų ir namo fasado trūkumų

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 389-969/2015).

45. Nagrinėjamu atveju sutartimi sudaryta su atsakovais (individualią veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis - dažytojais) ankstesnis namo administratorius UAB „Adminsta“ užsakė atlikti konkrečius darbus, o juos atlikus priėmė atliktų darbų priėmimo aktu, kuriame nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų.

46. Sutartimi užsakyti ir atliktų darbų priėmimo aktu be jokių pastabų buvo priimti atsakovų atlikti darbai: (1) Pelėsių ir kerpių naikinimo priemonės EVERBUILD MOSS AND MOULD REMOVER užpurškimas ant fasado, kiekis 501,6 kv.m; (2) Sienų plovimas mobiliu aukšto slėgio įrenginiu, sienų pažeidimų remontas, kiekis 2261,6 kv.m; (3) Langų apdengimas uždengimo plėvele ir langų nudengimas po darbų, kiekis 224 vnt; (4) Sienų gruntavimas silikoniniu gruntu, kiekis 2261,6 kv.m; (5) Sienų dažymas du kartus elastingais dažais ARIVA ELASTIN (dažų spalvos artimos esamoms sienų spalvoms), kiekis 2261,6 kv.m; (6) Balkono turėklų valymas, gruntavimas antikoroziniu gruntu ir dažymas, kiekis 56 vnt; (7) Stogelio dangos virš įėjimo į antrą laiptinę keitimas ir kraštų apskardinimas, kiekis 7,5 kv.m.

47. UAB „Adminsta“ sutartimi neužsakė, kad atsakovai atliktų Namo fasado apžiūrą ir nustatytų jo trūkumus, atliktų statybinius tyrinėjimus ar ekspertizę nustatytų trūkumų priežastims nustatyti ir parinkti priemones pastebėtiems Namo fasado trūkumams pašalinti. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog prieš sudarant sutartį 2018 metais įvykusiame atsakovo A. Š. susitikime su namo įgaliotiniais, kuriame dalyvavo ir UAB „Adminsta“ vadovas, atsakovas A. Š. informavo, kad būtinas namo balkonų hidroizoliacijos keitimas, bet šių darbų niekas neužsakė, o nutarė tik dažyti fasadą, atsisakant remontuoti balkonus. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovų teiginiais, kad vanduo, patekęs ant nesandaraus balkono, skverbiasi į sieną, į vatą ir jai peršlapus - atšokinėja dažai. Teismo vertinimu, atsakovai sutartimi užsakytus darbus atliko ir šių darbų atlikimui naudojamas medžiagas parinko tinkamai, o bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė patvirtina, jog fasado trūkumai atsirado ne dėl atsakovų netinkamai atliktų darbų. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl ekspertizės akto ir specialisto tyrimo akto išvadų vertinimo

48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

50. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas nutartimi tenkino prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir paskyrė byloje teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K. bei pavedant teismo ekspertui atsakyti į klausimus, nurodytus nutartyje. Teismo ekspertas D. K. pateikė teismui teismo ekspertizės aktą, kuriuo iš esmės konstatavo jog atsakovai tinkamai atliko darbus. Ieškovei iškėlus abejones dėl teismo eksperto ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, teismas tenkino ieškovės prašymą ir iškvietė teismo ekspertą D. K. į teismo posėdį bei taip sudarė galimybę ieškovei užduoti teismo ekspertui D. K. klausimus, kad pastarasis papildomai paaiškintų teismui pateiktą išvadą (CPK 217 straipsnio 3 dalis), ieškovės atstovas tokia savo teise pasinaudojo. Ieškovė taip pat pasinaudojo savo teisme teikti ir kitus įrodymus, tame tarpe ir 2025 m. balandžio 24 d. specialisto tyrimo aktą.

51. Iš specialisto tyrimo akto tiriamosios dalies (29, 30, 42, 43 psl.) matyti, jog specialistas pateikia tekstą ir įvairias iliustracijas iš fasadų apdailos medžiagų tiekėjų puslapių (pvz. https://www.lt.weber/ ), jų nepateikdamas pačiame savo tyrimo akte, taip pat nurodo, jog skirtingų medžiagų tiekėjų aprašytos technologijos skiriasi, o teismo posėdžio metu apklaustas net patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra išlikę duomenų, kokia fasado apšiltinimo ir apdailos sistema buvo panaudota ginčo namo fasadui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai būtų privalėję darbus vykdyti ne dažymo darbus atlikti pagal atsakovų naudotų dažų ELASTIN gamintojo UAB „Arivėja“ pateiktą šių dažų ir darbų eigos aprašymą. Be to, pažymėtina, kad specialisto tyrimo akte nurodyta, kad 4.1.5 paveiksle pateiktas Statybos produkcijos sertifikavimo centro Gamybos kontrolės atitikties sertifikatas Nr. SPSC-9433, galiojantis nuo 2023-03-08 iki 2026-03-08. 3.1.6 paveiksle pateiktas priedas prie minėto sertifikato, išduotas 2023-08-08. Šiame priede nurodyta, kad dažams ELASTIN nesuteikta vandens garų laidumo charakteristika. Tai reiškia, jog šie dažai neturi savybių, leidžiančių praleisti vandens garus. Ir šio teiginio pagrindu specialistas daro išvadą, jog atsakovai darbus atliko nekokybiškai. Tokią specialisto išvadą teismas vertina kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, jog sutartis dėl ginčo darbų atlikimo su atsakovais buvo sudaryta 2018 m. birželio 14 d., darbai buvo atlikti ir perduoti užsakovui 2018 m. rugsėjo 27 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 53, kai tuo tarpu specialisto tyrimo akte minimas sertifikatas Nr. SPSC-9433, įsigaliojo tik nuo 2023 m. kovo 8 d., t. y. po ginčo darbų užbaigimo praėjus beveik 5 metams, ir, nesant jokio paaiškinimo, negali būti laikomas tinkamu pagrindu specialisto išvadai padaryti.

52. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas (kartu su atsiliepimu į ieškinį trečiojo asmens į bylą pateiktas 2018 m. kovo 9 d. bandymų protokolas Nr. 065; gamintojo UAB „Arivėja“ dažymų ELASTIN aprašymas patvirtina, kad atsakovų naudoti dažai ELASTIN buvo laidūs garams ir laboratoriniais tyrimais nustatyta laidumo garams klasė – V1 (high/aukšta). Teismo posėdžio metu liudytoja A. T. (trečiojo asmens UAB ,,Arivėja“ (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad dažams ELASTIN garų pralaidumo bandymą nepriklausomoje laboratorijoje atliko dar 2018 metais ir gavo bandymų protokolą Nr. V-065/18, tačiau tik dėl žmogiškosios klaidos šio techninio parametro neįtraukė į Eksploatacinių savybių deklaraciją ir nepastebėjo, kad šis parametras nėra įtrauktas į SPSC išduotą sertifikatą, nors dažai tikrai atitiko tokius reikalavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas vertina, kad specialisto tyrime padaryta išvada dėl dažų ELASTIN nelaidumo garams pagrindu (neva atsakovų naudotos medžiagos (vandens dispersiniai elastiniai dažai ELASTIN, statybinio giluminio grunto koncentratas ARIVA GK bei tirpalas nuo grybelio) neatitinka ST 121895674.07:2010 9.1 punkto reikalavimų, nors jokio tyrimo ir jokių papildomų motyvų šiai išvadai pagrįsti specialisto tyrimo akte nėra.

53. Be to, tyrimo akto 4.2.1 lentelėje pripažįstama, kokie defektai egzistuoja remiantis anksčiau su ginčo objektu susijusiuose tyrimuose (netinkamai įrengta ir eksploatacines savybes praradusi balkonų plokščių hidroizoliacija, pro atvirą arba plytelėmis apklijuotą smėlbetonio sluoksnį (visiškai įgeriantį vandenį) vanduo sunkiasi į konstrukcijas per balkonų kraštų kiaurymes bei patenka į pastato šiltinimo sluoksnį, įmerkdama šiltinimo vatą, drėgmė toliau skverbiasi žemyn, ardydama fasado apdailą – dekoratyvinį tinką ir dažus, balkonų plytelių danga ir smėlbetonio sluoksnis įvesti į sieną per visą apšiltinimo sluoksnį, balkonuose armavimo tinklelis ir mineralinė apšiltinimo vata remiasi į smėlbetonio pasluoksnį, balkono dangos ir fasado vertikalaus paviršiaus sandūroje nėra įrengto vandens nulašėjimo profilio, nėra horizontalaus hidroizoliacinio barjero tarp fasado tinkuotos sistemos ir cokolinio apdailinio mūro, plieninio balkono turėklo ir fasado apdailos sandūroje nėra įrengta elastingo hermetiko juosta, konstrukciniai trūkumai leidžia kritulių vandeniui prasiskverbti į šiltinimo sluoksnį, sudrėkinti apšiltinimo vatą. Drėgmė toliau skverbiasi žemyn, pasiskirsto didesniame plote ir pažeidžia virš šiltinimo vatos esančią išorinę fasado apdailą – dekoratyvinį tinką ir dažus), tačiau specialistas iš karto po šios lentelės teigia, kad jam kelia abejonių teismo eksperto išvada, kad dėl pažeistos balkonų hidroizoliacijos ir per ją bei fasado konstrukcinius trūkius į apšiltinamąjį sluoksnį patenkančio kritulių vandens yra pažeistas fasadas bei fasado atnaujinimo statybos darbai name, ir nurodo žemiau pateikiantis detalesnį šio klausimo nagrinėjimą. Kaip jau minėta, tokių savo teiginių specialistas nepagrindžia jokiais tyrimais, apsiriboja bendra informacija iš fasadų apdailos medžiagų tiekėjo interneto puslapio. Todėl nėra pagrindo sutikti su specialisto teiginiais, kad, jei dekoratyvinio tinko ir dažų atsisluoksniavimo priežastis būtų vandens patekimas į šiltinimo vatą, tai tokiu atveju turėtų būti pažeistas ir armavimo sluoksnis, o jis neva nėra pažeistas, ir todėl dekoratyvinio tinko ir dažų atsisluoksniavimą lemia tai, kad „dekoratyvinio sluoksnio viršutinė danga buvo pažeista, todėl tapo pralaidi vandeniui“, o dekoratyvinio sluoksnio viršutinės dangos pažeidimas galėjo atsirasti naudojant aukšto slėgio įrangą plaunant fasadą. Taip pat gali būti, kad šis sluoksnis buvo pažeistas dar anksčiau.

54. Specialisto tyrimo akte 3.3 punkte nurodyta, jog tyrimo metu pastebėta, kad esamas dekoratyvinis tinkas buvo plaunamas slėgine įranga. Plovimo technologija nėra aprašyta, tačiau matyti, kad srovė naudota stipri ir nebuvo išlaikytas tinkamas atstumas. Dėl šių aplinkybių buvo pažeistas dekoro storis, sugadinta struktūra. Taip pat pastebėta, kad valant fasadą, purvas nebuvo pašalintas pilna apimtimi, o vėlesni darbai atlikti ant viršaus. Atkreiptinas dėmesys, jog specialistas praėjus daugiau negu 6 metams po ginčo darbų nustatė, jog plovimo srovė naudota netinkamai ir dėl šių aplinkybių buvo pažeistas dekoras, tačiau, teismo vertinimu, jei fasado plovimo metu būtų buvę padaryti fasado dekoro storio pažeidimai ar jo struktūros sugadinimai, tai būtų matoma darbų priėmimo metu vizualiai apžiūrint pastatą ir darbų trūkumai turėtų atsispindėtų atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, tačiau minėtame akte jokių trūkumų nėra nustatyta. Be to, specialisto tyrimo akte nenurodyti jokie tyrimai, kuriais būtų nustatyta, kad dekoratyvinio sluoksnio viršutinės dangos pažeidimas atsirado dėl fasado plovimo aukšto slėgio įranga, o ne dėl tyrimo metu nustatytų ir minėtoje 4.2.1 lentelėje nurodytų fasado defektų. Juo labiau, kad dažų ELASTIN gamintojo trečiojo asmens UAB „Arivėja“ aprašyme nurodyta, jog senus fasadus rekomenduojama nuplauti aukšto slėgio vandens srove, ką atsakovai ir atliko.

55. Tame pačiame specialisto tyrimo akto 3.3 punkte taip pat nurodoma, jog atliekant fasado tvarkymo darbus nebuvo įvertinti visi kriterijai, parinkta tvarkymo technologija nebuvo tinkama esamam fasadui, dėl šių aplinkybių esamas fasadas lupasi, sugadintas estetinis vaizdas, mazgas nesandarus. Visgi, iš byloje esančių įrodymų ir teisinio reglamentavimo viseto, teismas vertina, jog atsakovai, dažytojai, fiziniai asmenys, atliko tokius ir tokios apimties darbus, kokius sudaryta sutartimi užsakė namo administratorius, visi atlikti darbai užsakovui buvo perduoti atliktų darbų aktu, kurį užsakovas pasirašė be pastabų. Teismo vertinimu, remiantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pareiga organizuoti namo techninę priežiūrą, paskiriant techninį prižiūrėtoją arba pačiam vykdant namo techninę priežiūrą, kilo namo administratoriui ir, užfiksavus namo trūkumus, parinkti tinkamus nustatytų namo trūkumų šalinimo būdus. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, jog atsakovai atkreipė namo administratoriaus dėmesį į galimas fasado trūkinėjimą nulėmusias priežastis, tačiau į atsakovų patarimus atsižvelgta nebuvo. Juo labiau, kad specialisto tyrime greta 4.3.1 paveikslėlio nurodyta, jog pripažįstama, kad konstrukciniai trūkiai yra pastato statybos darbų brokas arba per laiką progresuojantis procesas, dėl laiku, iškart jas pastebėjus, neužsandarintų kiaurymių, tačiau niekai nepasisakoma, kokią įtaką šis trūkumas turi namo fasado trūkumų susidarymui.

56. Be to, iš į bylą pateiktų namo administratoriaus darbuotojai paskirti atlikti namo techninę priežiūrą, Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale darė įrašus apie atliekamas periodines apžiūras, tačiau faktiškai ilgą laiką egzistavusių ginčo fasado defektų (drėkstančių sienų, aptrupėjusių balkonų plokščių briaunų ir pado apačios tinko bei sutrūkinėjusio fasado tinko), nustatytų jau 2011 – 2012 metais, nefiksavo, net ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistams konstatavus namo fasado defektus bei pačiam namo administratoriui galiausiai pradėjus konstatuoti, kad namo balkonų hidroizoliacija yra netinkama namo administratorius neatliko statybinių tyrinėjimų ar ekspertizės namo fasado trūkumų priežastims nustatyti bei parinkti efektyvias priemones šiems trūkumams pašalinti.

57. Atsižvelgiant į tai, kas yra išdėstyta, teismas neturi pagrindo remtis specialisto tyrimo akte išdėstytomis išvadomis nesant tiesioginių jų (išvadų) sąsajų su pačiu tyrimu (jo (ne) atlikimu).

58. Tuo tarpu teismo paskirtos teismo ekspertizės akte padarytos šios išvados: (1) Atsakovų A. Š., J. Š. ir A. J. atlikti Daugiabučio namo fasado atnaujinimo statybos darbai pagal 2018 m. birželio 14 d. Rangos darbų sutartį Nr. 01 buvo atlikti laikantis normatyvinių techninių statybos reikalavimų, galiojusių šių darbų atlikimo metu. Vadovaujantis dažų gamintojo rekomendacijomis, buvo pasirinkta tinkama fasado dažymo technologiją – pašalintas senas dažų sluoksnis, atliktas sienų gruntavimas silikoniniu gruntu, pašalinti vizualiai pastebėti tinko įtrūkimai, pasirinktas neigiamo mechaninio poveikio nesukeliantis fasado sienų dažymas elastingais, vandens garams laidžiais dažais, spalvomis artimais esamoms sienų spalvoms. Atlikę paprastojo remonto darbus, atsakovai nepažeidė statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kadangi nekeitė Pastato apšiltinimo sluoksnio, nekeitė fasado apdailos. Atlikti darbai neturėjo įtakos Pastato energiniam naudingumui, nes nepakeitė sienos atitvaros šilumos perdavimo koeficiento. Atliekant darbu nebuvo nei pabloginamos, nei pagerinamos pastato atitvarų fizinės ir energinės savybės. (2) Dėl netinkamos balkono plokštės hidroizoliacijos didelis kritulių vandens kiekis patenka į apšiltinamąjį sluoksnį, gadina atsakovų atliktus darbus, todėl padariniai kasmet didėja. Per atsivėrusius konstrukcinius plyšius, per kiaurymes balkonų kraštuose vandens kiekis apšiltinamajame sluoksnyje nuolat didėja ir nespėja išgaruoti. Per atsivėrusius plyšius kritulių vanduo patenka į namo konstrukcijas, kur nespėjęs pasišalinti šaltuoju metų laiku užšąla ir besiplėsdamas suskaldo betonines konstrukcijas. Į fasadą patekusi drėgmė sunkiasi žemyn, pasiskirsto po didesnį plotą ir gadina fasado apdailą. Aukšto slėgio įrangos naudojimas plaunant fasado dažus iki atliekant fasado atnaujinimo statybos darbai pagal Sutartį neturėjo įtakos balkonų hidroizoliacijos pažeidimui ir trūkių fasado apšiltinamajame sluoksnyje padidėjimui. (3) Fasado defektų kilimo priežastys yra kompleksinės: pirma, nepatikimi pastato statybos (fasado įrengimo) sprendiniai, antra, nekokybiška pastato priežiūra. Remiantis LR aplinkos ministro įsakymais, Statybos įstatymu bei Statybos techniniais reglamentais, Pastato administratorius turėjo parengti paprastojo remonto projektą fasado dažymo darbams atlikti.

59. Teismas neturi pagrindo nepasitikėti šiomis eksperto išvadomis, nes jas patvirtina byloje esantis įrodymų visetas, eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

61. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.

62. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

64. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

65. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

66. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

67. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

68. Atsakovai nurodo, jog iš viso patyrė 9 244,01 EUR išlaidų susijusių su šios bylos nagrinėjimu. Atsakovų patirtas išlaidas sudaro: 500 Eur išlaidos advokato paslaugoms iki bylos iškėlimo apmokėti, 800 Eur ir PVM už specialisto paslaugas atliekant pastato vertinimą ir vertinimo akto parengimą objektui: „Daugiabučio gyvenamojo namo ,esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado dažymo darbų vertinimas“, 2250 Eur ir PVM išlaidos advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į ieškinį apmokėti, 1350 Eur ir PVM išlaidos advokato paslaugoms rengiant tripliką apmokėti, 350,01 Eur ir PVM pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2023 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, 450 Eur ir PVM susipažinimas su eksperto išvada, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, 450 Eur ir PVM susipažinimas su specialisto išvada, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžiuose, 750 Eur ir PVM 2025 m. sausio 28 d. rašytinių paaiškinimų rengimas bei 1000 Eur išlaidos apmokėjimui už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą.

69. Teismas iš esmės pripažįsta visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus 500 Eur išlaidos advokato paslaugoms iki bylos iškėlimo apmokėti ir 800 Eur už specialisto paslaugas atliekant pastato vertinimą ir vertinimo akto parengimą. Kitos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, paskirstant priteistą sumą atsakovams lygiomis dalimis.

70. Ieškovė pateikė prašymą grąžinti 958 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką. Vadovaujantis CPK 87 straipsniu, šis prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atsakovams J. Š. (a. k (duomenys neskelbtini)), A. J., (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti iš ieškovės UAB ,,ADMI“ (j. a. k. 300527781) po 2648 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Grąžinti UAB ,,ADMI“ (j. a. k. 300527781) 958 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 2023 m. rugpjūčio 2 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 20495 sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, permoką.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.